TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMO DALYVIŲ ANDRAGOGŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ VAIDMENŲ KAITA

ISSN 2029-6894. ANDRAGOGIKA, 2013, 1 (4) TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMO DALYVIŲ ANDRAGOGŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ VAIDMENŲ KAITA Daiva Abromavičienė 1, Margarita Teresevičienė 2, Airina Volungevičienė 3 Vytauto Didžiojo universitetas ANOTACIJA Straipsnyje analizuojama, kaip technologijomis grįstas mokymas (TGM) apima visas mokymo formas, kurios susijusios su informacinių ir komunikacinių technologijų, mobiliųjų įrengimų bei interneto naudojimu organizuojant ir vykdant mokymą. Sparčiai kintančios technologijos keičia tradicinio mokymo paradigmą ir jos dalyvių vaidmenis, daugiau atsakomybės suteikiant besimokančiajam. Taigi vienas svarbiausių švietimo uždavinių yra atsiliepti į virtualios visuomenės ir individualaus žmogaus poreikį įgyti ar pagilinti turimas žinias jam palankiu laiku, tempu, įprastoje vietoje ir naudojant technologijas. Andragogui taip pat reikia išsiugdyti naują požiūrį į besimokantįjį ir mokymo procesą. Pirmojoje dalyje aptariamas TGM kaip lankstus, atviras, nuotolinis mokymo būdas. Antroji ir trečioji dalys skirtos TGM dalyvių andragogo ir besimokančiojo vaidmenų pokyčiui išryškinti. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: technologijomis grįstas mokymas, dalyviai andragogas ir besimokantysis, vaidmenų kaita. Įvadas Spartėjanti informacinių ir komunikacinių technologijų kaita, didėjantis išmaniųjų mobiliųjų įrengimų populiarumas ir naudojimo galimybės, internetu atsiveriantis pasaulis kelia iššūkius ir švietimo srityje. Klausimai kyla besimokantiesiems: kaip, kur ir kada mokytis? Kaip gebėti atsirinkti reikiamą medžiagą informacijos gausoje? Kiek besimokantysis tampa atsakingas už savo siekiamus rezultatus? Andragogui rūpi, kaip ugdyti šiuolaikinį interaktyvios visuomenės žmogų. Kokius mo- 1 Daiva Abromavičienė, Vytauto Didžiojo universiteto edukologijos doktorantė. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, technologijomis grįstas mokymas. 2 Habil. dr. Margarita Teresevičienė Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros profesorė. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų švietimas, mokymasis visą gyvenimą, technologijomis grįstas mokymas. 3 Doc. dr. Airina Volungevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: technologijomis grįsto mokymo kokybė, virtualus mobilumas, atviri švietimo ištekliai. 99

DAIVA ABROMAVIČIENĖ, MARGARITA TERESEVIČIENĖ, AIRINA VOLUNGEVIČIENĖ kymo metodus taikyti? Kaip tinkamai panaudoti turimas technologijas? Koks yra besimokančiojo vaidmuo? Taigi technologijų naudojimas keičia mokymo situaciją bei sudaro sąlygas keistis ir patiems mokymo dalyviams. Tyrimo objektas technologijomis grįsto mokymo dalyvių besimokančiųjų ir andragogų vaidmenų kaita. Tyrimo tikslas atskleisti besikeičiantį dalyvių (besimokančiųjų ir andragogų) vaidmenį technologijomis grįsto mokymo metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti technologijomis grįstą mokymą, pristatant pagrindines charakteristikas. 2. Išsiaškinti technologijomis grįsto mokymo keliamus iššūkius andragogui. 3. Pristatyti besimokančiojo vaidmenį technologijomis grįsto mokymo metu. Tyrimo metodai mokslinės literatūros analizė. 1. Technologijomis grįstas mokymas atviras, lankstus, mišrus, nuotolinis mokymo būdas Tyrimų, susijusių su technogijų naudojimu mokymo procese, gausu ir lietuvių, ir užsienio mokslininkų darbuose. Nors šis klausimas jau keliolika metų išsamiai nagrinėjamas, vis dar aktualus tokio mokymo būdo apibūdinimas. Lietuvos mokslininkai (Targamadzė, Petrauskienė, 2008; Rutkienė, Trepulė, 2009; Teresevičienė, Volungevičienė, 2008; Juškevičienė, 2011; Butrimė, 2011; Ignatova, Kurilovas, 2012; Vilkonis, Turskienė, Burškaitienė, 2012, ir kt.), aptardami mokymą, kurio metu naudojamos IKT ar interneto svetainės ir akentuojamas nuotolis tarp švietimo paslaugos teikėjų ir tos paslaugos vartotojų, įvardija skirtingais terminais: nuotolinis mokymasis, virtualusis mokymasis, elektroninis mokymasis, mobilusis mokymasis, įtinklintas mokymasis, atvirasis mokymasis ar lankstusis mokymasis. Apžvelgus jų reikšmes, ryškėja bendri bruožai: mokant