Margarita Vilkonienė INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO IR TAIKYMO ŠVIETIME ĮTAKA PEDAGOGINĖS SISTEMOS KAITAI: DISKURSO ANALIZĖ Anotacija. Straipsnyje, remiantis informacinių komunikacinių technologijų (toliau IKT) diegimo ir taikymo švietime diskurso analizės duomenimis, siekiama nustatyti, kokie pokyčiai, kuriuos lėmė IKT diegimas, vyksta Lietuvos mokyklose: laipsniškas vyraujančios tradicinės pedagoginės praktinės veiklos tobulėjimas ar visos pedagoginės sistemos ir edukacinės paradigmos kaita, kuri buvo numatyta pirmojoje IKT diegimo švietime strategijoje. Esminiai žodžiai: poveikio pedagogika, sąveikos pedagogika, ateities mokymosi pedagogika, informacinių komunikacinių technologijų diegimas, diskursas. 126 Įvadas Anot B. Bitino (2000), XXI a. informacinės visuomenės išvakarėse formuojasi šiuolaikinėmis informacinės technikos (toliau IT) priemonėmis grindžiama ugdymo technologija, o interneto informacijos sistema atlieka visas pagrindines didaktines funkcijas tai kelia ne tik mokyklų, bet ir ugdymo sistemos kaitos būtinybę. Kaitos vizija dominuoja pirmojoje IKT diegimo Lietuvos švietime strategijoje (2000), kur IKT integravimas į mokyklą įvardytas kertine šalies švietimo pertvarkos dalimi, nuo kurios sėkmės priklausys visos švietimo reformos ateitis [11]. Tačiau antrojoje ir trečiojoje IKT diegimo strategijose akcentuojamas IKT poveikis tik paskiriems pedagoginės sistemos elementams mokymo(si) procesui bei ugdymo kokybei [12; 13]. IKT diegimą ir jo etapų kaitos įtaką pedagoginei sistemai nagrinėja daugelis užsienio ir Lietuvos mokslininkų [1; 4 10; 14; 15; 18 23; 26; 29]. Pastarojo meto mokslo darbuose išryškėja du vienas kitą papildantys, tačiau konceptualiai skirtingi technologinis ir edukacinis požiūriai į IKT diegimą švietime. Technologinio požiūrio atstovai, akcentuodami naudojant IKT sukuriamas naujas mokymo ir mokymosi galimybes, mokymosi aplinkas, priemones ir būdus, nėra linkę tiesiogiai susieti edukacinės paradigmos virsmo su naujų technologijų taikymu ugdyme, ir teigia laipsnišką vyraujančios tradicinės pedagoginės praktinės veiklos tobulinimą ir jos papildymą IKT teikiamomis galimybėmis bei pranašumais [1; 26; 29]. Edukacinio požiūrio atstovai dėmesį sutelkia ties paties mokymo ir mokymosi kaita, jo įtaka mokymosi pasiekimams, pedagoginės praktinės veiklos, edukacinės paradigmos ir visos pedagoginės sistemos kaita, pabrėždami būtent informacinių technologijų įtaką ugdymui [6; 22; 24]. Kai kurie autoriai įžvelgia paskiro sistemos elemento kaitą, tačiau teigia besireiškiantį kaitos principą, t. y. veikiant vieną sistemos elementą keičiasi ir kiti sistemos elementai, nes pati sistema yra dinamiška [20, p. 9]. Kokie pokyčiai, susiję su IKT diegimu, vyksta Lietuvos mokyklose: laipsniškas vyraujančios tradicinės pedagoginės praktinės veiklos tobulėjimas ar visos pedagoginės sistemos ir edukacinės paradigmos kaita, kuri ir buvo numatyta pirmojoje IKT diegimo švietime strategijoje? Dalies tyrimų rezultatai rodo, kad IKT diegimo etapai neišvengiamai daro įtaką pedagoginės sistemos kaitai, kuri turėtų būti suprantama kaip perėjimas nuo tradicinės prie šiuolaikinės ir įžengimas į ateities pedagoginę sistemą, ar kaip perėjimas nuo mokymo paradigmos prie mokymosi [15; 22]. Kai kurie mokslininkai teigia, kad pedagoginės sistemos kaitą, diegiant IKT švietime, pagrįsti galima remiantis fiksuojamais mokinių ir mokytojų, kaip dviejų pagrindinių šios sistemos elementų, vaidmenų pokyčiais [15; p. 5]. Tačiau R. Čiužo (2007) atlikto tyrimo rezultatai įneša šiek tiek sumaišties, kadangi, aiškinantis mokytojo ir mokinio vaidmenų kaitos ypatumus, nustatyta, kad ugdymo(si) proceso dalyviai save identifikuoja skirtingose pedagoginėse paradigmose. Mokytojai, apibrėždami savo šiandienį vaidmenį mokymo(si) procese, vadovaujasi sąveikos pedagogikos principais. Tuo tarpu mokiniai, apibrėždami dabartinio mokytojo vaidmenį, vis dar mato poveikio paradigmai būdingą mokytoją instruktorių. Mokytojai, apibūdindami šiandienio mokinio vaizdą, nurodo poveikio paradigmai būdingas savybes, o patys mokiniai, apibūdindami savo vaidmenį, modeliuoja jį remdamiesi mokymosi paradigmos idėjomis, pabrėždami savo iniciatyvumą, atsakomybę, tikslų siekimą ir pan. Siekiant išvengti dviprasmiškų išvadų dėl IKT įtakos pedagoginės sistemos kaitai, verta remtis įž-
