Sniegina Poteliūnienė, Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė

Sniegina Poteliūnienė, Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė LIETUVOS KŪNO KULTŪROS MOKYTOJŲ PASIRENGIMAS TAIKYTI NAUJAS MOKINIŲ FIZINIO UGDYMO IDĖJAS Anotacija. Straipsnyje aptariamos šalies kūno kultūros mokytojų profesinės ir specialiosios kompetencijos bei teorinės prielaidos jas tobulinti. Pagrindinis tyrimo metodas anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo duomenys interpretuojami remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktais tyrimais, valstybiniais švietimą reglamentuojančiais dokumentais. Esminiai žodžiai: kompetencija, tobulinimas, įžvalgos. 94 Įvadas Bendrojo ir fizinio mokinių ugdymo(si) naujovės būna skatinamos ne tik švietimo strateginių dokumentų, bet ir naujų mokslo teorinių prielaidų, tyrimo rezultatų ir dėl to kylančių iššūkių, naujų funkcijų ir atsakomybės, asmeninės kaitos poreikio. Kūno kultūros mokytojui tenka perprasti moderniąsias fizinio mokinių ugdymo(si) teorijas ir jų praktinę išraišką, ugdytis gebėjimą kūrybiškai, kritiškai ir atsakingai reaguoti į šiuolaikinius edukacinius pokyčius įgyvendinant ugdymo(si) strategijas. IV Lietuvos sporto kongresas akcentavo, kad strateginiu prioritetu tampa jauno žmogaus asmenybės, šalies ir Europos piliečio ugdymas kūno kultūros, sporto priemonėmis bei procesu [11]. Todėl plečiantis aplinkos iššūkiams, mokytojui nebepakanka turimų pedagoginių kompetencijų, tenka įgyti naujų [2; 9; 15; 20]. Valdant mokymo procesą mokytojui svarbu gebėti taikyti mokiniams įvairias edukacines ir dalyko mokymo(si) strategijas, plėtojančias ugdytinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Viena iš svarbių dalyko mokytojo profesinių kompetencijų yra gebėjimas kurti saugią ugdymo(si) aplinką [14]. Be to, J. Laužackas ir kt. (2008) pažymi, kad mokslo permainos ir socialinės transformacijos iš esmės keičia mokymo(si) turinio supratimą ir jo kūrimo principus, didina mokytojo atsakomybę, plečia jo veiklos sritis, nes mokymosi centre įsitvirtina pats besimokantysis ir jo pasirinkimai. Todėl, šių autorių nuomone, mokytojo veiklai reikalingas didaktikos išmanymas, mokytojo mokymosi aktualinimas ne tik atsižvelgiant į šiandienos situaciją, bet ir kaip permanentinis procesas, motyvuojantis jo vaidmens kaitą. Švietimo sistemos kokybės gerinimas, naujų politikos uždavinių įgyvendinimas reformuojant švietimo sistemą, tobulinant mokytojų rengimą ir jų kvalifikaciją yra ir daugelio užsienio šalių aktualija. Australų mokslininkas A. McCormackas (2007) pabrėžia kūno kultūros mokytojo organizacinių ir vadybinių kompetencijų svarbą pamokos kokybei ir rekomenduoja į mokytojų rengimo ir kvalifikacijos programas įtraukti daugiau strategijų ir metodų, skirtų tiesioginiam darbui su klase, pvz.: efektyvaus veiklos organizavimo, drausmės problemų sprendimo ir pan. Izraelio tyrėjai E. Shovalis ir kt. (2010), vertindami šiuolaikinio kūno kultūros mokytojo pranašumus ir trūkumus, daro išvadą, kad jiems reikalinga nemenka metodinė pagalba užtikrinant galimybę patiems taikyti teorijos žinias praktikoje, galimybę klysti ir taisyti klaidas pačiam priimant sprendimą, mokytis metodų, kurie padėtų ugdyti mokinių dorovines vertybes. Viena iš kūno kultūros mokytojų kompetencijų problemų, kurią pažymi lenkų edukologės A. Kostencka, M. Szark-Eckardt (2010), yra didžiulė spraga tarp teorijos ir praktikos. Daugelis mokytojų neblogai išmano ir priima šiuolaikines ugdymo paradigmas, bet tai nereiškia, kad jie geba jas įgyvendinti. Modernioji švietimo sistema numato pasiekti konkrečių ugdymo rezultatų, t. y. mokymo programos turi būti efektyvios, todėl kūno kultūros mokytojų kompetencijų tobulinimas, atsižvelgiant į tai, kokių kompetencijų trūkumą jie patys deklaruoja, yra ypač reikšmingas. Kūno kultūros mokytojo profesinės kompetencijos turinį sudaro psichologinių, pedagoginių, metodinių, etinių, kultūrinių, socialinių, sporto žinių, mokėjimų, įgūdžių visuma ir gebėjimas juos taikyti įgyvendinant konkrečius mokinių fizinio ugdymo uždavinius. Dalykinė kompetencija jungia kūno kultūros ugdymo turinio įgyvendinimą, jo planavimą, proceso vadybą, technologijų taikymą, ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą bei ugdymo aplinkos kūrimą [14]. V. Blauzdys, L. Bagdonienė (2007) nustatė, kad šalies kūno kultūros mokytojai ieško edukacinių iššūkių ir fizinio mokinių ugdymo(si) realybės sąsajų. Tačiau nepakankamas orientavimasis