naudojamos elektroninės priemonės, informacinės technologijos (IT) arba informacinės komunikacinės technologijos (IKT); besimokančiajam sudaromos sąlygos pasirinkti ką, kuriuo metu, kokiu tempu, kurioje vietoje ir kaip mokytis; mokymas nukreiptas į besimokantįjį, atsakomybės prisiėmimas už mokymosi rezultatus; mokymasis dėl savęs paties; andragogas kaip konsultantas ir pagalbininkas; mokymas paremtas bendradarbiavimu tarp besimokančiųjų bei tarp andragogų ir besimokančiųjų. Užsienio literatūroje (Clark, Mayer, 2007; Collis, Moonen, 2002; Khan, 2005; Hill, 2006; Lawless, 2009; Jahnke et al., 2012) randame panašią situaciją, kai technologijų naudojimas mokymo procese apibrėžiamas skirtingais terminais: angl. Distance learning, Flexible Learning, Open Learning, E-Learning, Online learning. Reikia pažymėti, kad šie apibūdinimai akcentuoja vieną ar kitą svaresnį bruožą: nuotolinis mokymas atstumo buvimą tarp besimokančiojo ir dėstytojo; lanks- 100

TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMO(-SI) DALYVIŲ ANDRAGOGŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ... tusis mokymas lanksčias mokymosi formas, lanksčią programą ir kt.; atvirasis mokymas besimokančiųjų autonomiją ir kt. Tačiau manytina, kad tiksliausias terminas, apibūdinantis jau minėtas mokymo formas, yra technologijomis grįstas mokymas (toliau TGM) (angl. Technology Enhanced Learning ). Jis pritaikytas mokyti arba organizuoti mokymą nuotoliniu, elektroniniu, virtualiu ir kitais būdais, pasitelkiant technologijas, vykdyti bet kokio pobūdžio sąveiką ir atlikti kitus su mokymu susijusius veiksmus internetinėje erdvėje. Technologijomis grindžiamas mokymas apima nuotolinį, virtualųjį ir elektroninį mokymąsi (Volungevičienė, Teresevičienė, 2011). Kai kuriuose darbuose lygia greta vartojamas ir elektroninis mokymasis (el. mokymasis) (lignatova, Kurilovas 2012). Vienas ryškiausių TGM privalumų yra lankstumas, leidžiantis pasirinkti kada, kaip, kur ir ką mokytis. Išryškinant šią ypatybę, TGM pristatomas aptariant lanksčiojo mokymo esmę. Šiais laikais lankstumas yra esminis, jei ugdymo sistemos nori prisitaikyti prie greitai kintančių visuomenės poreikių ir siūlyti bei plėtoti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir besimokančiąją visuomenę (Edwards, Clarke, 2002). D. Kirkpatrick (2001) teigia, jog lanksčiojo mokymo termino atitikmenys literatūroje dar yra atvirasis ugdymas, savarankiškas mokymasis, į besimokantįjį nukreiptas ugdymas, įtinklintas ugdymas bei ugdymas su technologijomis. B. H. Khan (2005) vartoja sąvoką elektroninis mokymas, reiškiančią atvirą, lankstų ir paskirstytą mokymą. Atviras ir lankstus, pasak autorių, išskiriant individualų mokymosi laiką, tempą ir vietą. Taip pat pateikiami tokie elektroninio mokymo privalumai: interaktyvumas, kurso saugumas, pigumas, mokymas bendradarbiaujant, formali ir neformali aplinka, daugialypė patirtis, įtinklintas įvertinimas, įtinklinta paieška, pasaulinis prieinamumas, skirtingų šalių sąveika ir pan. Gerai apgalvotos elektroninio mokymo programos gali besimokančiajam suteikti individualizuotą, įtraukiančią, efektyvią, lengvai pasiekiamą, lanksčią ir prasmingą mokymo aplinką. Pasak B. Collis ir J. Moonen (2002), lankstusis mokymas apima keturis elementus: technologiją, pedagogiką, įgyvendinimą ir instituciją. Iššūkiai, su kuriais susiduria lanksčios mokymo programos andragogas, anot autorių, yra susiję su šiais keturiais lankstaus mokymosi elementais. Lanksčiojo mokymo sąvoka dažnai keičiama nuotolinio mokymo sąvoka, tačiau, kaip pažymi B. Collis ir J. Moonen (2002), lankstusis mokymas apima daugiau nei tik lankstumą vietos atžvilgiu. Taip pat autoriai pateikia pavyzdį, kad lankstusis mokymas nebūtinai apima vietos pakeitimą, lankstusis mokymas gali vykti ir klasėje, kurioje dėstytojas ir besimokantieji yra kartu. Lankstumas mokant gali apimti kurso išteklių pasirinkimą, mokymo būdus, medijos naudojimą ir daug kitų galimybių. Kaip dauguma autorių (Larsson, Rydeman, Hedvall, 2012; Glosienė, 2006; Collis, Moonen, 2002) pabrėžia, esminis lanksčiojo mokymo bruožas yra pasirinkimo besimokančiajam suteikimas. Lankstusis mokymas rodo judėjimą nuo mokymo, kai esminiai sprendimai yra priimami 101

