ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA ŠIAULIAI UNIVERSITY INTEGRATED DEVELOPMENT STRATEGY FOR 2012 2016 2012
UDK 378.4(474.5) Ši-06 Šiaulių universiteto 2012 2016 metų integruota plėtros strategija parengta vykdant projektą Šiaulių universiteto studijų sistemos efektyvumo didinimas bendradarbiavimo pagrindu, kuriant integruotą plėtros strategiją ir tobulinant specialiąsias kompetencijas (TNM). Projekto vykdytojas: Šiaulių universitetas. Projekto kodas: VP1-2.1-ŠMM-04-K-01-013. Šiauliai University Integrated Development Strategy for 2012 2016 Devised as Part of the Project Increase of the Efficiency of the System of Studies of Šiauliai University on the Basis of Cooperation Creating an Integrated Development Strategy and Improving Special Competences (TNM). Project Promoter: Šiauliai University. Project Code: VP1-2.1-ŠMM-04-K-01-013. Sudarytojai / Devisers: Vidas Lauruška; Donatas Jurgaitis; Juozas Pabrėža; Teodoras Tamošiūnas. ISBN 978-609-430-127-8 Vidas Lauruška, 2012 Donatas Jurgaitis, 2012 Juozas Pabrėža, 2012 Teodoras Tamošiūnas, 2012 Šiaulių universitetas, 2012
T U R I N Y S ĮVADAS...4 1. APLINKOS ANALIZĖ...6 1.1. Politiniai veiksniai...6 1.2. Ekonominiai veiksniai...14 1.3. Socialiniai veiksniai...17 1.4. Technologiniai veiksniai...18 1.5. Aplinkos analizės apibendrinimas...20 2. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ...21 2.1. Teisinė bazė...21 2.2. Organizacinė struktūra...22 2.3. Žmogiškieji ištekliai...23 2.4. Planavimas...25 2.5. Finansiniai ištekliai...25 2.6. Apskaitos tinkamumas...27 2.7. Ryšių sistema...28 2.8. Vidaus kontrolės sistema...29 3. SSGG...30 3.1. Stiprybės...30 3.2. Silpnybės...30 3.3. Galimybės...31 3.4. Grėsmės...32 4. STRATEGIJA...34 5. STRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS...36 1 programa: Mokslo ir meno modernizavimas, atvirumas ir integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę...36 2 programa: Studijų kokybės ir prieinamumo gerinimas, atitiktis visuomenės ir ūkio poreikiams...41 3 programa: Universiteto valdymo darnus vystymas...50 6. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ STEBĖSENA...61 Šaltiniai...32
Į V A D A S Šiaulių universiteto 2012 2016 metų integruota plėtros strategija (toliau Integruota plėtros strategija) tai dalis Europos Sąjungos (toliau ES) struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamo, Šiaulių universiteto (toliau Universitetas) vykdomo projekto Šiaulių universiteto studijų sistemos efektyvumo didinimas bendradarbiavimo pagrindu, kuriant integruotą plėtros strategiją ir tobulinant specialiąsias kompetencijas pagal 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonę Studijų sistemos efektyvumo didinimas. Projektas skirtas stiprinti Universiteto bendradarbiavimą su visuomene, perskirstyti sprendimų priėmimo galią tarp išorinių ir vidinių interesų grupių, efektyvinant valdymo sistemą. Strategija parengta vykdant projekto veiklą Nr. 1.1.2. Integruota plėtros strategija pradėta rengti dar tuomet, kai 2010 m. lapkričio 15 d. Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu Nr. V-125 buvo sudaryta Šiaulių universiteto strateginio valdymo darbo grupė. Ši grupė parengė Šiaulių universiteto fakultetų (padalinių) strateginio planavimo metodiką, kuri patvirtinta rektoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-222. Rengiant šią metodiką, vadovautasi Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279). Nuo 2011 m. vasario 1 d. pagrindiniai Universiteto padaliniai fakultetai, Tęstinių studijų institutas (toliau TSI), pagrindinės tarnybos ir skyriai ėmė rengti arba atnaujinti savo 2011 2013 metų strateginius veiklos planus. Vasario balandžio mėnesiais Universiteto Konferencijų salėje įvyko 12 pasitarimų strateginių planų rengėjams, kuriuos vedė ir konsultavo Šiaulių universiteto strateginio valdymo darbo grupės atstovai. Į padalinių strateginių planų rengimą aktyviai įsitraukė labai daug padalinių darbuotojų. Rektoriaus įsakymais buvo patvirtinta 20 Universiteto padalinių 2011 2013 metų strateginių veiklos planų, jie įregistruoti Universiteto Personalo tarnyboje. Lygiagrečiai su Universiteto strateginio valdymo darbo grupės veikla ir padalinių 2011 2013 metų strateginių veiklos planų rengimu buvo ruošiama Integruotos plėtros strategija. Vėliau atlikta 21 Universiteto padalinio 2011 2013 metų strateginių veiklos planų integracija, derinta su dviem Universiteto patvirtintomis strategijomis, kitais svarbiausiais strateginiais šalies ir ES aukštojo mokslo erdvės dokumentais, parengtos trys strateginių tikslų įgyvendinimo programos. Šiaulių universiteto 2012 2016 metų integruotą plėtros strategiją parengė Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Vidas Lauruška, studijų prorektorius doc. dr. Juozas Pabrėža, infrastruktūros prorektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius prof. dr. Teodoras Tamošiūnas. Integruota plėtros strategija suderinta su Šiaulių universiteto 2009 2020 metų strateginiu plėtros planu, patvirtintu Šiaulių universiteto senate 2009 m. sausio 21 d. Iš esmės išsaugoti keturi strateginiai šio plano tikslai ir trys jų įgyvendinimo programos, tik trečioji programa tapo gerokai bendresne ne infrastruktūros, o valdymo tobulinimo programa. Integruotoje plėtros strategijoje išlaikytas 2009 2020 metų plano tęstinumas, bet šioje plėtros strategijoje atlikta gerokai detalesnė situacijos analizė, itin išplėtoti ir detalizuoti trijų programų tikslai, uždaviniai ir priemonės. Integruota plėtros strategija suderinta su Šiaulių universiteto 2011 2013 metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu Šiaulių universiteto rektoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-323 ir įregistruotu Finansų ministerijoje. Pastarajame plane yra viena veiklos programa, kurioje išskirti trys programos tikslai, Integruotoje plėtros strategijoje tapę strateginiais tikslais ir jų įgyvendinimo trimis programomis. Antroji 2011 2013 metų plano programa studentų rėmimo programa, integruota į trečią Integruotos plėtros strategijos programą atskiru uždaviniu. Kadangi 2011 2013 metų plane nenurodyti 2012 ir 2013 m. planuojami finansiniai ištekliai, o daugelio padalinių 2011 2013 metų strateginiuose planuose 2012 ir 2013 m. planuojami finansiniai ištekliai irgi nepateikti, nebuvo patikimų šaltinių, išskyrus ekspertų prognozes, kuriais remiantis būtų galima modeliuoti finansinių srautų pasiskirstymą pagal atskiras Integruotos plėtros strategijos programas, programų tikslus