Lietuvos kūno kultūros mokytojų pasirengimas taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas į kūno kultūros vertybes trukdo gerinti ugdomojo dalyko prestižą, mokinių požiūrį į ugdomąjį dalyką ir svarbiausia sąmoningai praktikuoti kūno kultūrą. Šių autorių nuomone, kūno kultūros mokytojų kompetencijų stoka neleidžia kokybiškiau keisti mokinių fizinį ugdymą(si). Panašią nuomonę yra išsakę R. Pacenka (2004), E. Karbočienė ir bendraautoriai (2005), E. Adaškevičienė (2006). Pažymėtina, kad kūno kultūros mokytojų kompetencijų tyrimai fragmentiški ir atlikti, kai mokytojų profesinės kompetencijos dar nebuvo susistemintos ir jų turinys atskleistas Mokytojo profesijos kompetencijos apraše (2007). Profesinės ir dalykinės (specialiosios) kūno kultūros mokytojo kompetencijos ištirtumo laipsnis nėra didelis. Todėl darome prielaidą, kad kūno kultūros mokytojų išsamesnis profesinių ir specialiųjų kompetencijų tyrimas išryškins jų pasirengimą kompetentingiau valdyti bendrojo ugdymo mokyklos mokinių fizinį ugdymą(si) ir taikyti šio ugdymo(si) naujoves. Tyrimo objektas Lietuvos kūno kultūros mokytojų specialiosios ir profesinės kompetencijos. Tyrimo tikslas ištirti Lietuvos kūno kultūros mokytojų nuomonę apie jų pasirengimą taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas. Tyrimo imties charakteristikos ir metodai Tyrimui taikyta anoniminė anketinė apklausa, valstybės dokumentų bei mokslinės literatūros analizė. Raštu tirti 357 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų kūno kultūros mokytojai. Tiriamoji grupė sudaryta atsitiktinės atrankos būdu, užtikrinant patekimo galimybę visų Lietuvos apskričių kūno kultūros mokytojams. Į duomenų bazę įtrauktos 357 mokytojų visisiškai užpildytos anketos: 58,3 proc. (208) tiriamųjų dirbo miesto mokyklose, 23,0 proc. (82) miestelių, 18,8 proc. (67) kaimo mokyklose. 11,8 proc. tiriamųjų mokykloje dirbo 5 metus ar mažiau, 17,9 proc. nuo 6 iki 10 metų, 40,1 proc. 11 25 metus, 30,3 proc. daugiau negu 25 metus. Dauguma mokytojų 88,9 proc. turi aukštąjį kūno kultūros išsilavinimą. Anketa tirtos profesinės ir specialiosios (lemiančios sėkmingą mokytojo veiklą kūno kultūros turinio ir įgyvendinimo technologijų srityse) kompetencijos. Analizuoti valstybės lygmens dokumentai: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI XII klasėms (2002), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008). Tyrimo objektas analizuotas dabarties ir interpretuotas ateities profesinių ir specialiųjų kompetencijų aktualinimo aspektais. Naujoviškai dirbti mokykloje Metodiškai nukreipti mokinius grūdintis Dirbti su nemotyvuotais mokiniais Dirbti su silpnesnės sveikatos mokiniais Kurti sveikatai palankią edukacinę aplinką Naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis Primti ir kūrybiškai taikyti pozityvią ugdymo(si) patirtį Pritarti naujoms fizinio ugdymo idėjoms Organizuoti mokinių sportinę veiklą ne mokykloje Integruoti sveikatos temas į kk pamokas Integruoti kitų mokomųjų dalykų medžiagą į kk pamokas Vesti pamokas lauko sąlygomis žiemą Ttirti mokinių veiklą siekiant grįžtamojo ryšio 23 33 35 26,8 36,7 41,8 29,7 30,3 26,8 26,3 32,8 33,9 27,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 proc. Pav. Kūno kultūros mokytojų gebėjimai įsivertinti kaip nepakankami arba silpni 95 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2012. 105