Informacinių komunikacinių technologijų diegimo ir taikymo švietime įtaka pedagoginės sistemos kaitai: diskurso analizė valga, kad realiai vykstančią pedagoginės sistemos kaitą yra sudėtinga pagrįsti vien kiekybinių vertinimų išvadomis. Tam reikalinga gilesnė kokybinė analizė, kuri padėtų išsiaiškinti, kaip IKT diegimas keičia gyvenseną mokyklose, ar formuojasi nuolatinio mokymosi kultūra, kaip ją skatina ir plėtoja mokytojai ir pan. [6]. Atsižvelgiant į tai, pastarojo tyrimo tikslas IKT diegimo ir taikymo švietime diskurso analizės pagrindu nustatyti IKT diegimo nulemtų pedagoginės sistemos pokyčių Lietuvoje pobūdį. Tyrimo metodologija grindžiama požiūriu, kad esminiai pedagoginių sistemų kaitos veiksniai yra IKT diegimo ir plėtros švietime strategija, veikiant informacinėms technologijoms kintantys mokytojų ir mokinių santykiai, modernėjanti mokymosi aplinka. Skirtingas pedagogines sistemas / paradigmas galima apibrėžti būtent per svarbiausių mokymo(si) proceso dalyvių santykių ypatumus bei mokymosi aplinkos (toliau MA) kokybę [4; 14; 16, p. 5]. Tradicinės pedagoginės sistemos dėmesio centre mokytojas su savo žiniomis ir patirtimi bei vienakryptis informacijos perdavimas. Šiuolaikinėje (sąveikos) pedagoginėje sistemoje intensyvėja mokytojo ir mokinio, mokinių tarpusavio sąveika, gerėja mokymosi aplinka (modernios garso ir vaizdo priemonės, tekstų rinkiniai). Vyrauja dvikryptis informacijos perdavimas. Akcentuojamas integralus ugdymas [3; 24]. Naujoji / ateities (mokymosi) pedagoginė sistema vienareikšmiai grindžiama informacinėmis technologijomis, visapusiška interaktyvia sąveika tarp visų mokymo(si) dalyvių, interaktyvia dalyvių sąveika su kitais mokymo(si) sistemos elementais: duomenų bazėmis, ekspertinėmis sistemomis ir pan. Naujoji pedagoginė sistema, skirtingai nei šiuolaikinė arba tradicinė, yra nukreipta į individualų aktyvų mokymąsi [4]. Būtent tokios klasifikacijos laikomasi šiame darbe. Diskursas šiame darbe suvokiamas kaip socialinės tikrovės ar tam tikros subkultūros atspindys, o diskurso analizė apibrėžiama kaip metodologija, leidžianti atlikti komunikacinio proceso rezultato, t. y. tekstų, analizę [16; 25; 27]. Atliekant IKT taikymo ugdyme diskurso analizę laikytasi interpretacinės diskurso analizės tradicijos, kuri remiasi subjektyvia diskurso medžiagos interpretacija. Šiame tyrime yra svarbi interpretuotojo asmeninė patirtis IKT taikant ugdyme. Pasirinkta diskusijos išraiškos forma rašytiniai tekstai. Formuojant tyrimo imtį sudarytas tekstų korpusas, kuriuo remiantis atrinkti politiškai aktualūs šaltiniai, išvadomis ar rekomendacijomis darantys poveikį pedagoginės sistemos kaitai. Laikytasi nuostatos, kad būtent šie šaltiniai geriausiai atskleidžia realią IKT diegimo ir taikymo praktiką Lietuvoje. Tematikos prasme analizuojamas diskursas yra vienalytis, organizuotas apie aiškiai įvardijamą temą IKT diegimas ir taikymas Lietuvos mokyklose, tačiau yra linkęs persidengti, dėl to atsiranda užuominų ar net kiek išsamesnės tekstų turinio analizės mokytojų bei mokinių kompetencijos tema. Vietos prasme tai nacionalinis (neišeinantis už valstybės ribų) diskursas. Pagal diskusijoje dalyvaujančias socialines grupes tai specializuotas, edukologijos mokslo srityje artikuliuojamas diskursas [17; 25]. Tyrimo metodai: objektyviosios hermeneutikos metodas, kokybinė turinio (content) analizė, lyginamoji analizė, sisteminė analizė. Tyrimo rezultatai Diskurso analizei atrinkta 14 mokslinės bei metodinės informacijos šaltinių, pasiekusių skaitytoją per pastarąjį dešimtmetį. Šaltinių autoriai edukologai, profesionalai, įvairiais aspektais analizuojantys IKT diegimą švietime (žr. 1 lentelę). Remiantis pirmine, apibendrinta išvardytų šaltinių tekstų turinio analize, prasminiai tekstų teiginiai suskirstyti į 4 kategorijas, kurias būtų galima interpretuoti kaip kriterijus, įvardijant šiuo metu Lietuvos mokyklose