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA ir uždavinius. Todėl Integruotoje plėtros strategijoje nurodyti tik 2010 ir 2011 m. Universiteto asignavimai ir finansiniai šaltiniai. Rengiant Integruotą plėtros strategiją buvo naudinga jau minėto projekto kontekste Šiaulių universiteto mokslininkų dr. D. Gerulaičio, dr. E. Virgailaitės-Mečkauskaitės ir dokt. M. Grigaliūno atliktas Strateginio planavimo ir studijų plėtros europinės patirties tyrimas. Šiame tyrime išnagrinėta Lietuvos ir Europos šalių strateginių aukštojo mokslo dokumentų bei Skandinavijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų strateginio planavimo patirtis leido Integruotoje plėtros strategijoje pateikti esmines Europos aukštojo mokslo erdvės idėjas ir veiklos plėtros tendencijas. Be to, Universiteto strategija tapo Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo strateginių procesų dalimi. Kitą tyrimo dalį sudarė focus grupės diskusijų metodu atliktos 90 asmenų apklausos rezultatų analizė. 35 Universiteto dėstytojai ir studentai, profesinės sąjungos atstovai, 35 Universiteto administracijos atstovai, 20 socialinių partnerių iš asocijuotų pramonės ir verslo, miesto savivaldos, nevyriausybinių organizacijų išreiškė ir įvertino 139 teiginius apie Universiteto valdymo aktualijas, mokslo ir studijų procesus, inovacijas, tarptautiškumo ir internacionalizacijos plėtrą, Universiteto sąsajas su regiono ir šalies konkurencingumu, naująsias Universiteto tarybos funkcijas ir indėlį į Universiteto valdymą. Ši informacijos analizė atskleidė itin plačias ir įvairiapuses Universiteto bendruomenės narių ir socialinių partnerių pozicijas, leido suformuoti plačią požiūrių sistemą, kuri padėjo, rengiant Integruotos plėtros strategiją, atsižvelgti į bendruomenės atstovų nuostatas. Rengiant Integruotą plėtros strategiją, vadovautasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011 2013 metų strateginiu veiklos planu, jo pirmuoju tikslu modernizuoti mokslą ir studijas. Atsižvelgta ir į mažai paplitusį strateginį dokumentą 2006 m. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos patvirtintą Lietuvos universitetų viziją ir strategiją. Nagrinėtas 2007 2016 metų Šiaulių miesto strateginis plėtros planas ir Šiaulių regiono 2007 2013 metų plėtros planas. Bendradarbiavimas su Universiteto padalinių strateginių planų rengėjais ir paruošti strateginiai padalinių planai parodė, kad padaliniams būdingas didelis autonomiškumas ir savarankiškumas. Tokią fakultetų ir TSI autonomiją galima traktuoti kaip didelį privalumą. Tačiau Universiteto skyriai ir tarnybos neturėtų apsiriboti tik savo padalinio funkcijų vykdymu ir laukti nurodymų iš viršaus. Planuodami savo darbą skyriai ir tarnybos susidūrė su tokia problema: labai platus veiklos objektas, kuris apima visą Universitetą, ir labai siauras veiklos subjektas vos keli skyriaus ar tarnybos etatai. Deja, skyriai ir tarnybos pasitenkino savo kelių etatų funkcijų atlikimo strateginiu planavimu. Paaiškėjo, kad dar reikia rengti atskirų Universiteto veiklos sričių mokslo, meno, studijų, informacijos valdymo, projektų rengimo, studentų ir darbuotojų neakademinės kultūrinės veiklos, kūno kultūros ir sporto, mokslo ir studijų bazės plėtros, rinkotyros ir rinkodaros, viešųjų ryšių, įvaizdžio ir kt. veiklos sričių strategijas. Matyt, tokias strategijas rengti turėtų atitinkami padaliniai. Skyriai ir tarnybos strateginius planus rengė pirmą kartą, bet jų parengti planai yra pakankamai geros kokybės. Tačiau ateityje skyriams ir tarnyboms vertėtų imtis atitinkamos Universiteto veiklos srities strateginio planavimo. Fakultetams ir TSI reikėtų labiau koordinuoti savo veiklas tarpusavyje ir integruotis į bendrą Universiteto veiklos strategiją. Trečius metus iš eilės sparčiai mažėjant Universiteto studentų ir kartu dėstytojų skaičiui, tikslinga svarstyti apie didesnio Universiteto valdymo konsolidavimo idėją. Praėjusiame Universiteto plėtros ir ekonominio pakilimo laikotarpyje fakultetų ir TSI savarankiškumo didinimas turėjo teigiamą reikšmę išaugo jų iniciatyvumas ir šeimininkiškumas. Tačiau per sunkmetį visiems padaliniams pirmuoju prioritetu turėtų būti bendrauniversitetiniai reikalai. Išskirtinis šios Integruotos plėtros strategijos požymis priemonių ir jas matuojančių produkto kriterijų gausa. Vargu ar įmanoma per penkerius metus visas priemones įgyvendinti tinkamai. Ši strategija išreiškia plačias Universiteto veiklos galimybes. Iš tiesų galimybių yra labai daug, tik reikia pasistengti kuo daugiau jų realizuoti siekiant aukštos veiklos kokybės. Kriterijuose dominuoja konkrečiai neapibrėžti kokybiniai ir kiekybiniai įvertinimai. Tikimasi, kad atsakingi už planuojamų priemonių įgyvendinimą atitinkami Universiteto padaliniai ne tik pavyzdingai vykdys savo funkcijas, bet ir daugiau dėmesio skirs strateginiam ateities veiklų planavimui ir tam, kas dabar beveik nedaroma atliktų veiklų įsivertinimui, dalyvių atsiliepimų analizei ir pan. Jau įprasta, jog seminaro pabaigoje dalyviai raštu įvertina seminaro kokybę, todėl kiekviena Universiteto atlikta priemonė irgi turėtų būti atitinkamai įvertinta.