Sniegina Poteliūnienė, Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (M), miesteliuose (MS) ir kaimo vietovėse (K) dirbančių kūno kultūros mokytojų kai kurių kompetencijų, susijusių su jų pasirengimu taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas, įsivertinimas (proc.) 1 lentelė Gebėjimai Mokyklos vieta Tikrai tinkami Turiu, gana pakankamai Turiu, bet nepakankamai Tikrai nepakankami Pearson χ 2, p Naujoviškai dirbti M 23,1 61,1 15,4 0,5 χ 2 = 27,2; MS 15,9 59,8 23,2 1,2 p < 0,001 K 17,9 38,8 37,3 6,0 Planuoti ilgalaikius mokinio kūno kultūros tikslus Naudotis informacinėmis technologijomis Perimti ir kūrybiškai taikyti pozityvią fizinio ugdymo(si) patirtį M 25,5 59,6 12,5 2,4 χ 2 = 20,5; MS 22,0 57,3 15,9 4,9 p <0,01 K 10,4 50,7 29,9 9,0 M 19,7 47,1 31,3 1,9 χ 2 = 23,1; MS 19,5 26,8 45,1 8,5 p < 0,01 K 22,4 23,9 46,3 7,5 M 19,7 54,3 26,0 - χ 2 = 14,3; MS 15,9 53,7 28,0 2,4 p < 0,05 K 13,4 46,3 34,3 6,0 Pritarti naujoms fizinio ugdymo idėjoms M 24,5 49,5 25,5 0,5 χ 2 = 21,9; MS 26,8 4,2 29,3 3,7 p < 0,01 K 9,0 50,7 31,3 9,0 Integruoti kito mokomojo dalyko medžiagą į kūno kultūros dalyko turinį Konstruoti pamokos turinį atsižvelgiant į mokinio poreikius Kurti sveikatai palankią ugdymo(si) aplinką M 14,9 46,2 36,5 2,4 χ 2 = 13,1; MS 11,0 47,6 32,9 8,5 p < 0,05 K 7,5 35,8 47,8 9,0 M 28,4 59,1 12,0 0,5 χ 2 = 15,2; MS 30,5 52,4 15,9 1,2 p < 0,05 K 13,4 59,7 22,4 4,5 M 15,4 53,8 30,3 0,5 χ 2 = 21,1; MS 6,1 52,4 37,8 3,7 p < 0,01 K 4,5 46,3 41,8 7,5 Anketos klausimų vidiniam nuoseklumui nustatyti buvo taikytas Cronbach alfha koeficientas, kurio gauta reikšmė (α 0,951) rodo gerą klausimų tarpusavio suderinamumą matuojamo reiškinio atžvilgiu ir patvirtina tyrimo priemonės validumą [19]. Statistinė empirinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS PC/8.0 statistinį paketą. Statistiniam skirtumų reikšmingumui nustatyti naudotas χ 2 (chi kvadrato) testas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. 96 Tyrimo rezultatai Savo profesinius ir specialiuosius kūno kultūros gebėjimus dauguma mokytojų įsivertino kaip pakankamus arba tikrai tinkamus. Geriausiai kūno kultūros mokytojai vertino savo bendravimo gebėjimus bendravimo su mokiniais gebėjimus kaip tikrai tinkamus įsivertino 54,3 proc. (gana pakankami 41,2 proc.) tirtų mokytojų. Panašiai jie vertina ir bendravimo su kolegomis gebėjimus, nežymiai prasčiau bendravimo su mokinių tėvais gebėjimus (tikrai tinkami 22,7 proc., gana pakankami 56,0 proc.). Prasčiausiai mokytojai vertina savo gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis (silpni ir nepakankami 41,8 proc.). Silpniausiai įsivertinti kūno kultūros mokytojų gebėjimai pateikti paveiksle. Rezultatai rodo, kad mokytojai silpnai vertina sveikatos ugdymo kompetenciją apibūdinančius gebėjimus. Iš 1 lentelės matyti, kad kaimo vietovėse dirbantys kūno kultūros mokytojai daug prasčiau nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose

Lietuvos kūno kultūros mokytojų pasirengimas taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas dirbantys mokytojai vertina savo pasirengimą taikyti naujas fizinio ugdymo idėjas. Ypač ryškūs savęs vertinimo skirtumai užfiksuoti įsivertinant kaimo mokytojų gebėjimą dirbti naujoviškai (p < 0,001), planuojant ilgalaikius mokinio mokymosi tikslus (p < 0,01), pritarti naujoms fizinio ugdymo idėjoms (p < 0,01). Įvairiose vietovėse dirbantys kūno kultūros mokytojai dažniausiai pabrėžė, kad turi nepakankamai gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis (46,9 proc.), integruoti kitų mokomųjų dalykų medžiagą į kūno kultūros pamokas (43,0 proc.), kurti sveikatai palankią ugdymo(si) aplinką (40,5 proc.). Analizuojant 2 lentelėje pateiktus kai kuriuos specialiuosius kūno kultūros mokytojų gebėjimus, paaiškėjo, kad ryškūs statistiškai reikšmingi šių gebėjimų įsivertinimai užfiksuoti lyginant didžiuosiuose miestuose dirbančių mokytojų ir miesteliuose bei kaimo vietovėse dirbančių mokytojų savęs vertinimo atsakymus. Pusei kaimo vietovių kūno kultūros mokytojų stinga gebėjimų dirbti su prastesnės sveikatos mokiniais. Jų šio gebėjimo įsivertinimas daug prastesnis nei miesteliuose ir didžiuosiuose miestuose dirbančių mokytojų (p < 0,001), nors ir pastarieji jaučia šios kompetencijos trūkumą. Net 37,4 proc. kaimo ir 15,9 proc. miestelių mokytojų suvokia kompetencijos stygių tinkamai organizuoti kūno kultūros pamoką, kai sporto salėje yra ne viena klasė, kas ketvirtas kaimo mokytojas neturi pakankamai kompetencijos individualizuojant fizinį krūvų per pamoką, kas penktas dirbti, kai mažai sporto inventoriaus. Kaimo mokytojams sunkiausiai, lyginant su kitais, sekasi ir objektyviai vertinti mokinių pasiekimus. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (M), miesteliuose (MS) ir kaimo vietovėse (K) dirbančių kūno kultūros mokytojų kai kurių specialiųjų kūno kultūros kompetencijų įsivertinimas (proc.) 2 lentelė Gebėjimai Individualizuoti fizinį krūvį per kūno kultūros pamoką Objektyviai vertinti, skatinant mokinio pasiekimus per kūno kultūros pamoką Mokyklos vieta Tikrai tinkami Turiu, gana pakankamai Turiu, bet nepakankamai Tikrai nepakankami Pearson χ 2, p M 32,7 58,7 8,2 0,5 χ 2 = 20,9; MS 19,5 69,5 11,0 p < 0,01 K 17,9 56,7 25,4 M 45,2 50,5 3,8 0,5 χ 2 = 24,5; MS 26,8 59,8 9,8 3,7 p < 0,001 K 31,3 47,8 16,4 4,5 Dirbti, kai mažai sporto inventoriaus M 33,7 61,5 4,3 0,5 χ 2 = 25,4; MS 20,7 63,4 15,9 p < 0,001 K 22,4 55,2 19,4 3,0 Dirbti, kai sporto salėje yra ne viena klasė M 48,1 47,6 4,3 χ 2 = 72,4; MS 24,4 59,8 15,9 p < 0,001 K 17,9 44,8 28,4 9,0 Įvairinti kūno kultūros pamokų turinį M 35,1 54,8 10,1 χ 2 = 19,5; MS 19,5 65,9 14,6 p < 0,01 K 20,9 58,2 17,9 3,0 Organizuoti savarankišką mokinio darbą per kūno kultūros pamokas Dirbti su silpnesnės sveikatos mokiniais per kūno kultūros pamoką Lengvai paaiškinti mokiniui pratimo naudą M 37,0 58,7 4,3 χ 2 = 14,9; MS 25,6 64,6 8,5 1,2 p < 0,05 K 25,4 58,2 14,9 1,5 M 37,0 44,7 17,3 1,0 χ 2 = 46,2; MS 18,3 52,4 25,6 3,7 p < 0,001 K 9,0 40,3 38,8 11,9 M 53,4 44,2 1,9 0,5 χ 2 = 38,2; MS 35,4 52,4 9,8 2,4 p < 0,001 K 20,9 62,7 9,0 7,5 97 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2012. 105

Sniegina Poteliūnienė, Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė Analizuojant duomenis lyties aspektu, paaiškėjo, kad ir vyrai, ir moterys panašiai vertina savo profesinius ir specialiuosius gebėjimus. Statistiškai reikšmingi vyrų (V) ir moterų (M) atsakymų skirtumai nustatyti vertinant savo gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais. Geriau šį gebėjimą įsivertino moterys ( p < 0,05). Kas ketvirtas kūno kultūros mokytojas vyras (25,6 proc.) ir 15 proc. moterų teigia, kad šie jų gebėjimai nėra pakankami. Gebėjimą organizuoti mokinių sportinę veiklą ne mokykloje geriau įsivertimo vyrai negu moterys (p < 0,05). Šių gebėjimų stinga kas trečiai kūno kultūros mokytojai (33,3 proc.) ir kas penktam (21,6 proc.) kūno kultūros mokytojui vyrui. Kaip parodė tyrimo duomenys, darbo stažas neturi reikšmingos įtakos savo gebėjimų vertinimui. Šiuo aspektu respondentų atsakymai skyrėsi vertinant šiuos savo specialiuosius gebėjimus: individualizuoti fizinį krūvį per kūno kultūros pamokas, objektyviai vertinti skatinant mokinio pasiekimus per kūno kultūros pamoką, pamokas vesti lauko sąlygomis žiemą silpniausiai šiuos gebėjimus įsivertino iki penkerių metų darbo stažą turintys kūno kultūros mokytojai (p < 0,05). Tačiau vertinant savo profesinį gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis iki penkerių metų darbo stažą turintys mokytojai šį savo vertino gebėjimą geriausiai, palyginti su didesnį darbo stažą turinčiais mokytojais ( p < 0,01). Tyrimas atskleidė, kad kūno kultūros mokytojai dėl didelio užimtumo neturi laiko tobulinti savo profesinės veiklos gebėjimų: tam visiškai pritaria 7 proc. apklaustųjų, o dar 22,4 proc. daugiau pritaria, negu nepritaria. Dažniau tam pritarė kūno kultūros mokytojai vyrai nei moterys ( p < 0,05). Tyrimo duomenys parodė, kad daugiau kūno kultūros mokytojų moterų negu vyrų dalyvautų seminaruose, skirtuose propaguoti sveiką gyvenseną ( p < 0,01). Labai ryškūs skirtumai nustatyti vertinant savo gebėjimus kvalifikacijos aspektu. Reikšmingai dažniau mokytojai metodininkai nei vyresniojo mokytojo ir mokytojo kvalifikacinę kategoriją turintys kūno kultūros mokytojai teigė, kad jų profesiniai ir specialieji gebėjimai yra tikrai tinkami. Didžiausią kompetencijų stygių jautė mokytojo kvalifikacinę kategoriją turintys kūno kultūros mokytojai. Tyrimo rezultatų aptarimas Svarbiausias fizinio ugdymo naujovių skatintojas bendrojo ugdymo mokykloje mokytojas, nes nuo jo kvalifikacijos, pedagoginio meistriškumo priklauso, kaip jis geba kurti palankią mokymosi aplinką ugdomuoju ir emociniu aspektais. Labai išsiplėtė mokytojo vaidmenys: jam nebepakanka atlikti 98 tradicinius dalyko mokytojo, auklėtojo vaidmenis, jis privalo būti organiztorius, konsultantas, naujų mokymosi technologijų tyrėjas ir skleidėjas, todėl