besireiškiančią pedagoginę sistemą: IKT diegimo ir taikymo politika; Pedagoginei praktikai būdingi ypatumai; Ugdymo(si) proceso dalyvių parengtis IKT taikymo aspektu; Mokymo(si) aplinkos (MA) kokybė. Kategorijų viduje teiginių fragmentai skirstyti pagal semantinę prasmę. Tokiu būdu kiekvienoje kategorijoje išskirtos 1 4 subkategorijos, atskleidžiančios kategorijų turinį (žr. 2 lentelę). Analizės duomenys rodo, kad gana didelė diskurso tekstų dalis atspindi tradicinės pedagoginės sistemos, grindžiamos poveikio paradigma, raišką (žr. 2 lentelę). Taip teigti leidžia tekstuose aptinkami teiginiai, nors ir netiesiogiai, tačiau pakankamai nedviprasmiškai patvirtinantys tradicinei poveikio pedagogikai būdingus ypatumus, leidžiantys identifikuoti veiksnius, stabdančius pedagoginės sistemos kaitą (nepakankama mokytojų kompetencija ar nepalanki mokytojų nuostata į IKT taikymą ugdymo procese, nepakankamai efektyvi IKT diegimo strategija ar neefektyvi IKT plėtra švietime). Be to, daugelis teiginių kai kuriuose tekstuose iliustruoja nepakankamai kokybišką MA, kuri yra vienas iš reikšmingiausių pedagoginės sistemos elementų. Kai kuriuos tekstus (Nr. 3, 4) pedagoginės sistemos raiškos aspektu būtų galima interpretuoti gana dviprasmiškai. Juose užfiksuota teiginių, patvirtinančių galimybę ugdymo(si) proceso metu įgy- 127 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2009. 95
Margarita Vilkonienė Diskurso analizės tekstų korpusas 1 lentelė Šaltinio Nr. Informacijos šaltinio pavadinimas Prieiga per internetą 1. Informacinių technologijų diegimo Lietuvos švietime politikos analizė. http://politika.osf.lt/ Galutinė ataskaita (Gasparavičius ir kt., 2002) 2. Mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimo ir diegimo tyrimas. Ataskaita. http://www.emokykla.lt/ (Dagienė ir kt., 2003) 3. Atvirasis kodas švietime (Dagienė ir kt., 2004) http://www.emokykla.lt/ 4. Švietimo interneto vartai (portalas). Mokslinio tyrimo ataskaita http://www.emokykla.lt/ (Limanauskienė ir kt., 2004) 5. IKT vystymas Lietuvos mokyklose: empirinio tyrimo ataskaita. (Tyr. vadovas Merkys, 2005) http://www.emokykla.lt/ 6. IKT taikymo švietime tyrimas, parengiant rodiklius ir stebėsenos tvarką http://www.emokykla.lt/ (Merkys ir kt., 2005) 7. Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietime aspektu. Mokslinio http://www.emokykla.lt/ tyrimo ataskaita (Jucevičienė ir kt., 2005) 8. Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos mokytojui (2005) http://www.pedagogika.lt/ 9. Mokomųjų kompiuterinių priemonių ir VMA profesinio mokymo srityse http://www.emokykla.lt/ diegimo tyrimas. Ataskaita (Dagienė ir kt., 2005) 10. Svarbus žingsnis pradinio ugdymo modernizavimo link (Skripkienė ir kt., http://inovacijos.pedagogika.lt/ 2006) 11. Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę. Mokslinio tyrimo ataskaita (Žvirdauskas ir kt., 2006) http://www.emokykla.lt/ Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 12. 2005 2007 metų strategijos priemonių įgyvendinimas. Mokslinio tyrimo http://www.emokykla.lt/ ataskaita (Dagienė, 2007) 13. Tyrimo Sukauptos metodinės patirties, naudojant IKT įvairiuose dalykuose, analizė ataskaita (Kriliuvienė, 2008) http://www.emokykla.lt/ 14. Mokslinio tyrimo Esamų kompiuterinių mokymo priemonių analizė http://www.emokykla.lt/ ataskaita (Dagienė ir kt., 2008) vendinti kuo įvairiausias sąveikas tai būtų būdinga sąveikos pedagogikai. Tačiau kita dalis teiginių iliustruoja nepakankamai aprūpintą MA, neefektyvų MA panaudojimą ar nepakankamai teigiamas mokytojų nuostatas į IKT taikymą mokinių mokymuisi organizuoti. Remiantis paminėtais faktais, galima konstatuoti, kad ir pastarieji tekstai atspindi ne sąveikos, bet tradicinės poveikio pedagogikos raišką. Siekiant išvengti vienašališkos tekstų interpretacijos, laikytasi nuostatos, kad kompiuterių ar mokomųjų kompiuterinių priemonių trūkumas dar nepatvirtina būtent tradicinės pedagoginės sistemos. Remiantis išsamia tekstų analize, galima teigti, kad ir nedidelis kiekis mokymo(si) priemonių, grįstų IKT, lemia kokybinę pavienių egzistuojančios pedagoginės sistemos elementų kaitą: kinta mokymo metodai, informacijos pobūdis, mokytojo vaidmuo, gerėja MA kokybė ir pan. Pastarąją įžvalgą patvirtina išsamios 128 tekstų analizės duomenys, patvirtinantys, kad pavieniai diskurso tekstai atspindi pedagoginės sistemos elementų kaitą, skatinančią pastarosios pedagoginės sistemos tobulėjimą (žr. 3 lentelę). Daugelyje diskurso tekstų nėra konstatuojama reali situacija ar pastaruoju laikotarpiu besireiškianti pedagoginė sistema. Kai kurie tekstų teiginiai gana abstrakčiai nusako apibendrintą nuostatą į IKT taikymą ugdyme, teorinę tyrimo prieigą, mokymo(si) priemonės vertinimo kriterijus, orientuojantis į ateities pedagoginės sistemos viziją ir pan. Atsižvelgiant į tai, vengta ieškoti tekstų sąsajos su konkrečia pedagogine sistema ir manyta, kad minėtuose tekstuose atsispindi nuorodos į realią kaitos galimybę nuo tradicinės pedagoginės sistemos prie šiuolaikinės, grįstos sąveikos paradigma, pedagoginės sistemos ateityje (žr. 4 lentelę).
Informacinių komunikacinių technologijų diegimo ir taikymo švietime įtaka pedagoginės sistemos kaitai: diskurso analizė Nuoroda į tradicinės pedagoginės sistemos raišką 2 lentelė Teiginių kategorijos Subkategorijos IKT diegimo ir taikymo politika Pedagoginei praktikai būdingi ypatumai Nepakankamai veiksminga IKT diegimo strategija Nepakankamai kryptinga IKT plėtra švietime Tradicinei pedagoginei sistemai būdingi ypatumai Žema mokytojų IKT kompetencija Teiginiai, patvirtinantys subkategorijos turinį dokumentai nepateikia mokyklų kompiuterizavimo etapų tikslų ir pamatuojamų uždavinių, dokumentai stokoja įgyvendinimui būtinų nuostatų,<...> nuostatų dažnai nesilaikoma, dokumentai, nustatantys IT diegimo politiką nesudaro vieningos visumos, neskiriama pakankamai lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti, IT diegimo strategijoje neapibrėžiami bendrieji tikslai..., dėmesys nukreipiamas į antraeilius tikslus, dalis priemonių įgyvendinta keliais šimtais procentų tai atspindi strateginio planavimo kokybiškumo trūkumą, nerimą kelia pedagogų edukacinis IKT raštingumas <...> Kyla dvejonių dėl šio uždavinio planavimo, nepasiekti įsipareigojimai, kad kitų dalykų pedagogai naudotų IKT savo darbe, kiekybiniai rodikliai pasiekti, tačiau beveik nestebima kokybė, neaišku, kaip IKT veikia mokinių mokymąsi ir pasiekimus susiklosčiusi asimetriška kompiuterių paskirstymo mokyklos aplinkose praktika yra vienas iš veiksnių, užkertantis galimybes diegti kompiuterį mokymo(si) procese, bendruomenėje pasigendama IKT plėtros mokykloje strateginių vizijų, nekalbama apie būtinybę plėtoti elektroninį aprašymą siekiama sukurti aplinką, kurioje būtų veiksmingai perduodamos žinios ir įgūdžiai, IT diegimo tikslas yra geresnis ugdymas, IT diegimas suvokiamas kaip < > priemonė, neturinti įtakos kitų dalykų mokymosi kokybei, dažniausiai naudojamos tos IKT, be kurių neįmanoma mokytojams įgyvendinti pamokos uždavinių, pvz., anglų k. pamokoje naudojamas magnetofonas, o IT pamokoje kompiuteriai, dažniausiai pamokose naudojamos tradicinės IKT: kompiuteris, magnetofonas, kopijavimo aparatas, spausdintuvas, mokytojai, naudodamiesi IKT, pristato savo parengtą mokomąją medžiagą, daugelyje pamokų dominuoja mokytojas, IKT naudojamos tik kaip elementarus įrankis, t. y. vietoje vadovėlio, demonstracijai, naudojami mokymo metodai neskatina naudoti IKT pamokose, mokytojai IKT naudoja tik savo dėstomo dalyko mokymui, nesiekdami integruoti kelių dalykų, integracija yra dirbtinė, formali, mokytojų pateikiamuose metodiniuose darbuose vyrauja mokymas, bet ne mokymasis mokytojams dėl pernelyg žemo sugebėjimo dirbti su IT sudėtinga pereiti prie dėstymo kompiuterių klasėje, ne visi < > moka naudotis IKT, todėl pamokos kartais nepavyksta, mokytojams trūksta patirties naudoti IKT mokymo procese, dalies mokytojų kompiuterinis raštingumas nėra labai aukštas, dalykų mokytojai nežino, kaip efektyviai panaudoti jį mokymui Žema būsimųjų pedago- technologinė IKT kompetencija gali būti vertintina kaip fragmentinė, <...