1. A P L I N K O S A N A L I Z Ė 1.1. Politiniai veiksniai Šiaulių universitetas, organizuodamas mokslo tyrimus ir studijų procesus visose trijose studijų pakopose, turi išmanyti ir vadovautis naujausiais ES, Lietuvos Respublikos valstybės strateginiais dokumentais ir teisės aktais, susijusiais su žinių visuomenės kūrimu, mokslo ir studijų organizavimu. Šiuos dokumentus tenka aiškinti, skleisti, adaptuoti Universitete. ES, Lietuvos Respublikos valstybės dokumentai, nagrinėjantys ir neretai reglamentuojantys aukštojo mokslo kaitos klausimus, yra ir svarbus Universiteto darbo objektas, ir politinis veiksnys, daugiausia lemiantis Universiteto veiklos prioritetus ir pokyčius. Kuo daugiau naujų dokumentų, keičiančių aukštojo mokslo politiką arba atskirus jos aspektus ES ir Lietuvoje, tuo daugiau tenka analizuoti naujų dokumentų, Švietimo ir mokslo ministerijos atsiunčiamų teisės aktų projektų ir rengti pastabas, vietines tvarkas, kurios aiškina Universiteto dalyvavimą reglamentuojamuose procesuose. Visi šie procesai iš Universiteto darbuotojų reikalauja ir naujų kompetencijų, ir naujos intelektinės veiklos. Pokyčiai ES aukštojo mokslo erdvėje. Lietuva kartu su kitomis 28 Europos šalimis 1999 m. Bolonijoje (Italija) pasirašė Bolonijos deklaraciją Europos aukštojo mokslo erdvė (EHEA), kurios pagrindinis tikslas iki 2010 m. sukurti vientisą Europos aukštojo mokslo erdvę. 1999 m. pasirašyta Bolonijos deklaracija, Sorbonos (2000) ir Lisabonos (2000) deklaracijos, Salamankos konvencija (2001). Prahos (2001), Berlyno (2003), Bergeno (2005), Londono (2007), Liuveno (2009) komunikatai numatė pagrindinius tikslus ir gaires, kuriant bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, iškeliant studijų kokybę kaip pagrindą įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą, tarptautinio atvirumo ir mobilumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklas. Visi šie dokumentai kartu apibrėžia ir reglamentuoja vadinamąjį Bolonijos procesą, skirtą kurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Kiekvienais metais Universiteto darbuotojai dalyvauja Bolonijos proceso mokymuose, konferencijose, aktyviai bendradarbiauja su Bolonijos proceso iniciatyvine grupe Lietuvoje. Pagrindiniai Bolonijos proceso tikslai: Bendros aukštojo mokslo erdvės kūrimas. Aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas tiek Europos piliečiams, tiek užsienio studentams. Europos švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimas. Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai. Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas. Aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas. Nuo 2001 m. (Prahos rezoliucija: Formuojant aukštojo mokslo erdvę) ES pradėtas akcentuoti kokybės užtikrinimo sistemų kūrimas valstybėse, aukštosiose mokyklose. Tuo metu Lietuvoje pradėtas studijų programų akreditavimas. Salamankos konvencija (2001) iškėlė reikalavimą, kad studijų programos atitiktų dabarties ir ateities darbo rinkos poreikius. Studentų įsidarbinimas tapo vienu būtinų studijų organizavimo tikslų. Jam pasiekti rekomenduojama studijų dalykų įvairovė, kūrybingumo, sprendimų priėmimo, vadovavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymas siekiant efektyvesnės adaptacijos darbo rinkoje, taip pat horizontalus ir vertikalus fizinis mobilumas. Berlyno komunikatas (2003) iškėlė aukštosios mokyklos atsakomybės už teikiamų studijų kokybę klausimą, už studentų įtraukimą į studijų kokybės vertinimą aukštojoje mokykloje. Buvo atskirtos išorinio ir vidinio studijų kokybės vertinimo procedūros, pradėta kurti Europos kreditų įskaitymo sistema (ECTS). Europos švietimo ir mokslo ministrų 2005 m. susitikime Bergene tarptautiniai ekspertai įvertino 42 Europos šalių Bolonijos proceso dalyvių aukštojo mokslo pažangą pagal tris apibendrintus rodiklius: pirmųjų dviejų studijų pakopų įgyvendinimą, kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimą bei studijų kvalifikacinių laipsnių ir periodų pripažinimą. Lietuva pateko į labai gerai įvertintų 19 šalių grupę. Bergeno komunikatas (2005),
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA tęsdamas bendros ES aukštojo mokslo erdvės kūrimo klausimą, pasisakė už jungtines studijų programas, jungtinių laipsnių teikimą ir pripažinimą. Plėtojant studijų kokybės temą, aktualizuotos į studijų rezultatus orientuotos studijos (programos, dalyko lygmuo), o aukštosios mokyklos valdyme kokybės užtikrinimo standartų ir rekomendacijų taikymas. Londono komunikatas (2007) priėmė sprendimą suderinti kvalifikacinius laipsnius, studijų periodus, pasisakė už aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo su darbdaviais plėtojimą. Svarbiausi aukštojo mokslo institucijų modernizavimo uždaviniai aptarti 2006 m. Europos Komisijos komunikate, kuriame pasiūlyti klausimai rodo išaugusį poreikį ir dėmesį: a) skirtingų mokslinių disciplinų sąveikai, išryškinant tyrimų tarpdiscipliniškumą ir orientaciją į taikomuosius tyrimus; b) prasmingos žinių sklaidos vykdymui visuomenėje pristatant tyrimų rezultatus ir teikiant rekomendacijas įvairiems sektoriams; c) tarptautinių tyrimų metodikų kūrimą ir taikymą remiantis sukaupta nacionaline ir tarptautine metodologine patirtimi bei pritaikant ją šalies poreikiams tenkinti, sudarant prielaidas teorijos ir praktikos kokybei įvairiuose institucijų lygmenyse užtikrinti. Valstybės narės iš esmės pritarė šiai veiklai ir pateikė universitetų modernizavimo darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitas, numatytas programoje Švietimas ir mokymas 2010. Tokią nuostatą remia ir 2008 m. vasario mėn. suburtas Europos aukštojo mokslo ir verslo forumas, padedantis įgyvendinti atitinkamus Marie Curie programos veiksmus pagal Septintąją bendrąją programą (7BP) keturiose kategorijose: Bendradarbiavimo, Idėjų, Žmonių ir Galimybių. Europos Komisija 2008 m. gegužės mėn. priėmė komunikatą Geresnės karjeros ir judrumo galimybės, remdamasi Žaliojoje knygoje Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė akcentuojamais veiksmais. Siekdama sparčios, akivaizdžios pažangos, kad Europa taptų patrauklesnė mokslininko karjerai pradėti ir jai tęsti, Komisija šiame dokumente aptaria veiksmus keturiose prioritetinėse srityse. Viena šių sričių kalba apie Europos mokslo darbuotojų mokymo tobulinimą, jų gebėjimų ugdymą ir patirties plėtimą. Šios srities tikslų ir uždavinių neįmanoma įgyvendinti be naujoviškų tyrimų ir naujos kartos mokslininkų rengimo, nukreipto į tarptautinę patirtį, tarpdisciplinines studijas. 