E. Martišauskienė (2007), P. Pečiuliauskienė (2008), analizuodamos mokytojo kompetencijas, akcentuoja ir asmenybinio ugdymosi profesinių kompetencijų, ir specialiųjų kompetencijų svarbą bei sąveiką. Ši sąveika ir yra diskusijų objektas. Pvz., akademinėje bendruomenėje diskutuojama, ar rengiant kūno kultūros mokytoją svarbiausias turi būti būsimo specialisto fizinis rengimas, kad jis būtų pajėgus ugdyti mokinių judesių kultūrą, gerinti jų fizinį parengtumą ir pajėgumą, ar akcentuoti mokytojo pedagoginį ir psichologinį parengtumą, kuris sudaro prielaidas mokinių teigiamam požiūriui į kūno kultūrą visą gyvenimą ugdytis [4]. Be to, ir Lenkijoje diskutuojama dėl nepakankamai veiksmingo mokinių sveikatos ugdymo mokykloje [8; 23]. Kaip rodo Lietuvos ir Lenkijos patirtis, toks sveikatos ugdymo modelis, kai kiekvienas mokytojas integruoja sveikatos ugdymą į savo dalyko pamokas, nėra veiksmingas [5; 23]. Mokyklos praktika parodė, kad kai yra daug atsakingų, pasirodo, niekas nėra atsakingas. Todėl Lenkijoje, suprantant, kad turi būti visas su sveikata susijusias veiklas koordinuojantis mokytojas, nuspręsta šį dalyką ir koordinuojančiojo vaidmenį priskirti kūno kultūros mokytojui. Tai grindžiama ir tuo, kad kūno kultūros dalykas yra labai susijęs ir su mokinių sveikatos ugdymo uždaviniais: naujasis kūno kultūros mokytojo vaidmuo daugiau siejamas su ugdytinių fizinio aktyvumo skatinimu, sveikos gyvensenos įpročių kūrimu mokykloje. Tikimasi, kad kūno kultūros mokytojas galėtų būti mokiniams ne tik geras instruktorius, bet ir animatorius, sektinas pavyzdys, naujų sumanymų įkvėpėjas, siūlantis sveikatai palankius sprendimus. Tačiau kartu diskutuojama, ar kūno kultūros mokytojas nori ir ar pajėgus būti sveiko gyvenimo būdo mokykloje kūrėju. Pripažįstama, kad mokytojo asmenybė, jo nuostatos, kūrybiškumas, aiškūs sveikos gyvensenos principai ir jų atspindys asmeniniu elgesiu galėtų būti svarbi prielaida sėkmingai sveikatos ugdymo veiklai. Panašia kaip Lenkijoje linkme, manome, galėtų būti organizuojamas ir mokinių sveikatos ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tuomet kūno kultūros mokytojui atsiras naujų žinių ir gebėjimų poreikis. Jau dabar Bendrosios kūno kultūros programos labiau aktualina mokinių sveikatos ugdymo žinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių bei įpročių formavimą. Tai naujas iššūkis mokytojui. Pažymėtina, kad mūsų tyrimo rezultatai parodė, jog mokytojai silpnai įsivertino mokinių sveikatos ugdymo gebėjimus. Todėl būtina papildyti kūno kultūros mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo(si)

Lietuvos kūno kultūros mokytojų pasirengimas taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas turinį mokinių sveikatos žinių ir gebėjimų ugdymu. Be to, plečiant kūno kultūros mokytojo veiklą, ją papildant sveikatos ugdymo turiniu bei technologija, dar didesni reikalavimai keliami ir pačiai mokytojo asmenybei jis savo pavyzdžiu turėtų rodyti sveiką gyvenimo būdą ir visiems norintiems to siekti mokiniams padėtų priimti teigiamus su jų sveikata susijusius sprendimus. L. Kardelienės ir kt. (2009) tyrimai rodo, kad mūsų šalies kūno kultūros mokytojai suvokia savo fizinės sveikatos svarbą ugdant teigiamą mokinių požiūrį į saviugdą fizine veikla. M. L. Sarahas ir kt. (2007) teigia, kad būtent kūno kultūros mokytojo kompetencijų tobulinimas yra labai svarbus siekiant išugdyti aktyvios gyvensenos įpročius, nes aktyvus vaikas tampa aktyviu suaugusiuoju. C. Lu (2001), remdamasis japonų, kinų ir vokiečių specialistų atliktu kūno kultūros ugdymo mokykloje tyrimu, prieina prie išvados, kad nepakankamos mokytojo kompetencijos turi reikšmės prastesnei ugdytinių fizinei ir asmenybės raidai. Mūsų tyrimas atskleidė, kad mokytojui nesunku paaiškinti pratimo naudą, bet didelei daliai kūno kultūros mokytojų viena iš sunkiau sprendžiamų problemų darbas su silpnesnės sveikatos mokiniais per kūno kultūros pamoką. Kas antras kaimo mokykloje dirbantis kūno kultūros mokytojas teigia, kad šioje srityje jo kompetencija nepakankama. Kitų šalių mokslininkai, pvz.: B. Wolny (2010), A. Kostencka, M. Szark-Eckardt, (2010), taip pat nustatė, kad kūno kultūros mokytojų sveikatos ugdymo kompetencija