> būsimųjų pedagogų nepasižymi edukologine IKT kompetencija, gų IKT kompetencija vargu ar užtikrinanti mokytojo šiuolaikinę profesionalią veiklą Mokytojų Ugdymo(si) nuostatos į proceso dalyvių pa- IKT taikymą mokinių mokymuisrengtis IKT taikymo aspektu Mokytojų nuostatos į IKT taikymą ugdymo procese Žemas mokinių inf. raštingumas norėtų, kad pagrindinių dalykų medžiagą paruoštų ir publikuotų ekspertai, mokytojai ruošdamiesi pamokoms medžiagą rengia patys arba daugina tiesiogiai iš šaltinių mokytojų požiūris į kompiuterio taikymą <...> ribotas, bendruomenė linkusi įžvelgti tik kelias trivialias problemas finansai bei technika. Kitas problemų spektras, susijęs su edukaciniu, socialiniu kontekstu yra nesuvoktas, dauguma mokytojų mano, kad KMP naudojimas gali iš esmės pagerinti mokinių motyvaciją bei įgūdžius, tačiau tik dalis <...> mano, kad KMP naudojimas gali iš esmės pagerinti mokinių žinias], vadovai pastebi mokytojų mažą aktyvumą, nesidomėjimą IKT panaudojimo galimybėmis, vyresnio amžiaus mokytojai nenoriai jomis naudojasi ir domisi tarp minimų mokamųjų programų yra visai kito tipo programos... Tai rodo, kad mokiniai prastai orientuojasi terminologijoje Šaltinio Nr.* [1; 5; 6; 12] [1; 11; 13] [1; 3; 4; 5; 7; 11; 14] 129 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2009. 95
Margarita Vilkonienė Mokymo(si) aplinkos (MA) kokybė MA nepakankamai aprūpinta moderniomis priemonėmis Neišnaudojamos MA teikiamos galimybės Nerealizuojamos socialinės sąveikos * Šaltinio pavadinimą žr. 1-oje lentelėje. kompiuterių trūkumas <...> yra gana reikšmingas, internetą namuose turi tik kas trečias moksleivis, internetą turi kas penktas moksleivis, Lietuvoje yra per mažai kompiuterinių programų, kurios atitiktų pamokų temas ir mokinių poreikius, mokiniams ne visada sudaromos galimybės naudotis IKT, technologijos greitai sensta ir mokymasis jomis naudotis ne visada yra produktyvus, mokykloje nėra lėšų įsigyti naujausias IKT bei jas pilnai panaudoti, mažai KMP lietuvių kalba, nėra patogios KMP paieškos internete, dauguma KMP nepakankamai kokybiškos programa dirba 30 proc. moksleivių, 44 proc. nemoka dirbti, programa dirba 28 proc. moksleivių, 64 proc. nemoka dirbti, apie virtualiąsias MA yra girdėję 55 proc. moksleivių, mokomosios programos jų tarpe nėra populiarios, labai retai naudoja <...> arba iš viso nenaudoja, mokiniai dažniausiai naudojasi IKT, kurių užtenka informacijos paieškai ir rašto darbams atspausdinti, kompiuteris taikomas tradiciškai, rutininiam informacijos apdorojimui, galimybės panaudoti kompiuterį gamtos ir visuomenės procesų simuliavimui, modeliavimui yra neišnaudojamos, virtuali aplinka sunkiai įsivaizduojama kaip mokinių tyriminės veiklos organizavimo aplinka, kaip kūrybiškumo, kritinio mąstymo ugdymo terpė, pamokose mokytojai kompiuterį naudoja santykinai retai, retai pamokose naudojamos / vis dar nenaudojamos KMP, skaitmeninis projektorius, nešiojamas kompiuteris, interaktyvi lenta, mokyklose yra per mažai panaudojami turimi resursai ir jų teikiamos techninės galimybės, apsiribojama tik nesudėtingu darbu su jomis, IKT panaudotos ne visai tikslingai parengtų pamokos planų bei metodinių rekomendacijų trūkumas yra ypač svarbus veiksnys, apsprendžiantis KMP naudojimą, ne informatikos dalyko mokytojai kol kas nėra linkę asmeninę patirtį perteikti savo kolegoms, mokiniai dažniausiai ieško informacijos apie KMP internete, žymiai rečiau klausia mokytojų ir draugų [2; 3; 5; 11; 13; 14] [2; 5; 14] Nuoroda į tradicinės pedagoginės sistemos tobulėjimą 3 lentelė Teiginių kategorijos IKT diegimo ir taikymo politika Mokymo(si) aplinkos (MA) kokybė Subkategorijos Pedagoginės sistemos kaitai palankios sąlygos Realizuojamos socialinės sąveikos Interaktyvi sąveika su kitais mokymo(si) sistemos elementais Teiginiai, patvirtinantys subkategorijos turinį Lietuva turi patvirtintą IKT diegimo į bendrąjį lavinimą <...> 2008 2012 metų strategiją, kurios pirmasis tikslas yra kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir plėsti modernias mokymo ir mokymosi paslaugas, naujo švietimo portalo paslaugų galimų vartotojų parengtis gera (materialinis aspektas aut. past.) moksleiviai internetą naudoja bendravimui el. paštu, spręsdami mokymosi problemas, ieškodami įdomios informacijos, miesteliuose...mokytojai mėgsta virtualiai pabendrauti, teminių diskusijų pageidauja... daugiausiai internetu mokiniai mokyklose naudojasi per pamokas ir po pamokų, internetas svarbus darbo įrankis, internete ieško informacijos darbui, mokytojai įtraukė internetą į savo dienotvarkę ir darbui, ir laisvalaikiui, pedagoginei veiklai organizuoti, mokytojai naudojasi eile Lietuvos švietimo portalų Šaltinio Nr.* [4; 14] [3; 4] 130