DAIVA ABROMAVIČIENĖ, MARGARITA TERESEVIČIENĖ, AIRINA VOLUNGEVIČIENĖ mokančiojo, iki tokio mokymo, kai pats besimokantysis gali daryti sprendimus, turinčius įtakos jo mokymuisi. TGM suvokiamas ir kaip nuotolinis mokymas. Tai mokymo forma, kai besimokantysis nepalaiko tiesioginio kontakto su mokytoju. Bendravimas ir komunikavimas yra užtikrinamas IKT priemonėmis (Laužackas, 2005). Tokioje sąvokoje atsiskleidžia du kertiniai aspektai nėra tiesioginio ugdytojo ir besimokančiojo kontakto, tačiau jis palaikomas per informacines ir komunikacines technologijas (IKT). Esminis bruožas yra atstumas tarp dėstytojo ir besimokančiojo, tai sudaro sąlygas besimokančiajam prieiti prie kurso iš bet kurios vietos. Tačiau informacinės ir komunikacinės technologijos leidžia daryti paskaitų vaizdo įrašus, sukelti medžiagą į atitinkamas duomenų bazes ar forumus bei pateikti nuorodas į mokymo medžiagą. Dažnai nuotolinis mokymas yra mišrus, t. y. apima ir tiesioginius susitikimus tam tikru metu (pvz., nuotolines paskaitas), ir į elektronines aplinkas sukeltą medžiagą, pasiekiamą patogiu laiku, patogioje vietoje. R. Stankūnienė (2012) teigia, jog nuotolinės studijos gali būti skirstomos į sinchronines, asinchronines ir mišrias. Sinchroninėmis studijomis vadinamas nustatytu laiku vykstantis bendravimas tarp studentų ir dėstytojo. Asinchroninės studijos yra kur kas laisvesnė nuotolinių studijų forma, neapribota konkretaus bendravimo laiko, kai bendravimas vyksta elektroniniu būdu. Mišrios nuotolinės studijos kombinuoja sinchroninį ir asinchroninį bendravimą. Palyginus tokį nuotolinių studijų supratimą su lanksčiojo mokymo koncepcija, galima pastebėti, kad asinchroninis ir mišrus nuotolinių studijų būdas šiuo atveju labiausiai primena lanksčiojo mokymosi supratimą, nes yra labiau nukreiptas į besimokantįjį klientą. Sinchroninis nuotolinių studijų būdas taip pat panašus į lankstųjį mokymą, kadangi leidžia besimokančiajam pasirinkti studijų vietą, tačiau apriboja laiką. Apklaususi studentus, autorė, norėdama atskleisti jų požiūrį į mišrias nuotolines studijas, nustatė, kad tokios studijos studentų vertinamos dėl žinių prieinamumo ir galimybės analizuoti paskaitų medžiagą jiems patogiu metu. Kaip ir šiuo atveju, lanksčiojo mokymo tikslas suteikti savarankiškumą besimokantiesiems. Taigi nuotolinis mokymas laikytinas lanksčiojo mokymo dalimi, kadangi sudaro sąlygas bent jau vienam iš lankstumo aspektų vietai ir nuotolinio mokymosi pranašumai bei iššūkiai lygiai taip pat tiktų kalbant apie lankstųjį mokymą, nors ir siauresne prasme. Vis dėlto efektyvus TGM įgyvendinimas susiduria su daugybe kliūčių. Kalbėdami apie idealų lankstumą mokant B. Collis ir J. Moonen (2002) apibūdina keturis barjerus: y Lankstumas yra sunkiai valdomas. Andragogams sunku susitvarkyti su individualizuotų instrukcijų kiekiais dėl laiko ir kognityvinių apribojimų, išaugus besimokančiųjų skaičiui. y Lankstumas yra nepriimtinas. Kurso įteisinimas institucijoje gali sukelti nesklandumų dėl individualių besimokančiojo norų keisti mokymo turinį. 102

TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMO(-SI) DALYVIŲ ANDRAGOGŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ... y Lankstumas gali būti finansiškai brangus. Ne kiekvienas švietimo paslaugos teikėjas gali leisti dideles išlaidas tiek technologijų, tiek personalo atžvilgiu. y Lankstumas nėra lengvai įgyvendinamas. Lankstumas mokant reikalauja kūrybiško požiūrio į kurso pertvarkymą ir, autorių nuomone, tik nedaugelis gali būti tikri inovatoriai. TGM atveria galimybes sukurti veiksmingas ir efektyvias mokymo sistemas, kurios leistų lanksčiai ir prasmingai mokyti, atitiktų keliamus švietimo reikalavimus bei besimokančiųjų individualius poreikius. Technologijomis grįsto mokymo metu daugeliu atvejų užtikrinamas mokymosi sąlygų sudarymas šiuolaikiniam besimokančiajam pasiūlius individualų tempą, laiką, vietą, mokymosi galimybę ir autonomiško individualizuoto mokymosi principus. 