yra nepakankama ir būtina padėti ją įgyti. Mūsų tyrimas atskleidė, kad įsivertinus didelę dalį savo specialiųjų kūno kultūros gebėjimų, prasčiausiai juos vertina kaimo mokyklose dirbantys kūno kultūros mokytojai. Nors miesteliuose dirbantieji šiuos savo gebėjimus vertino prasčiau nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbantys mokytojai, bet vertinimų skirtumai ne tokie ryškus, palyginti su kaimo mokytojų ir kitur dirbančių mokytojų gebėjimų įsivertinimu. Štai, Lietuvos didžiuosiuose miestuose kūno kultūros mokytojams dirbti esant salėje vienu metu daugiau nei vienai klasei gebėjimų pakanka, o kas trečias kaime dirbantis mokytojas jaučia tokių gebėjimų stygių. Tai, mūsų manymu, galima paaiškinti tuo, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose kūno kultūros pamokos dažniausiai vyksta esant salėje dviem ar net daugiau klasių, todėl mokytojai įpratę organizuoti fizinį ugdymą tokiomis sąlygomis. Tuo tarpu kaimuose yra kitaip, todėl ten dirbantis mokytojas abejoja, ar jiems pavyktų sėkmingai įgyvendinti ugdymo tikslus miesto sąlygomis. Lenkijoje A. Kostenckos, M. Szark-Eckardt (2010) atlikti kūno kultūros mokytojų tyrimai parodė, kad mokytojams labai stinga šiuolaikinės kūno kultūros didaktikos bazinių elementų, ir jie tikisi konkrečios medžiagos, padėsiančios dirbti pagal atnaujintas Lenkijos mokinių ugdymo programas. Reformavus Lenkijos ugdymo programas kūno kultūros mokytojui priskirtos sveikatos ugdytojo funkcijos, kurias jis galėtų sėkmingai atlikti tik gerai susipažinęs su šiuolaikiniais pedagogikos, psichologijos ir sveikatos ugdymo laimėjimais. Straipsnio išvadose minėti tyrėjai pažymi, kad kūno kultūros mokytojams, neatsižvelgiant į jų lytį, darbo stažą, mokyklos, kurioje jie dirba, tipą, labai trūksta kvalifikacijos renginių, skirtų tiek jų dalyko, tiek sveikatos ugdymo didaktikai. Mokytojai pažymi, kad norėtų išplėsti supratimą apie šiuolaikines fizinio aktyvumo formas, fizinio aktyvumo įpročių visą gyvenimą formavimo galimybes, o kalbant apie sveikatos ugdymą aktyvaus mokymosi metodus, jų individualizavimą per kūno kultūros pamokas. Vienas iš svarbių kūno kultūros mokytojo darbo pokyčių yra ir tai, kad jis veda ne tik pratybas, bet ir teorijos užsiėmimus klasėje. Kūno kultūros mokytojas turi gebėti ne tik išaiškinti įvairių rizikos veiksnių poveikį sveikatai, ligų kilmę, bet ir, taikydamas pedagogines, psichologines, socialines, ekonomines bei teisines priemones, pozityviai keisti ugdytinių bei kitų socialinių grupių (pvz.: tėvų, kitų dalykų mokytojų) elgesį. A. Kostenckos, M. Szark-Eckardt (2010) tyrimai parodė, kad net 80 proc. tirtų Lenkijos kūno kultūros mokytojų norėtų informacijos apie naujausias mankštinimosi formas, sveikatinimo pratybas ir rekomendacijų apie visą gyvenimą trunkantį sportinį aktyvumą. 70 proc. apklaustųjų jaučia informacijos poreikį apie mokinių aktyvinimą, mokymąsi aktyvinančių metodų taikymą bei fizinio krūvio individualizavimą. Mūsų tyrimai taip pat patvirtino, kad ir Lietuvos kūno kultūros mokytojams stinga pastarųjų gebėjimų. Pažymėtina, kad viena silpniausių Lietuvos kūno kultūros mokytojo kompetencijų yra gebėjimo naudotis informacinėmis technologijomis. Šios kompetencijos stygius gali apriboti naujausios informacijos gavimą, prieigą prie naujausios literatūros, ypač užsienio autorių šaltinių. Tai sumažintų ir kūno kultūros mokytojo savišvietos galimybes. Formuojant kūno kultūros mokytojų (kaip profesionalų) ugdymo filosofiją, būtina suvokti platų socialinį kontekstą ir mąstymą, gebėjimą dirbti kintančiomis sąlygomis. Šiuolaikiškos kūno kultūros pamokos kokybei užtikrinti būtinas kūno kultūros mokytojo kūrybiškumas, kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti grupėje bei taikyti aktyvinančius projekto metodus. Mūsų tyrimas atskleidė, kad kūno kultūros 99 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2012. 105