2009 m. balandžio mėn. Liuvene (Belgijoje) vykusios 6-osios Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijos metu pasirašytas Liuveno komunikatas, kuriame pabrėžta, kad Europos aukštojo mokslo erdvės prioritetu išlieka kokybė, kuri turi tapti pagrindiniu elementu įgyvendinant tokias veiklas kaip mokymasis visą gyvenimą, socialinė dimensija, įdarbinimas, tarptautinis atvirumas ir mobilumas, sąsajos tarp studentų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, daugiamačių skaidrumo priemonių kūrimas bei atitinkamo finansavimo aukštajam mokslui užtikrinimas. Bolonijos procesas, kurio esmė Europos universitetinių studijų derinimas bei integracija ir su juo susiję dokumentai, siekia sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę, kad būtų išplėstos piliečių įsidarbinamumo galimybės lokaliu, nacionaliniu lygmeniu ir bendroje Europos erdvėje, padidintas Europos ekonominis, socialinis, kultūrinis ir pilietinis konkurencingumas. 2010 m. kovo 3 d. Europos Komisija patvirtino Komunikatą 2020 metų Europa, kuriame suformuota Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. Šioje strategijoje iškelti trys vienas kitą papildantys prioritetai: pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas; tvarus augimas: tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas; integracinis augimas: didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas. Šie ES veiklos prioritetai nubrėžia strategines Lietuvos aukštojo mokslo plėtros gaires. 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisija patvirtino Komunikatą Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas. Jame numatytos konkrečios priemonės strategijai 2020 metų Europa įgyvendinti aukštojo mokslo srityje. Mokslo paveldo (informacijos) kaupimo ir sklaidos politika. 2006 m. birželio 2 d. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos metu patvirtintoje Lietuvos universitetų vizijoje ir strategijoje žinių kūrimas, kaupimas, sklaida ir panaudojimas yra suvokiama kaip pagrindinė universitetų misija. Universitetai yra ne tik pagrindinis mokslui ir studijoms reikalingos informacijos ir žinių šaltinis, bet ir tinklais skleidžiamos informacijos prieigos organizatoriai, atveriantys kelius į pasaulinius mokslo ir studijų informacijos išteklius. Mokslo paveldo (informacijos) kaupimo ir sklaidos politika Europoje pradėta formuoti 2001 m. ir išreikšta parengus svarbius dokumentus. 2001 m. suformuluoti Lundo principai (angl. Lund Principles), kurie yra vieni Europos Komisija CORDIS, FP7 Pagrindiniai FP7 tikslai: Specifinės programos / The main objectives of FP7: Specific Programmes. [žiūrėta 2010-12-16]. Prieiga per internetą: <http://cordis.europa.eu/fp7/understand_en.html>.
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA svarbiausių strateginių dokumentų kultūros ir mokslo paveldo srityje. Lundo veiksmų planas (angl. Lund Action Plan) apibrėžė nuoseklią veiklą realizuojant numatytus strateginius tikslus. Kultūros ir mokslo paveldas Principuose apibrėžiamas kaip bendras Europos turtas, įnešantis didžiulį indėlį į Europos raidą, todėl gyvybiškai svarbu, kad paveldo ištekliai būtų prieinami ir išsaugoti. IFLA (angl. International Federation of Library Associations) Interneto manifestas, paskelbtas 2002 m. gegužės 1 d., buvo priimtas 2002 m. rugpjūčio 23 d. Glasgow. Manifeste akcentuojama nevaržoma prieiga prie informacijos bet kokiose laikmenose ir nepaisant valstybių sienų, nustatomi laisvos prieigos prie informacijos internete principai. Parmos chartijoje (2004) nurodytos pagrindinės sąlygos, kurių turėtų laikytis šalys, siekiančios įsilieti į ES kultūros ir mokslo paveldo skaitmeninę erdvę. Svarbiausios jų efektyvus naujų technologijų naudojimas, prieinamumas, kokybė, intelektinės nuosavybės teisės ir apsauga, suderinamumas ir standartai, techninė infrastruktūra ir daugiakalbiškumas, lyginamoji analizė, nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas. Europos Komisijos parengta Europos skaitmeninės bibliotekos (EUDL) kūrimo programa, išleistas i2010: komunikatas apie skaitmenines bibliotekas, kuriame Europos informacinės visuomenės i2010 iniciatyvos strateginiu tikslu numatoma parama Europos skaitmeninės bibliotekos (angl. European Digital Library) kūrimas. Lietuvoje 2009 m. patvirtinta Lietuvos kultū ros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2009 2013 m. planas. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009-05-12) 45 straipsnis teigia: Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi valstybinėse mokslo ir studijų institucijose atliekamų mokslo darbų rezultatai turi būti skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX1187, patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Šalyje turi būti siekiama užtikrinti trijų prioritetų žinių visuomenės, saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos įgyvendinimą. Tačiau aukštajam mokslui Lietuvos valstybė iki šiol skiria per mažai lėšų, nors planuota švietimui skirti ne mažiau kaip 6,5 proc., o mokslo ir studijų finansavimą didinti iki 2 proc. nuo šalies BVP. Lietuvos inovacijų 2010 2020 metų strategijoje daug dėmesio skirta aukštajam mokslui, kuriant konkurencingą, naujomis technologijomis ir kvalifikuotais žmonių ištekliais grįstą žinių ekonomiką. Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2008 m. vykdo Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programą, kuria siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Panaudojant ES paramą, intensyviai įgyvendinamos nacionalinių kompleksinių mokslo programos. Lietuvos mokslo taryba reguliariai skelbia kvietimus teikti paraiškas mokslinių tyrimų arba kvalifikacijos kėlimo projektams. Lietuvos mokslininkai plačiai įsitraukė į ES Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros 7-ąją bendrąją programą ir specialiąsias mokslo programas. 2009 m. priimtas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymai, Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymai, Lietuvos mokslo tarybos nutarimai) rodo naują etapą Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje: pereinant prie vieningos aukštojo mokslo sistemos Europoje siekiama suderinti kvalifikacijų sandarą, reikalavimus įgyti atitinkamai kvalifikacijai, kreditų sistemas. Aukštosios mokyklos tampa atsakingos už teikiamą studijų kokybę. Visos iki šiol vykdytos studijų programos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (2009, Nr. 158-7135) Dėl studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo turėjo būti peržiūrėtos akademiniuose padaliniuose ir priskirtos patikslintai studijų krypčiai, taip pat patikrinta, ar naujoji patikslinta studijų kryptis dera su studijų programos tikslu, turiniu. Iškelti nauji reikalavimai vykdomoms studijų programoms pagal Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą (2010, Nr. 53-2602), pagal Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą (2010, Nr. 129-6613) pareikalavo skubios studijų programų pertvarkos, vidinių dokumentų tobulinimo. Dėl minėtų pokyčių aktualiomis tampa į studijų rezultatą orientuotos studijos, mokymosi metodų įvairovė, studentų įtraukimas į naujų žinių kūrimą. Studentams atsirado naujų