2. Technologijomis grįsto mokymo iššūkiai andragogui Daugelis Lietuvos mokslininkų (Andriekienė, 2011; Jatkauskienė, Potreba, 2011; Tolutienė, Beržinė, 2011; ir kt.) nurodo andragogui būtinas kompetencijas, pvz., lankstumą, gebėjimą parinkti tokią mokymo formą, kuri maksimaliai padėtų tenkinti besimokančiojo tobulinimosi poreikius, gebėjimą parinkti tinkamus mokymosi metodus. Šios savybės padės andragogui mokyti ir mokytis, naudojant technologijas. TGM kelia reikalavimus andragogui, kuris turi įvertinti naujus technologijų pokyčius, kurti ir redaguoti mokymo programas ir rengti bei tobulinti mokymo medžiagą bei vertinimo sistemą. Mokymo perkėlimas į mokymąsi ir besimokančiojo atsakomybės prisiėmimas už mokymosi eigą ir rezultatus įpareigoja andragogą būti kūrybišką, mokėti patarti ir padėti, ieškoti naujų mokymosi metodų ir nuolat kelti kvalifikaciją. D. G. Perrin (2010) teigia, kad andragogai gali mokytis kartu su besimokančiaisiais, naudodamiesi jų turima patirtimi ir taip kurti naują mokymo turinį. Rengdamas naują ir kokybišką TGM mokymo turinį, andragogas yra įsipareigojęs naudoti IKT, interneto galimybes, tačiau pasikliauti vien tik technologijomis nepatariama, nes mokymui būtini ir andragoginiai mokymo metodai. Tad andragogo rūpesčiu tampa gebėjimas panaudoti technologijas tinkamai: ir kaip žinių šaltinį, ir kaip papildomą priemonę įgyti žinias (Berger, Wang, Jim, 2010). Andragogo, kaip mentoriaus ir kuratoriaus, vaidmuo TGM susijęs su mokymo paslaugų kokybe (Volungevičienė, Teresevičienė, 2011; Vilkonis, Turskienė, Burškaitienė, 2012). Šie autoriai akcentuoja, kad daugumos studentų vertinimai e. mokymosi galimybių universitete atžvilgiu yra palankūs: teigiamai vertinama ir institucija, ir dėstytojai, taikantys e. mokymosi technologijas. [...] Galima teigti, jog e. mokymosi technologijų diegimas ne tik sudaro geresnes sąlygas studijuoti globalizacijos ir informacijos amžiuje, bet ir kuria palankią viešąją nuomonę apie 103

DAIVA ABROMAVIČIENĖ, MARGARITA TERESEVIČIENĖ, AIRINA VOLUNGEVIČIENĖ instituciją. TGM kokybė, profesinio rengimo institucijų ar suaugusiųjų mokymo kursai ir jų prestižas yra svarbu besimokančiajam siekiant sudaryti darbo sutartį ir įsitvirtinti darbo rinkos pasaulyje. Ypač didelį susirūpinimą kelia mokymai, kurie vykdomi tik nuotoliniu būdu. JAV buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti respondentų (iš viso 113) požiūrį į specialistą, kuris išsilavinimą įgyja tik nuotoliniu būdu. Taigi buhalterį, baigusį studijas internetu, į darbą priimtų 54 proc. respondentų, 38 proc. nepriimtų, 8 proc. svarstė ir atsakė galbūt, tačiau kitokia situacija yra su specialistais, kurie susiję su žmogaus sveikata (pvz., odontologai, slaugytojai, chirurgai ). Odontologą, baigusį studijas nuotoliniu būdu, į darbą priimtų tik 6,2 proc. respondentų, tačiau net 85 proc. nepriimtų, o 8 proc. tyrime dalyvavusiųjų abejojo (Thirunarayanan, 2010). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyraujantis abejojimas dėl nuotoliniu būdų įgyto išsilavinimo rodo, kad tokių darbuotojų konkurencingumas darbo rinkoje gali būti mažesnis, taip pat diskutuotina ir dėl mokymo kokybės. Taigi vieną iš didžiausių TGM vaidmenų atlieka andragogas, nes kokybiškai parengtas mokymo turinys, naujų mokymo strategijų taikymas, sėkminga mokymo parama daro įtaką besimokančiųjų žinių įgijimui, institucijos ir mokymo programos populiarumui bei patikimumui. TGM andragogą įpareigoja adaptuotis prie naujų reikalavimų ir naujų galimybių bei naujų praktikų, tiksliau tariant, prie mokymo ir mokymosi metodikų, orientuotų į studentą (Virtualus mobilumas, 2011). Tradicinio mokymo centre buvusį ugdytoją keičia besimokantysis, turintis prisiimti atsakomybę už mokymąsi, skatinamas vidinės motyvacijos ir gebantis kontroliuoti savo mokymąsi. Taigi andragogas turi prisitaikyti prie naujovių ir keliamų sunkumų. Jahnke ir kt. (2012) pateikia iššūkius, su kuriais susiduria TGM dalyviai andragogai. Perėjimas nuo vadovėlinio mokymosi prie mokymosi būti kūrybiškam. Vienas iš iššūkių yra ugdyti tokią mokymosi kultūrą, kuri skatintų mokytis bendradarbiaujant, mąstyti, reflektuoti. Pagrindinis klausimas ką mokymasis reiškia tiems žmonėms, kurie naudojasi internetu, lengvai gali prieiti prie informacijos ir mokosi ne tik formalioje, bet ir neformalioje aplinkoje. Vadinasi, norint tapti mokytoju, mokslininku ar kokio kito sektoriaus darbuotoju, reikia mokėti suderinti įvairias normas ir vertybes bei išmokti įsijausti į naują vaidmenį ir jį plėtoti. Tai atskleidžia ir ši mintis: Mes norime, kad mūsų studentai galvotų kaip mokslininkai (Jahnke, 2010). Novatoriškoje visuomenėje reikalingi žmonės, kurie gebėtų rasti tinkamus sprendimus, kai atsakymai nėra žinomi. Kaip mokytojai turėtų mokyti kūrybiško mokymosi, kai atsakymas į klausimą nėra žinomas (Fischer, 2011)? Besimokantysis turi gauti ir žinių, ir įgūdžių, kaip mokytis, panašiai kaip ir tradiciškai mokydamasis, tačiau turi išmokti būti. Tai autoriai vadina atitinkamo vaidmens prisiėmimu ir jo plėtojimu. Taigi tai yra mokymasis būti kūrybiškam. Neformalusis mokymas(is) veikia formalųjų mokymą(si). Svarbiausia, anot autorių, kad besimokančiajam kiltų klausimų, kad jis mokytis jau ateitų su klausi- 104

TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMO(-SI) DALYVIŲ ANDRAGOGŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ... mais ir formalioje institucijoje ieškotų atsakymų, naudodamasis technologijomis (nešiojamieji planšetinia kompiuteriai, operacinės sistemos, išmanieji telefonai ir kt.). TGM sieja neformaliojo mokymosi būdus su formaliuoju švietimu. Toks mokymas(is) būtų kūrybiškas, nes būtų sprendžiamos problemos, ugdomas kritinis mąstymas ir kūrybiškumas. Dermė tarp technologijų ir didaktikos. Nereikėtų rinktis viena ar kita technologija ar didaktika. Problema ta, kad nors IKT jau yra sukurtos, tačiau jų naudojimas mokyklose ir universitetuose dar neįgyvendintas. Šiais laikais dauguma mokytojų nemoka arba nenori naudotis naujausiais mobiliaisiais prietaisais, jiems svarbiausia atrodo dėstoma medžiaga, o ne jos pateikimo būdas. Tačiau siekdami pagerinti mokymą, andragogai turėtų ieškoti būdų, kaip suderinti naujausias technologijas su tradicinėmis didaktinėmis nuostatomis. (Jahnke et al. 2012). D. Kirkpatrick (2001) pažymi, kad dėstytojai yra susirūpinę dėl gebėjimo naudotis informacinėmis technologijomis, taip pat jaučia nuovargį dėl pokyčių tempo ir dydžio edukacinėje sistemoje. Tai sukelia sunkumų ir lankstų mokymą teikiančioms institucijoms, kurios turi rasti būdų, kaip palaikyti personalą, kad darbuotojai priimtų ir pritaikytų naujus mokymo požiūrius. D. Kirkpatrick (2001) taip pat vykdė atvejo analizę tyrė, kaip galima pritaikyti sukurtą naują lanksčiojo mokymo programą universitete. Nustatyta, kad edukaciniai pokyčiai nėra nei paprasti, nei greiti. Tai yra sudėtingas procesas ir kelia sunkumų visiems su tuo susijusiems asmenims. Sėkmingai pritaikant lanksčiojo mokymo programas svarbiausia institucinių ir asmeninių pokyčių palengvinimas. IKT įtraukimas labai veikia akademikų tapatybę, keičia mokymo ir mokymosi supratimą ir kelia aukštus reikalavimus akademinei praktikai ir aukštajam išsilavinimui. Ugdytojams taip pat reikia įgyti naujų mokymo ir mokymosi įgūdžių, ypač susijusių su IKT bei medžiagos pateikimu ir patirties dalijimusi. TGM sukuriamas bendradarbiaujant. Čia kreipiamas dėmesys į darbo aplinkos sukūrimą, kad joje sėkmingai bendradarbiautų visa personalo komanda pradedant andragogu, mokslininku, dizaineriu, techniniu darbuotoju, baigiant administracija. Mokymuisi palanki atmosfera kuriama ir virtualioje mokymo aplinkoje, pavyzdžiui, skaitant paskaitą vaizdo konferencijoje ar dalyvaujant diskusijoje, naudojantis Skype programa. Taigi remdamiesi savo patirtimi skandinavų mokslininkai (Jahnke et al. 2012) teigia, kad būtina kurti draugišką aplinką naudojant įvairias technologijas. Tokia aplinka siekia sudaryti sąlygas netikėtam ir neįprastam mokymui(si), tam reikalinga sukurti bendradarbiauti skatinančią aplinką, kuri peržengtų tiek socialiai, tiek dėl technologijų egzistuojančias ribas. Technologijomis grįsto mokymo keliami reikalavimai andragogui atskleidžia įvairių gebėjimų, kurie pagrindžia kompetencijų sąsajas su technologijomis, svarbą. Andragogui reikšmingas lankstumo gebėjimas, kuris užtikrina galimybę prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių. Andragogas turėtų gebėti naudotis visomis 105