Sniegina Poteliūnienė, Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė mokytojai labai gerai vertina savo bendravimo su mokiniais ir kolegomis gebėjimus, todėl būtų galima daryti prielaidą, kad jiems nėra sunkumų bendrauti. Tuo remiantis, galėtume teigti, kad įgijęs daugiau sveikatos ugdymo žinių ir gebėjimų kūno kultūros mokytojas nesunkiai galėtų tapti visos mokyklos bendruomenės sveikata ir fiziniu aktyvumu besirūpinančiu bei visas su tuo susijusias veiklas koordinuojančiu pedagogu. 100 Išvados 1. Lietuvos kūno kultūros mokytojai pakankamai gerai vertina savo profesinius gebėjimus, o ypač gerai bendravimo su mokiniais ir kolegomis gebėjimus. Prasčiausiai mokytojai vertina savo gebėjimą naudoti informacines technologijas, silpnai sveikatos kompetenciją apibūdinančius gebėjimus. Todėl, plečiant kūno kultūros mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo(si) turinį, reikėtų jį aktualinti sveikatos ugdymo tematikos integravimu į formaliojo ir neformaliojo švietimo mokinių kūno kultūrą, akcentuoti iniciatyvos ir lyderystės ugdymą. 2. Kaimo vietovėse dirbantys kūno kultūros mokytojai prasčiau, palyginti su didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose dirbančiais mokytojais, vertina savo kompetencijas, susijusias su pasirengimu taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas. Jie jaučia didesnį ir specialiųjų kūno kultūros gebėjimų stygių. Taigi, norint padėti kūno kultūros mokytojui įprasminti ir įvaldyti šiuolaikines kūno kultūros idėjas ir technologijas, siekiant stiprinti ugdytinių sveikatą ir skatinti fizinį aktyvumą mokyklose ir jų bendruomenėse, pirmiausia pagalbos reikėtų kaimo vietovėse dirbantiems kūno kultūros mokytojams. 3. Darbo stažas ir lytis turi mažai įtakos vertinant savo profesines kompetencijas. Moterys geriau negu vyrai vertina savo gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais, o vyrai geriau nei moterys gebėjimą organizuoti mokinių sportinę veiklą ne mokykloje. Silpniausiai individualizuoti mokinių fizinį krūvį per kūno kultūros pamokas, objektyviai vertinti pažangą skatinant mokinio pasiekimus, pamokas vesti lauko sąlygomis žiemą sekasi iki penkerių metų darbo stažą turintiems kūno kultūros mokytojams, bet jie geriausiai vertina savo gebėjimą naudoti informacines technologijas. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Literatūra Adaškevičienė E. Vaikų ir tėvų teigiamo požiūrio į fizinę sveikatą ir kūno kultūrą ugdymas. Tiltai. Priedas: mokslo darbai, 2004, Nr. 23, p. 5 12. Aramavičiūtė V., Martišauskienė E. Vertybės: švietimo strategijos ir realybė. Pedagogika: mokslo darbai, 2009, t. 95, p. 28 35. Blauzdys V., Bagdonienė L. Mokinių teigiamo požiūrio į kūno kultūrą kaip mokymosi dalyką ugdymas, didinant jo prasmingumą: monografija. Vilnius: VPU, 2007. Hill G., Brodin K. Physical education teachers perseption of the adequacy of university course. Physical educator, 2004, 61, p. 75 87. Juškelienė V., Ustilaitė S., Proškuvienė R., Kalibatas J., Naudžiūtė S. 11 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus. ŠMM užsakomojo tyrimo ataskaita, 2006 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/ docs/tyrimai/11_12_moks_sveik.pdf>. Karbočienė E., Alūzas R., Norkus S. Šiaulių miesto kūno kultūros mokytojų bendrųjų profesinių kompetencijų raiška. Mokytojų ugdymas, 2005, Nr. 4, p. 38 44. Kardelienė L., Masiliauskas D., Kardelis K., Trinkūnienė L. Kūno kultūros mokytojų saviugda: fizinio aktyvumo motyvai ir formos laisvalaikiu. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 2009, Nr. 2 (73), p. 35 42. Kostencka A., Szark-Eckardt M. The estimation of educational needs of physical education techers in the light of the new educational program basis. Human Movement, 2010, vol. 11 (2), p. 200 210. Laužackas R., Gedvilienė G., Tutlys V., Juozaitienė D. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Pedagogika: mokslo darbai, 2008, t. 89, p. 29 44. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI XII klasėms. Vilnius: LR švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2002. Lietuvos kūno kultūros ir sporto strategija 2005 2015 metams. In: IV Lietuvos sporto kongresas. Vilnius: LSIC, 2005, p. 38 72. Lu C. Comparison of physical culture in Chinese, Japanese and German schools. Journal of Physical Education, 2001, vol. 8, Issue 5, p. 115 117. McCormack A. Classroom Management Problems, Strategies and Influences in Physical Education. European Physical Education Review, October 1997, vol. 3 (2), p. 102 115.