Informacinių komunikacinių technologijų diegimo ir taikymo švietime įtaka pedagoginės sistemos kaitai: diskurso analizė Nuoroda į pedagoginės sistemos radikalios kaitos galimybę 4 lentelė Teiginių kategorijos Ugdymo(si) proceso dalyvių parengtis... Mokymo(si) aplinkos (MA) kokybė moderni mokymo(si) aplinka, neišnaudojamos MA teikiamos galimybės, neigiamos mokytojų nuostatos į IKT taikymą mokinių mokymuisi, nepakankamai palankios mokytojų nuostatos į IKT taikymą ugdymo procese, neįgyvendinamos socialinės sąveikos. Paminėtieji faktai leidžia daryti išvadą, kad pastaruoju metu pedagoginėje praktikoje reiškiasi tradicinė pedagoginė sistema, grindžiama poveikio paradigma. 2. Pavieniuose tekstuose akcentuojamos pedagoginės sistemos kaitai palankios sąlygos bei pakankamai kokybiška mokymosi aplinka (įgyvendinama įvairialypės tiek socialinės sąveikos, tiek interaktyvi sąveika su kitais mokymo(si) sistemos elementais), tai leidžia teigti, kad pastarąjį dešimtmetį artikuliuojamas IKT diegimo švietime diskursas iš dalies atspindi tradicinės pedagoginės sistemos, grįstos poveikio paradigma, atskirų elementų tobulėjimą. 3. Pavieniuose diskurso tekstuose radikali pedagoginės sistemos kaita įvardijama kaip galima ateities perspektyva. Turint galvoje, kad diskursas yra ne tik socialinės tikrovės atspindys, bet ir ją lemiantis veiksnys, galima manyti, kad pastarieji tekstai ateityje skatins pedagoginės sistemos kaitą nuo tradicinės prie sąveikos pedagogikos. Subkategorijos Siektinos mokinių kompetencijos Interaktyvių sąveikų, būdingų naujai pedagoginei sistemai, galimybė Siektina MA kokybė Kokybiškai naujos IKT taikymo kultūros kūrimas Teiginiai, patvirtinantys subkategorijos turinį svarbu, kad mokiniai teisėtai ir atsakingai naudotųsi naujomis technologijomis, <...> rūpestingai elgtųsi su aparatūra ir programine įranga, žinotų apie virusų buvimą ir mokėtų elgtis gavę neįprastų žinučių, gerbtų kitų intelektualiąją nuosavybę naudodamiesi informacija ir programine įranga kompiuteris gali parinkti mokymosi medžiagą ir užduotis pagal mokinio atsakymus, pasiūlyti papildomos informacijos ir vesti žingsnis po žingsnio tolyn, suteikti grįžtamosios informacijos, leisti pakartotinai atlikti užduotį, išsaugoti mokinio atsakymus mokytojui bus pasirinkta ir pasiūlyta VMA, labiausiai tinkama moksleivių kompiuterinio raštingumo, informacijos valdymo, informacijos analizės, sintezės įgūdžių bei žinių kūrimo bendradarbiaujant gebėjimams formuoti, dėmesys kreipiamas šioms VMA savybėms: moksleivių bendradarbiavimo grupėse efektyvumas, diskusijos, informacijos paieška, kurso turinio dinaminis keitimas mokantis IKT taikymas pradiniame ir specialiajame ugdyme visų pirma reiškia naują mokytojo darbo kokybę, didesnį dėmesį informacinės kultūros ugdymui mokykloje, taikomus naujus ugdymo turinio perteikimo būdus Šaltinio Nr.* [8] [8; 9; 10] Apibendrinant tyrimo rezultatus, verta paminėti 2006 m. atliktą tyrimą, kuriuo siekta nustatyti, kaip Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dėstant gamtamokslinius dalykus panaudojamos informacinės komunikacinės technologijos. Paminėto tyrimo imtis neleido daryti griežtų apibendrinimų, tačiau akivaizdu, kad preliminarios tyrimo išvados, grindžiamos mokyklų veiklos kokybės vertintojų praktine patirtimi, patvirtina pastarojo tyrimo rezultatus: kompiuterinės technikos gausa neskatina intensyviau ir veiksmingiau naudotis minėtomis priemonėmis, neišsprendžia mokytojų kvalifikacijos problemų. Ugdymo(si) proceso metu IKT naudojamos nepakankamai. Audituotose mokyklose dažniausiai naudojami daugialypės terpės projektorius, personalinis kompiuteris, internetas. Tačiau netikslingas ir neprofesionalus santykis su šiomis priemonėmis didina laiko sąnaudas, tai neigiamai veikia mokytojų motyvaciją minėtas priemones naudoti ugdymo(si) procese [28, p. 95]. Išvados 1. Daugelyje tekstų atsispindi analogiški besireiškiančios pedagoginės praktikos ypatumai: neefektyvi IKT diegimo ir plėtros nepakankama būsimųjų ir praktikuojančių mokytojų bei mokinių IKT kompetencija, nepakankamai turtinga / 131 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2009. 95