DAIVA ABROMAVIČIENĖ, MARGARITA TERESEVIČIENĖ, AIRINA VOLUNGEVIČIENĖ IKT priemonėmis, socialiniais tinklais, kurie užtikrintų akyvesnį besimokančiųjų įtraukimą į mokymosi veiklą. 3. Technologijomis grįstas mokymas besimokančiojo teisė rinktis Technologijų naudojimas keičia mokymo situaciją bei leidžia keistis ir patiems mokymo dalyviams. Besimokančiųjų ir ypač suaugusiųjų TGM yra palankiai vertinamas dėl naujausių informacinių komunikacinių technologijų diegimo ir naudojimo mokymo procese, dėl sudarytų sąlygų visur ir visada susisiekti, palaikyti santykius su kitais, nes tada jie jaučiasi saugūs ir tikisi pasiekti geresnių rezultatų (Tolutienė, 2012). Galėdamas pats nuspręsti mokymosi strategiją, besimokantysis atsiranda ugdymo centre. Tai yra panašu į paplitusią šių laikų į klientą orientuotą kultūrą, kuri atitinka individualizuotą ir pagal besimokančiojo poreikius sukurtą mokymą (Willems, 2005). Toks požiūris apima besimokančiojo teisę rinktis, kas (patys besimokantieji gali apsibrėžti, ką jiems reiškia mokymas, kur, kada (dažnis, laikas ir trukmė) ir kaip (mokymosi būdai) bus mokoma. Taigi, toks mokymas yra pritaikytas prie besimokančiojo poreikių ir situacijos. TGM yra kuriamas taip, kad suteiktų besimokančiajam pasirinkimą, patogumą ir individualumą (Larsson, Rydeman, Hedvall, 2012). Kaip jau buvo minėta, mokymo lankstumas nėra vienalytė sąvoka. B. Collis ir J. Moonen (2002) išskiria penkias mokymo dimensijas, susijusias su lanstumu mokantis: 1) laikas (kurso pradžia ir pabaiga, užduočių pateikimo terminai, mokymo greitis, įvertinimo momentai); 2) turinys (kurso temos, temų seka, teorinė ar praktinė kurso orientacija, pagrindinė mokymosi medžiaga, įvertinimo standartai ir baigimo reikalavimai); 3) lankymo reikalavimai (dalyvavimo sąlygos); 4) instrukcijos ir ištekliai (socialinis mokymo organizavimas, kurso dėstymo kalba, mokymo ištekliai, instrukcinė mokymo organizacija; 5) kurso pateikimas ir logistika (mokytojo ir besimokančiojo susitikimų laikas ir vieta, paramos teikimo ir kontakto metodai ir technologija, pagalbos būdai, prieinama komunikacija ir reikalinga technologija, vieta ir technologija, reikalinga dalyvavimui, informacijos, turinio ir komunikacijos pristatymo kanalai). Šios mokymo dimensijos apibūdina technologijomis grįsto mokymo struktūrą, kuri leidžia kokybiškai organizuoti mokymo procesą. TGM yra glaudžiai susijęs su savarankišku, savireguliaciniu mokymusi. Besimokantysis, o ypač suaugęs žmogus, turi daugiau motyvacijos įgyti ar patobulinti žinias, reikalingas jo karjerai. Išskirti besimokančių suaugusiųjų mokymosi savitumo bruožai: savarankiška motyvacija, mokymo smalsumas, didelė darbo ir gyvenimo patirtis, kritinio mąstymo įgūdžiai, gebėjimas mokytis grupėse bei dalyvauti diskusijose ir svarstymuose, savistaba, įsitraukimas į savireguliacinį mokymąsi. Tai paryškina 106

TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMO(-SI) DALYVIŲ ANDRAGOGŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ... mokymo sudėtingumą ir unikalumą (Wynn, 2006). TGM didina mokymosi prieinamumą, nuoseklumą, lankstumą ir sudaro sąlygas greitai ir be didelių išteklių mokytis naudojantis internetu, socialiniais tinklais, mobiliaisiais įrengimais, bendradarbiaujant su bendraamžiais ir kuratoriais bei sulaukiant paramos (Perrin, 2010). Atlikta besikeičiančių besimokančiųjų ir andragogų vaidmenų teorinė analizė atveria platesnes erdves empiriniams tyrimams, siekiant efektyviai ir kokybiškai taikyti technologijomis grįstą mokymą. Išvados 1. Technologijomis grįstas mokymas mokymo forma, pritaikyta mokyti arba organizuoti mokymą nuotoliniu, elektroniniu, virtualiu ir kitais būdais, pasitelkiant technologijas, vykdyti bet kokio pobūdžio sąveiką ir atlikti kitus su mokymu susijusius veiksmus internetinėje erdvėje. Technologijomis grindžiamas mokymas apima nuotolinį, virtualųjį ir elektroninį mokymąsi. Technologijomis grįstas mokymas atviras, lankstus, mišrus, nuotolinis mokymo būdas. 2. Pagrindiniai iššūkiai andragogui technologijomis grįsto mokymo metu yra šie: y Gebėjimas derinti technologijas ir didaktikos principus, nes technologijos yra tik pagalbinė priemonė, skatinanti vidinę besimokančiojo motyvaciją ir kūrybišką mokymą. y Bendradrabiaujančios mokymo aplinkos sukūrimas ne tik fizinėje, bet ir virtualioje aplinkoje parenkant ir pritaikant tam tinkamas technologines priemones. y Kurti ir pritaikyti mokymo turinį mobiliosioms technologijoms, atliepiant besimokančiojo poreikius ne tik individualizuojant mokymo turinį, bet ir naudojant įvairias technologijas (mobilieji telefonai, nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, skirtingos operacinės sistemos ir kt.). 3. Technologijomis grįstas mokymas suteikia besimokančiajam teisę rinktis, ką, kaip, kada ir kur mokytis, bei įpareigoja besimokantįjį prisiimti atsakomybę už mokymą, nes išmokimas keičiamas mokymusi mokytis ir pačiam reikia kontroliuoti mokymosi procesą. Tik turint stiprią vidinę motyvaciją ir tikslus galima pasiekti laukiamų rezultatų. Mokslinis tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (projektas VP-1.3.1-ŠMM-07-K-03-045). Straipsnis gautas 2013 04 23 Spausdinti rekomendavo prof. dr. Genutė Gedvilienė 107