Lietuvos kūno kultūros mokytojų pasirengimas taikyti naujas mokinių fizinio ugdymo idėjas 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54. Motiejūnienė E., Žadeikaitė L. Kompetencijų ugdymas: iššūkiai ir galimybės. Pedagogika: mokslo darbai, 2009, t. 95, p. 6 9. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopos pedagogo kompetencijų vertinimas / Parengė H. Šečkuvienė ir kt. Iš: Pedagogo kompetencijos: mentoriaus rengimo vadovėlis; dėstytojo knyga. Kaunas: Technologija, 2008, p. 141 164. Pacenka R. Kūno kultūros mokytojų rengimo konceptualios atgaivos prielaidų tyrimas. Pedagogika: mokslo darbai, 2004, t. 70, p. 137 142. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2008. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2010. Rutkienė A., Zuzevičiūtė V. Mokytojo vaidmens kaita: bendruomenės įtraukimas siekiant mokymąsi daryti veiksmingesnį. Pedagogika: mokslo darbai, 2009, t. 95, p. 53 57. Sarah M. L., Charlene J., Fulton E., Spain G. Physical Education and Physical Activity: Results From the School Health Policies and Programs Study 2006. Journal of School Health, 2007, vol. 77, Issue 8, p. 435 463. Shoval E., Erlich I., Fejgin N. Mapping and Interpreting Novice Physical Education Teachers Self-Perceptions of Strengths and Difficulties. Physical Education and Sport Pedagog y, 2010, vol. 15 (1), p. 85 101. Wolny B. A physical education teachers as a part of school health education. Human movement, 2010, vol. 11 (1), p. 81 88. Summary Sniegina Poteliūnienė, Vincentas Blauzdys, Vida Juškelienė READINESS of Lithuanian physical education teachers to apply new physical EDUCATION IDEAS The article discusses professional and special competences of Lithuanian physical education teachers and the prerequisites to develop them. Survey s data are interpreted founding on the research of foreign scientists and state documents regulating education. The aim of the study was to investigate the attitude of Lithuanian physical education teachers towards their readiness to apply new schoolchildren s physical education ideas. The study was based on anonymous questionnaire. Study sample consisted of 357 physical education teachers from secondary schools. Study population was selected randomly from the Lithuanian teachers of physical education ensuring that representatives from all districts will fall in to the study group. Statistical analysis of empirical data was performed using SPSS PC/8.0. To assess contingency tables, χ 2 -test was used. To assess the inner consistence of the subjects in the questionnaire Cronbach alfa coeficient was used. It was found that physical education teachers evaluated their competences quite well. Self evaluation of communication ability with schoolchildren and colleagues was especially good. Though ability to use information technologies was evaluated most badly, and to integrate health education faintly. The ability to implement the new physical education ideas into school practice was evaluated as insufficient significantly more often by representatives from country schools compared to those from city schools. Country teachers especially pointed lack of special competences of physical education. Work experience and sex has little influence on self evaluation of professional competences. Females evaluated their communication ability better than males, while mails the ability to arrange sport activities out of school appreciated more positively. Those whom work experience was up to five years, evaluated there ability to individualize physical load, to assess the student s progress, to conduct activities outdoors during physical education lessons worse than other respondents with the higher work experience, as the younger teachers more positively evaluated there information and communication technologies using skills. Therefore, developing the content of physical education teacher s competences it would be worse to make themselves master modern physical education ideas and technologies, to help implementing health promotion tasks to school community. Special attention should be given to the teachers working in country schools. Keywords: competence, development, insights. Lietuvos edukologijos universitetas Įteikta 2012 m. sausio mėn. 101 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2012. 105