Margarita Vilkonienė 132 Literatūra 1. Andresen B. B. Multimedia in education. Information technologies at school: conference materials. Vilnius: ŠITC, 2002, p. 5 8. 2. Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija, 2000. 3. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Vilnius: ŠAC, 2003. 4. Branson R. K. Issues in Designing of Schooling: Changing the Paradigm // Educational Technology. 1990, Vol. 4, p. 7 10 5. Čiužas R. Mokytojo ir mokinio vaidmenų kaita edukacinės paradigmos virsmo sąlygomis // Pedagogika. 2007, t. 87, p. 64 70 6. Dagienė V. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005 2007 metų strategijos priemonių įgyvendinimas. Mokslinio tyrimo ataskaita, 2007 [žiūrėta 2009 01 20]. Prieiga per internetą: <http:// www.emokykla.lt/>. 7. Dwyer D. C. The Imperative to Change our Schools // Education and Technology: Reflections on Computing in Classrooms / ed. C. Fisher, D. Dwyer & K. Yocam. San Francisco: Jossey-Bass, 1996. 8. Fawson E. C., Smellie D. C. Technology Transfer: a Model for Public Education // Education technology. 1990, Vol. 4, p. 19 25. 9. Fullan M. Managing Change: Soros Conference materials. Budapest: OSI, 1996. 10. Gibson I. W. At the Intersection of Technology and Pedagogy: Considering Styles of Learning and Teaching // Journal of Information Technology for Teacher Education. 2001, Vol. 10, No 1 2, p. 37 62 11. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija, 2000 [žiūrėta 2009 01 21]. Prieiga per internetą: <http:// www3.lrs.lt/>. 12. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo Į Lietuvos švietimą 2005 2007 metų strategija, 2004 [žiūrėta 2009 01 20]. Prieiga per internetą: <http://www.emokykla.lt/>. 13. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008 2012 metų strategija, 2007 [žiūrėta 2009 01 20]. Prieiga per internetą: <http:// www.litlex.lt/>. 14. Jucevičienė P. Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietime aspektu. Mokslinio tyrimo ataskaita, 2005 [žiūrėta 2009 01 15]. Prieiga per internetą: <http://www.emokykla.lt/>. 15. Jucevičienė P., Petkūnas V. IKT diegimo įtakos pedagoginės sistemos kaitai charakteristikos // Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 2 (39), p. 38 47 16. Jurgelevičiūtė D. Manipuliacinio diskurso analizė, 2007 [žiūrėta 2009 01 21]. Prieiga per internetą: <www.tspmi.vu.lt/>. 17. Kraniauskas L. Diskurso sąvoka socialiniame istoriniame disciplinos tyrime (metodologinės pastabos) // Problemos. 2002, No 61, p. 70 81. 18. Krumsvik R. Educational technology, epistemology and discourses in curricula in Norway // US-China Education Review. 2008, Vol. 5, No 5 [žiūrėta 2008 11 15]. Prieiga per internetą: <http://www.teacher.org.cn/>. 19. Loveless A., DeVoogd G. L., Bohlin R. M. Something Old, Something New: Is Pedagogy Affected by ICT? // ICT, Pedagogy and the Curriculum: Subject to Change / ed. A. Loveless, V. Ellis. London: Routledge Falmer, 2001. 20. Markauskaitė L. Informacijos technologijos diegimo į ugdymą Lietuvos vidurinėse mokyklose tikslų analizė // Informatika. 2000, Nr. 35. 21. McCormick R., Scrimshaw P. Information and communication technology, knowledge and pedagogy // Education, Communication and Information. 2001, Vol. 1, No 1, p. 37 57. 22. Petkūnas V. Edukacinės paradigmos kaita informacinių komunikacinių technologijų diegimo įtakoje: mokinių požiūrių aspektas // Socialiniai mokslai. 2007, Nr. 3 (57) [žiūrėta 2009 01 20]. Prieiga per internetą: <http://info. smf.ktu.lt/>. 23. Petkūnas V., Jucevičienė P. Edukacinės paradigmos kaita IKT diegimo įtakoje: mokytojo ir mokinio vaidmenų įvertinimo kriterijai // Socialiniai mokslai. 