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA galimybių įgyti gretutinę kvalifikaciją arba dvi kvalifikacijas, kitos valstybės universiteto diplomą. Programų tobulinimo procese išaiškėjo pedagoginio personalo metodinis nepasirengimas pereiti nuo ankstesnės paradigmos (dėstantysis ir jo teikiamos žinios centre) prie studentą mokymosi proceso centre matančios paradigmos. Šiame procese tapo aišku, kad fakultetuose reikia stiprinti žmonių, išmanančių studijų programos vadybą, kokybės stebėjimą ir tobulinimą, komandinį darbą, galvoti apie studijų programos vadovo pareigybę, stiprinti vidinę studijų programų kokybės vadybą. Neišvengiamai Universitete teks sukurti dėstytojų pedagoginės kvalifikacijos kėlimo sistemą, nes mokymo(si) procesas greta profesinių, tyrėjo kompetencijų meta iššūkius ir pedagoginei kompetencijai. Nuo 2009 m. įsigalėjo nauja vykdomų studijų programų vertinimo ir akreditavimo tvarka (2009-07-27 ŠMM įsakymas Nr. ISAK-1652), numatanti studijų programų vertinimą pagal 6 sritis: programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai; programos sandara; personalas; materialieji ištekliai; studijų eiga ir jos vertinimas; programos vadyba. Vertinime numatytos naujovės (programos studijų rezultatų numatymas, studijų eigos, programos vadybos ir studijų kokybės vadybos, įtraukiant studentus ir darbdavius, vertinimas) nubrėžė ir Šiaulių universitetui studijų programų tobulinimo gaires. Siekiant, kad studijų programos tenkintų naujus reikalavimus, tenka labiau gilintis į naujus dalykus, konsultuoti akademinių padalinių žmones, inicijuoti pedagoginio personalo mokymus šiais klausimais, ieškoti organizacinių sprendimų. 2010 m. pasikeitė ketinamų vykdyti studijų programų vertinimo tvarka. Pagal Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymu patvirtintus Ketinamų vykdyti studijų programų aprašo rengimo ir jo atitikties Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams studijų programoms metodinius nurodymus (2010-12-20, Nr. 1-01-163), padidėjo reikalavimai komandai ar padaliniui, ketinančiam vykdyti programą, aukštosios mokyklos didaktikos kompetencijoms. Programos ekspertai nori matyti, kaip derės programos tikslai, numatyti studijų rezultatai, jų siekimo ir vertinimo metodai. Ketinama vykdyti programa turi turėti kokybinius rodiklius, kuriems pasikeitus, programa būtų tobulinama. Programos kokybės valdyme turi būti aiškiai apibrėžtos atsakomybės, numatyti programos tobulinimo mechanizmai ir schemos. Privalomas darbdavių įtraukimas į studijų programos rengimą, darbdavių ir studentų dalyvavimas vertinant studijų programos kokybę, ją tobulinant. Be to, aprašą rengiantys žmonės turi gerai išmanyti naująją mokymosi paradigmą, mokėti lakoniškai, aiškiai pristatyti naują specialistų rengimo programą. Šios naujos programų rengimo gairės dar kartą parodo studijų procese dalyvaujančio personalo pedagoginės kompetencijos kėlimo būtinybę. Valstybinė pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468, pažymi, kad šiuo metu švietimo kokybė priklausys nuo pedagogų pasirengimo dirbti naujomis sąlygomis, nuo to, ar bus imtasi pedagogų rengimo reformos. Ryškėja esamosios pedagogų rengimo sistemos trūkumai: pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; egzistuoja pedagogų rengimo akademiškumas, orientacija į grynąjį mokslą ; neveikia pedagoginės stažuotės institucija, nėra jungčių tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo; pastebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; studijų turinys neorientuotas į naujų gebėjimų kritinio mąstymo, problemų sprendimo ugdymą. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijos, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Europos Komisijos 2006 m. spalio 23 d. pavirtintas komunikatas Suaugusiųjų švietimas: mokytis niekada nevėlu (Briuselis, 23.10.2006 KOM (2006) 614), Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 27 d. patvirtintas suaugusiųjų mokymosi veiksmų planas Mokytis niekada nevėlu (Briuselis, KOM (2007) 558) apima ir kitas įvairių sričių specialistų rengimo sritis, reglamentuoja teisės aktų nuostatas, kurios atspindi mokymosi visą gyvenimą tikslus ir priemones. Bendrojo programavimo dokumente (2004) teigiama, kad dalyvavimo tęstinio mokymo sistemoje rodiklis yra labai žemas. Teigiama, kad apytiksliai 60 proc. dabartinės darbo rinkos dalyvių mokėsi pagal sovietines programas, kurios buvo orientuotos į siauras sritis, atitinkančias buvusią ūkio sistemą, nebuvo plėtojami bendrieji gebėjimai. Pabrėžiama, kad nuolatinis (tęstinis) kvalifikacijos kėlimas, o prireikus perkvalifikavimas, gali pagerinti mobilumą darbo rinkoje. Strateginiuose valstybės dokumentuose keliami tikslai, kad kuo daugiau šalies gyventojų įgytų kokybišką aukštąjį išsilavinimą, būtų tenkinamas asmenų, norinčių tobulintis, poreikis žinioms, būtų siekiama visuomenės pažangos ir spartaus ekonomikos augimo. Vyriausybė orientuoja į modernių technologijų kūrimą ir įsisa
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA vinimą, efektyvų inovacijų diegimą šalies ūkyje, o tam reikia aukšto specialistų ir visos visuomenės intelekto lygio. 2010 m. pasikeitė Lietuvos Respublikos pedagogų rengimo koncepcija. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010-01-08 įsakymu NR. V-54 patvirtintas Pedagogų rengimo reglamentas kelia iššūkius ir Šiaulių universitetui, dalyvaujančiam pedagogų rengime. Trečdalyje Universitete vykdomų studijų programų įgyjamos mokytojo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, auklėtojo profesinės kvalifikacijos. Ministro įsakymas numato didesnę pedagogų rengimo būdų įvairovę, griežtina pedagoginių studijų sandarą (ne mažiau kaip 60 ECTS), reikalavimus programos vykdytojams. Lietuvoje numatoma kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo kaita, suteikiant aukštosioms mokykloms teisę vertinti ir pripažinti užsienio institucijose įgytas kvalifikacijas. Per Studijų kokybės vertinimo centro vykdomą projektą (2009 2011 m.; projektas,,kvalifikacijų vertintojų mokymo gairės pagal Mokymosi visą gyvenimą Erasmus programą), kurio tarpinių rezultatų aptarime tenka nuolat dalyvauti Universiteto dėstytojams, apmokomi Švietimo ir mokslo ministerijos ir aukštųjų mokyklų darbuotojai, kuriami dokumentai, kurie padės vykdyti numatomas procedūras. 