DAIVA ABROMAVIČIENĖ, MARGARITA TERESEVIČIENĖ, AIRINA VOLUNGEVIČIENĖ Literatūra Andriekienė, R. M. (2011). Andragogų profesionalizacija atliekamų vaidmenų aspektu. Andragogika, Nr. 2, p. 13 28. Berger, V., Wang, C. X. and Jim (2010). Can Technology Transform Online Learners? International Journal of Instructional Technology and Distance Learning, 2010, Vol. 7, No. 9, p. 4 12. Butrimė, E., Zuzevičiūtė, V., Jarmakovienė, J. (2009). Mišraus mokymosi poreikiai socialinių mokslų studentų ir dėstytojų atžvilgiu. Acta pedagogica Vilnensia, 23. Butrimė, E. (2011). Elektroninis mokymas(is) kaip sociokultūrinės sistemos fenomenas universitetinėse studijose. Daktaro disetacija Clark, R. C., Mayer, R. E. (2007). E-learning and science of instruction proven guidelines for consumers and desingers of multimedia learning. Willey: Online library. Collis B., Moonen J. (2002). Flexible Learning in a Digital World. Open Learning: The Journal of Open, Distance and e-learning, 17: 3, 217 230 Finch, A., Rahim, E. (2011). Adult Learning Styles and Technology-Driven Learning for Online Student. Academic Leadership, The Online Journale, Vol. 9. Hill, J. R. (2006) Flexible Learning Environments: Leveraging the Affordances of Flexible Deliveryand Flexible Learning. Innov High Educ (2006) 31: 187 197. Published online. Ignatova, N. Kurilovas, E., (2012). Informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grįsto mokymo ir mokymosi individualizavimo kryptys Lietuvos švietimo kontekste. Pedagogika, Nr.106, p. 21 29 Jahnke I., Bergström P., Lindwall K., Mårell-Olsson E., Olsson A., Paulsson F., Vinnervik P. (2012). Understanding, Reflecting and Designing Learning Spaces of Tomorrow. In I. Arnedillo Sánchez & P. Isaías (Eds.). Proceedings of IADIS Mobile Learning. Jatkauskienė, B., Potreba, D. (2011). Individualių ir kolektyvinių kompetencijų derinimas socialinės identifikacijos konfigūracijų aspektu. Andragogika, Nr. 2, p. 30 47. Juozaitis, M. A. (2008). Pagrindinės kompetencijos andragogo profesinėje veikloje. Pedagogika, 89, p. 52 57. Juškevičienė, A. (2011). Antros kartos saityno technologijos ir mokymas(is). Lietuvos matematikos rinkinys. LMD darbai, 52 tomas, p. 89 94. Khan, B. H. (2005). Learning features in an open, flexible, and distributed environment. AACE Journal, 13(2), 137 153. Kirkpatrick, D. (2001). Staff development for flexible learning. International Journal for Academic Development, 6:2, 168 176. Larsson, A., Rydeman, B., Hedvall, P. O. (2012). Motivation, Peer Learning and Feedback in Flexible Learning. Pedagogiska Inspirationskonferens. Lawless, S. (2009). Leveraging Content from Open Corpus Sources for Technology Enhanced Learning, PhD. Laužackas R. (2005). Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas: VDU. Perrin D. G. (2010). Editorial: Adult Learning. International Journal of Instructional Technology and Distance Learning, 2010, Vol. 7, No. 9, p. 1 3. Rutkienė, A., Trepulė, E., (2009). Nuotolinis suaugusiųjų mokymas(is) mokymosi visą gyvenimą kontekste. Acta Paedagogica Vilnensia, 23 Stankūnienė, R. (2012). Nuotolinės paskaitos kūrimas panaudojant įrankį Lesson Moodle sistemoje. Kauno kolegija. Prieiga per internetą: http://dspace.kauko.lt/bitstream/handle/1/848/stankuniene. pdf?sequence=1 [žiūrėta 2013 06 27]. Targamadzė, A., Petrauskienė, R. (2008). Nuotolinių studijų kokybė technologijų kaitos sąlygomis. Aukštojo mokslo kokybė, 5. Prieiga per internetą: http://skc.vdu.lt/downloads/zurnalo_arch/ amk_5/qhe_2008_074_093.pdf [žiūrėta 2013 07 25]. Teresevičienė M., Rutkauskienė D., Volungevičienė A., Zuzevičiūtė V., Ruškienė A., Targamadzė A. (2008). Nuotolinio mokymo(si) taikymo galimybės tęstinio profesinio mokymo plėtrai skatinti. Mokslo studija. VDU: Kaunas. 108

TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMO(-SI) DALYVIŲ ANDRAGOGŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ... Thirunarayanan, M. O. (2010). Will You Hire The Services of Professionals Who Completed Their Professional Preparation Completely Online? International Journal of Instructional Technology and Distance Learning, Vol. 7, No. 9, p. 13 21. Tolutienė, T., Beržinė, J. (2011). Andragogo realizavimo veiklos sritis: ypatumų tyrimas didaktikos aspektu. Andragogika, Nr. 2, p. 73 96 Vilkonis, R.,Turskienė, S., Burškaitienė, R. (2012). E. mokymasis aukštojoje mokykloje: studentų patirties ir lūkesčių tyrimas. Mokytojų ugdymas. Nr. 19 (2), 114 132 Virtualus mobilumas universitetinėse studijose. Mokslo studija. Red.: Teresevičienė, M., Volungevičienė, A., Daukšienė, E. (2011). p. 131 Volungevičienė, A., Teresevičienė, M. (2011). Technologijomis grindžiamo mokymo(si) turinio kokybės vertinimas. Monografija. Willems, J. (2005). Flexible Learning: Implications of when-ever, where-ever and what-ever. Distance Education, 26, 3, 429 435. CHANGING ROLES OF ANDRAGOGUES AND LEARNERS IN TECHNOLOGY ENHANCED TEACHING/LEARNING Daiva Abromavičienė, Margarita Teresevičienė, Airina Volungevičienė Summary Fast developing information and communication technologies, increasing popularity of smart mobile devices and their applications well as the world opening online challenge the field of education. Learners tend to raise questions of how, where and when to learn. How shall one choose the right information in the available abundance? How much is the learner responsible for the results he is achieving? Andragogues are concerned about upbringing of a contemporary person in an interactive society. What teaching/learning methods shall be used? How shall one efficiently apply available technologies? What is his role of a learner? Thus use of technologies is changing teaching/learning situation as well as enabling changes in learning/teaching participants. The object of the paper is change of roles of participants (andragogues and learners) in technology enhanced teaching/learning. The aim of the paper is to analyse the changing roles of participants (andragogues and learners) in technology enhanced teaching/learning. The tasks of the paper: 1. Discussing technology based teaching/learning, introducing its main characteristics. 2. Identifying the requirements for andragogue, triggered by technology enhanced teaching/learning. 3. Introducing the role of learner in technology enhanced teaching/learning. 109

DAIVA ABROMAVIČIENĖ, MARGARITA TERESEVIČIENĖ, AIRINA VOLUNGEVIČIENĖ Methods of the research are analysis of scientific literature. Technology enhanced teaching/learning as a form of teaching/learning is tailored to teach/learn or organise distant, electronic, online, etc. teaching/learning applying technologies, also, to make any type of interactions and to make other actions related to teaching/learning online. Technology enhanced teaching/learning includes distant, virtual and e-learning. Technology enhanced teaching/learning is defined as open, flexible, mixed and distance learning based on individual time, pace and place of learning. The main requirements for andragogue in technology enhanced teaching/learning are as follows: y Ability to match technologies and principles of didactics because technologies are only additional means to encourage internal learner s motivation and creative teaching/learning. y Development of cooperative teaching/learning environment in physical as well as virtual environment by selecting and applying certain technological means. y Development and application of teaching/learning contents for mobile technologies taking into consideration learner s needs thus individualize teaching/learning contents as well as select suitable means of technology (mobile telephones, laptops and tablets, different operational systems etc.). Technology enhanced teaching/learning gives learner opportunity to choose WHAT, HOW, WHEN and WHERE to learn, and obliges him to take responsibility for teaching/learning process because teaching is being replaced by self-teaching where learner must control his own learning process. Only the learner with strong internal motivation and aims is able to achieve expected results. KEY WORDS: technology enhanced teaching/learning, andragogue and learner, role change. 110