2006, Nr. 2 (52) [žiūrėta 2009 01 20]. Prieiga per internetą: <http://info. smf.ktu.lt/>. 24. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008 [žiūrėta 2009 01 20]. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/>. 25. Telešienė A. Kritiškosios diskurso analizės metodologinių principų taikymas sociologiniuose tyrimuose // Filosofija. Sociologija. 2005, Nr. 2, p. 1 6. 26. Urbonaitė D. Mokinių informacinės kultūros ugdymo pedagoginės sistemos raiškos tipai (sąlygoti kompiuterių taikymu esant ribotiems ištekliams). Daktaro disertacija, KTU. 2000. 27. Vinogradnaitė I. Apie kintančius diskursus ir jų analizę, 2008 [žiūrėta 2009 02 03]. Prieiga per internetą: <http://www.postscriptum.lt/>.
Informacinių komunikacinių technologijų diegimo ir taikymo švietime įtaka pedagoginės sistemos kaitai: diskurso analizė 28. Vilkonienė M. Informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas gamtamoksliniame ugdyme: situacijos analizė // Informacinės komunikacinės technologijos gamtamoksliniame ugdyme 2006. Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. Šiaulių universiteto leidykla, 2006, p. 91 96 29. Žvirdauskas D. ir kt. Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę. Mokslinio tyrimo ataskaita, 2006 [žiūrėta 2009 02 03]. Prieiga per internetą: <http://www.emokykla.lt/>. Summary Margarita Vilkonienė INFLUENCE OF INFORMATION COMMUNICATION TECHNOLOGY IMPLEMENTATION AND PRACTICE IN EDUCATION UPON THE CHANGE OF THE PEDAGOGICAL SYSTEM: ANALYSIS OF THE DISCOURSE XXI century Internet information system fulfils all the main didactic functions which require necessity of the change of both the schools and the education system. A lot of foreign and Lithuanian scientists have been researching ICT implementation and influence of its change stages upon pedagogical system. In the latest scientific works two complementary but conceptually different attitudes towards ICT implementation in education, technological and educational, show through. The first ones emphasizing new teaching and learning opportunities created with the help of ICT do not tend to link the conversion of educational paradigm with the new technology practice in education directly. They also state gradual development of prevailing traditional pedagogical practical activity and its replenishment with possibilities given by ICT. The representatives of educational attitude direct their attention at the change of educational paradigm and the whole pedagogical system namely emphasizing IT influence upon education. The goal of the latter research is to determine the character of Lithuanian pedagogical system changes caused by ICT implementation on the basis of the discourse analysis of ICT implementation and practice in education. While doing ICT implementation in education discourse analysis the interpretational discourse analysis tradition was kept. This tradition is based upon subjective interpretation of discourse material (the method of objective hermeneutics). Forming the grip of the research the body of the texts was made and politically relevant texts which are now credibly influencing or would later influence ICT implementation in education situation changes were selected. 14 texts which had reached a reader in the latter decade were selected for the analysis. According the research data it can be stated that recently traditional pedagogical system which is based upon effect paradigm is represented. The ICT implementation in education discourse which is being articulated during the latter decade substantially reflects development of pedagogical practical activity. In single texts of the discourse the above-mentioned change is named as the perspective of future. Considering the fact that the discourse is not only the reflection of social reality but also a factor influencing it, it is credible that the last-mentioned texts will stimulate the change of pedagogical system from traditional to interaction pedagogy in the near future. Šiaulių universitetas, Ugdymo sistemų katedra Įteikta 2009 m. liepos mėn. 133 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2009. 95