2009 2010 m. keitėsi socialinės paramos studentams teikimo tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai Nr. 1187, 1228, 1801). Sutvarkius duomenų bazes pagal keliamus reikalavimus apie studijuojančiuosius aukštosiose mokyklose, sujungus juos į bendrą Studentų registrą, būtų mažiau darbo naudojantis tarpžinybiniais duomenimis. Aukštosioms mokykloms turėtų sumažėti darbo, aiškinantis, ar studentas gali gauti socialinę stipendiją, kitą socialinę paramą. Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Studentų registras veiktų vieningame duomenų tinkle. Šis darbas reikalauja didelio duomenų bazių administratorių atsakingumo ir turimų akademinių informacijos sistemų tobulinimo, nes dabartinės sistemos, pvz., LAMA BPO priėmimo bazė, nesurenka visų reikalingų duomenų apie studijuojančiuosius. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama aukštojo mokslo reformą, siekia didesnio vykdomos politikos skaidrumo. Tai pasireiškia nuolat tobulinamoje AIKOS sistemoje (www. aikos.lt), kuriai tenka kiekvienais metais teikti duomenis ir juos atnaujinti. Universiteto darbuotojai dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamuose atviruose rengiamų dokumentų projektų svarstymuose, bendruose Švietimo ir mokslo ministerijos ir Studijų kokybės vertinimo centro mokymuose, skirtuose aukštųjų mokyklų personalui. Lietuvos studijų politika viešinama organizuojant studijų muges. Gausų lankytojų skaičių (2011 m. per 40 tūkst.) sutraukiančios Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamos studijų mugės kiekvienais metais iš aukštųjų mokyklų pareikalauja atskiro pasirengimo. Pati mugės koncepcija keičiasi, auga reikalavimai paviljono darbuotojams. Anksčiau užteko gerai žinoti apie Universiteto teikiamas studijų galimybes I, II, III pakopos studijose, dabar paviljonuose studijų procesas demonstruojamas (tiesiogiai, virtualiai) vietoje pristatant turimas studijų procese modernias technologijas, taikomas metodikas. Paviljono darbuotojai turi būti pasirengę aiškinti apie Universiteto diplomų pripažinimą kitose valstybėse, užsienyje įgytų diplomų pripažinimą Lietuvoje, užsienyje ar kitoje aukštojoje mokykloje studijuotų dalykų įskaitymą Šiaulių universitete. Lankytojus domina studijų Šiaulių universitete išskirtinumas, karjeros ir įsidarbinimo galimybės Lietuvoje ir ES. Visa tai iš Universiteto darbuotojų reikalauja atitinkamo pasirengimo. Didėjančią reikšmę įgyja Lietuvos virtualus universitetas Švietimo ir mokslo ministerijos programa (2007 2012 m.) ir priemonių, sudarančių prielaidas programai įgyvendinančioms institucijoms plėsti savo veiklą virtualioje erdvėje, kompleksas (http://www.lvu.lt). Valstybinės švietimo strategijos 2003 2012 metų nuostatose (LR Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700) akcentuojama, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje pasirinktu būdu (nuotolinės, neakivaizdinės ir kitos studijos) ir daugiau kaip 60 proc. Lietuvos jaunuolių įgytų aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą. Ši nuostata vykdoma, ja tinka remtis atsakant į kritiką, kad Lietuvoje per daug studijuojančio jaunimo. Visi išvardyti pokyčiai, susiję su aukštojo mokslo reforma, lemia, kad kiekvienais metais Universiteto mokslą, meną ir studijas bei kitas akademines veiklas administruojančiam personalui greta jau vykdomų tenka nemažai naujų funkcijų tai matyti kasmet atnaujinamuose pareigybės aprašymuose. Taigi atitinkamai didėja ir darbų apimtys. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimas. Bolonijos proceso tikslai aukštosioms mokykloms kelia naujus tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimus: didinti dėstytojų ir studentų mobilumą, socialinį ir akademinį atvirumą, diegti europietiškus metmenis studijų procese ir sparčiau internacionalizuoti studijas. Studentus 10
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA siekiama vis dažniau įtraukti į labiau patyrusių tyrėjų (dėstytojų ir mokslininkų) komandas, vykdomus tarptautinius tyrimus, projektus, pateikti mokslinių tyrimų rezultatus užsienio kalba tarptautinėse konferencijose ir duomenų bazėse. Specifiniai studijų internacionalizavimo procesai, procedūros ir programos (studentų ir dėstytojų mainai, jungtinių laipsnių (angl. Joint degree) ir dviejų laipsnių (angl. Double degree) studijų programos, tarptautiniai tyrimai, kalbų mokymas ir pan.) tampa įprasta šiuolaikinių aukštųjų mokyklų veiklos dalimi. Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje įsitvirtino nauji specialistų rengimo reikalavimai. Aukštosios mokyklos tarptautiškumo skatinimo politiką turi plėtoti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732 patvirtinta Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008 2010 metų programa. Joje išskirtos svarbiausios ES ir Europos aukštojo mokslo erdvės valstybių tarptautiškumo plėtros gairės: gerinti mokymosi sąlygas taip, kad jos leistų studentams įgyti tarptautinės patirties ir didintų išsilavinimo kokybės atitiktį darbo rinkos poreikiams Europoje ir už jos ribų, gerintų jų įsidarbinamumo galimybes ir tenkintų visuomenės tęstinio mokymo poreikius. Tame pačiame dokumente išryškinti ir veiksniai, lėtinantys Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrą: menkas studijų dalykų užsienio kalba pasirinkimas ir gana nedidelis užsienio kalba dėstančių dėstytojų skaičius, nelankstūs mokymosi metodai. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008 2010 metų programos 2 punkte apibrėžta tarptautiškumo samprata: Aukštojo mokslo tarptautiškumas tarptautinių ir pasaulio kultūros metmenų įtraukimas į studijas, mokslą ir paslaugas visuomenei. Tarptautiškumas plėtojamas per dvišalį ir daugiašalį mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą studijų ir mokslinių tyrimų klausimais, akademinį studentų ir personalo mobilumą, tarptautinius studijų plėtros projektus, tarptautinio matmens plėtojimą mokymo ir mokymosi turinyje, formose, metoduose, aukštojo mokslo teikimo būduose. 18.7 punktas lemia, kad į tarptautines mainų programas išvykusių Lietuvos studentų ir atvykusių užsienio valstybių studentų santykis būtų ne didesnis kaip 5 : 1. Programoje daug dėmesio skiriama būdams, kaip pritraukti lietuvius, gyvenančių užsienyje, studijuoti Lietuvoje, numatytos supaprastintos išsilavinimo dokumentų pripažinimo procedūros. Programoje svarstoma apie tolesnes priemones, siekiant užsieniečius pritraukti studijuoti Lietuvoje: sukurti stipendijų trečiųjų šalių piliečiams studijuoti Lietuvoje sistemą; sukurti informavimo apie Lietuvos aukštąjį mokslą sistemą; plėsti valstybinių paskolų išdavimą tarptautinėms studijoms; supaprastinti atvykimo į Lietuvą užsienio studentams ir dėstytojams sąlygas. 2011 m. numatyta parengti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo strategiją iki 2020 m. Atsižvelgiant į demografinę situaciją Lietuvoje, pasaulyje nuolat didėjančią kokybiško aukštojo mokslo paklausą ir stiprėjančią konkurenciją dėl studentų, būtina siekti, kad Lietuvos aukštosios mokyklos taptų užsienio šalių studentų traukos centru, formuotųsi kokybiško Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis, susidarytų Lietuvos kaip draugiškos užsieniečiams šalies įvaizdis, atsirastų kuo daugiau studijų užsieniečiams Lietuvoje galimybių. Pagrindinės kliūtys tarptautiškumo plėtrai aukštajame moksle yra šios: nedidelis studijų programų užsienio kalba skaičius; menkas Lietuvos aukštųjų mokyklų aktyvumas užsienio šalyse; ilgai trunkantis procesas įvertinant išsilavinimo dokumentus; biurokratiniai kliuviniai studentams gauti leidimą gyventi ir / ar dirbti šalyje; sudėtingos sąlygos pakviesti dėstytojus iš užsienio. Todėl numatyti žingsniai, kaip pagerinti tarptautiškumo situaciją Lietuvos aukštajame moksle: Naujas studijų kokybės standartas: nuo 2011 2012 mokslo metų aukštosiose mokyklose įvedama Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema (ECTS); kuriama studentų praktikų užsienio įmonėse sistema (du struktūrinių fondų projektai, kuriuos vykdys dvi universitetų grupės). Investicijos į kokybišką studijų aplinką: studijų ir mokslo laboratorijas; mokslinius tyrimus; jungtinių studijų programų rengimą ir įgyvendinimą; studijų programų užsieniečiams atnaujinimą. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų tarptautiniai partneriai (tinklai, organizacijos, asociacijos) yra UNESCO, Šiaurės Ministrų Taryba, Šiaurės Taryba, ŠMT informacijos biuras Lietuvoje. Lietuvoje įkurtos institucijos, kurios padeda aukštosioms mokykloms plėtoti tarptautinę veiklą: Švietimo mainų paramos fondas, programa Jaunimas. Suformuotos šios duomenų bazės: ES politika švietimo srityje, ES Komisijos švietimo ir kultūros direktoratas, ES švietimo informacinis tinklas Eurydice, Europos informacinių paslaugų tinklas jaunimui. Poreikis įsisavinti ES struktūrinių fondų ir kitas tarptautinių projektų lėšas jau senokai Šiaulių universitete tapo prioritetu, nes įvykdyti ir vykdomi projektai prisideda prie Nacionalinės studijų programos, patvirtintos Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260; 2009, 11
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA Nr. 82-3435), numatytų tikslų pagerinti studijų kokybę (25.1.) bei padidinti studijų tarptautiškumą ir užtikrinti prieinamumą (25.2.) siekimo. Vykdomi projektai atitinka programos 1.1.1. veiklų grupes: darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių naujų studijų programų rengimas ir įgyvendinimas, veikiančių programų atnaujinimas; dėstytojų ir kitų programą atnaujinant ar rengiant dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimas. Šiaulių universitetas toliau įgyvendina dar 2004 m. išsikeltą prioritetinį tikslą skatinti dėstytojų ir studentų tarptautinį mobilumą, plėtoti tarptautines veiklas ir įsitraukti į įvairias ES programas bei projektus. Universiteto vykdomi projektai prisidėjo sprendžiant daugelį problemų: sukurta tinkama infrastruktūra, pradėti diegti inovatyvūs metodai studijų procese (kooperuotos studijos, parengti studijų dalykai dėstyti nuotolinėje aplinkoje, integruoti inovatyvūs probleminio mokymosi, CLIL, AKTA, projektinės veiklos metodai), patobulintos programos, kuriama vidinė studijų kokybės vadybos sistema. Studentams sudarytos galimybės išbandyti naujos kokybės studijas, įsitraukti į papildomas mokslines, menines, tarptautines veiklas. 2009 m. prasidėjo ES struktūrinės paramos 2007 2013 m. įgyvendinimas, kuriam neigiamos įtakos turėjo sudėtinga Lietuvos politinė ir ekonominė situacija ekonominio sunkmečio sąlygomis bei pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo reforma visa tai lėmė, jog buvo vėluojama teikti kvietimų paraiškas aukštojo mokslo sistemoje. Nepaisant trikdžių ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009) keliamų naujų reikalavimų aukštosioms mokykloms bei jų valdymui, Šiaulių universitetas tinkamai reagavo į pokyčius ir aktyviai dalyvavo rengdamas ir įgyvendinamas ES struktūrinių fondų projektus. Nemažai įgyvendinta tarptautinių projektų. Ypač sėkmingai bendradarbiaujama su Latvijos aukštosiomis mokyklomis įgyvendinant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną (LatLit) programos projektus. 2011 m. Universitetas įgyvendino tris projektus, skirtus parengti jungtinių su užsienio universitetais studijų programų galimybių studijas. Kiekvienais metais tarptautinis personalo mobilumas Universiteto dėstytojų ir darbuotojų suvokiamas kaip naudingas studijoms ir mokslui procesas, kuris įgauna vis didesnį pagreitį. Kasmet į Universitetą atvyksta kelios dešimtys dėstytojų, mokslininkų ir ekspertų iš įvairių valstybių. Tai rodo, kad Universitetas yra patrauklus užsienio mokslo ir studijų bendruomenei. Veikia studentų savanorių-mentorių organizacija, kuri padeda adaptuotis užsienio studentams Universitete ir mieste. Pokyčiai Lietuvos aukštųjų mokyklų valdyme. Keičiantis aukštųjų mokyklų statusui (Šiaulių universitetas nuo 2011 m. kovo 4 d. tapo viešąja įstaiga), keičiasi mokslo ir studijų vykdymo sąlygos. Viena vertus, Universitetai turi didesnių laisvių tvarkydami savo turtą, finansus, o tai leidžia kitaip tvarkyti mokslo ir studijų aplinkas, kurti naujas studijų erdves, rinktis išorės ekspertus vykdomų mokslo ir studijų programų ekspertavimui, kviesti išorės ekspertus prieš teikiant ketinamas vykdyti mokslo ir studijų programas ir pan. Aukštosios mokyklos taip pat turi daugiau galimybių parduodant savo paslaugas ir gautas lėšas investuojant į mokslo ir studijų procesų gerinimą. Kita vertus, didėja aukštosios mokyklos atsakomybė už mokslo ir studijų kokybę, lėšų joms organizuoti panaudojimą, auga būtinybė atsiskaityti prieš visuomenę, o tai lems, jog ateityje daugiau dėmesio bus skiriama veiklos efektyvumui vertinti. Nuo 2011 m. pradedamas išorinis aukštųjų mokyklų institucinis vertinimas, ypač daug dėmesio skiriant valdymo efektyvumui. Tam tikslui Universiteto Studijų skyrius parengė ir 2011 m. pradėjo įgyvendinti projektą UNI-Q-MAS, kuris leis sukurti vieningą studijų kokybės valdymo sistemą, prisiimti atsakomybę už studijų kokybę visiems akademiniams ir administracijos padaliniams. Jeigu ateityje neliks Studijų kokybės valdymo centro, Universitete turės būti aiškiau apibrėžtos atsakomybės už studijų kokybę ir jos kontrolę. Jau dabar, trūkstant vieningos administracijos darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo sistemos Universitete, nuolat kyla klausimų dėl įvairių skyrių struktūros, darbuotojų skaičiaus. Skyrių struktūros ir jų veiklos lyginamos su panašaus dydžio ir paskirties administraciniais padaliniais kituose universitetuose. Universitete būtina sukurti vieningą administracijos darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo sistemą, kad kiekvienas Universiteto padalinys, turėdamas labai aukštos kvalifikacijos darbuotojus, su optimalia turima komanda tinkamai susitvarkytų su jam deleguotomis funkcijomis. Universitetas įsitraukė į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo inicijuojamą universitetų valdymo pertvarką. Gautas ES finansavimas integruotos plėtros strategijai kurti, valdymo tobulinimo koncepcijai parengti, universiteto vadybinio personalo (rektorato narių, tarybos narių, skyrių, tarnybų vadovų, dekanų) kompetencijoms tobulinti, bendradarbiavimui su partneriais skatinti. Paaštrėjus konkurencijai tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, labai svarbiu Universiteto uždaviniu tapo itin aktyviai populiarinti studijas ir formuoti teigiamą įvaizdį apie Universitetą. Universiteto Ryšių su visuomene tarnyboje atsirado iniciatyva suvienodinti Universiteto stilių ir išorinę komunikaciją. Šiam tikslui 2010 m. įkur 12
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO 2012 2016 METŲ INTEGRUOTA PLĖTROS STRATEGIJA ta Šiaulių universiteto įvaizdžio strategijos darbo grupė, 2011 m. išleista Universiteto stiliaus knyga, sukurta naujo dizaino Universiteto interneto svetainė. Esant tokiems politiškai svarbiems aukštojo mokslo reformos pokyčiams, Universitetui labai svarbu kuo efektyviau įsisavinti ES 2007 2013 m. struktūrinių fondų paramos ir tarptautinių programų lėšas, integruotis į bendradarbiavimo tinklus su kitomis Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis tiek studijų, tiek mokslinių tyrimų srityse. Šiaulių mieste ir Šiaurės Lietuvos regione vykdoma miesto bei regiono plėtros politika. Šiaulių universiteto veikla glaudžiai susijusi su Šiaurės Lietuvos regiono plėtra. Universitetas yra aktyvus dalyvis, rengiant regiono plėtros strategijas, tiriant regiono plėtros galimybes ir veiklos efektyvumą atskirose veiklos srityse, aprūpinant regioną aukščiausios kvalifikacijos specialistais, plėtojant mokslą ir pan. Šiaulių universitetas yra pasirašęs daugiau nei 150 bendradarbiavimo sutarčių dėl studijų, praktikų, bendrų tyrimų ir projektų. Tai bene vienintelis Lietuvos universitetas, kurio studentai priimami į praktiką Lietuvoje nemokant už praktiką priimančiajai institucijai. Socialiniams partneriams siūloma galimybė kelti savo profesinę kvalifikaciją TSI mokymuose, atlikti jų poreikius atitinkančius tyrimus ir pan. 2009 m. sausio mėn. pasirašytas Šiaulių universiteto, Šiaulių pramonininkų asociacijos ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų memorandumas Dėl trišalės partnerystės kuriant žinių ekonomikos branduolį Šiaulių regione. Nuo 2010 m. Universitetas kartu su Šiaulių pramonininkų asociacija įgyvendina stambų projektą siekiant tobulinti studentų praktiką pramonės ir verslo įmonėse. Šiaulių universitetas tiria regiono darbo rinką ir specialistų poreikius, atlieka moksleivių interesų tyrimus, darbdavių poreikių tyrimus. Atsižvelgiant į juos ir ES darbo rinkos tendencijas, fakultetuose rengiamos naujos studijų programos. 2011 m. buvo parengtos ir įregistruotos šios bakalauro studijų programos: Informatikos inžinerija, Verslo ekonomika, Kineziterapija, Aplinkos objektų dizainas. Parengtos naujos magistro studijų programos Viešasis valdymas ir politika, Verbalinė komunikacija, galinčios prisidėti prie demokratijos regione plėtojimo, savivaldos, viešosios komunikacijos stiprinimo. Universitetas, siekdamas turėti kuo daugiau efektyviai dirbančių socialinių partnerių regione, partnerių kaimyninėse valstybėse, inicijuoja ir vykdo projektus, kurie įtraukia moksleivius, studentus ir dėstytojus per aktyvias veiklas į modernias studijas, aktyvinančias sąveiką su Universitetu. Taip buvo dirbama projekte UBUS (LatLit programa, baltų tradicijų aktyvinimas), Švietimo ir mokslo ministerijos remiamame projekte Rask Atrask Surask (regiono moksleivių įtraukimas į aukštąjį mokslą). Pokyčiai Šiaulių universiteto mokslo ir studijų vykdymo politikoje. Universiteto veiklos pokyčius lemia ir ateityje lems naujasis Šiaulių universiteto statutas (2011) ir pagrindiniai Universiteto strateginiai dokumentai: Šiaulių universiteto veiklos strategija 2009 2020 metams (2009), Šiaulių universiteto 2011 2013 metų strateginis veiklos planas (2010). Universiteto darbuotojai vykdo mokslo, meno ir studijų organizavimo, koordinavimo, studijų kokybės valdymo, dokumentų administravimo funkcijas. Jie stebi Universiteto veiklas reglamentuojančių dokumentų atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams, inicijuoja jų tobulinimą, dalyvauja darbo grupėse rengiant naujus Lietuvos aukštojo mokslo dokumentus. Šiaulių universiteto 2009 2020 metų strateginiame plėtros plane (2009) naujas universiteto raidos etapas siejamas su mokslo ir studijų kokybės svarbos akcentavimu, mokslinės, meninės, kultūrinės, projektinės ir studijų veiklos integravimu, universiteto jungimosi į tarptautinius tinklus ir regionalumo idėjų derinimu, Universiteto struktūrinių padalinių aktyvumu ir finansiniu savarankiškumu, sutelktumu įgyvendinant strateginius tikslus, nuolatiniu infrastruktūros modernizavimu. Šiame dokumente akcentuojama studijų kokybės svarba kaip bendro universiteto dėstytojų, mokslininkų ir kitų studijų aplinkos darbuotojų pastangų rezultatas, kuris gali užtikrinti Universiteto ateitį, gerą akademinės bendruomenės narių karjerą, regiono plėtrą. Šiaulių universitetui sutarus dėl turimų bakalauro studijų programų, kurios dažnai apima visą studijų šaką arba kryptį, susietumo su 240 ECTS kreditų, o siauresnį studijų turinį numatančias programas orientuoti į 180, 210 ECTS kreditų, Universiteto Studijų skyriui tenka daugiau laiko skirti prodekanų, katedrų vedėjų, metodininkų, studijų duomenų bazių administratorių mokymams, konsultavimui studijų programų tobulinimo, optimizavimo, rengimo klausimais. Tenka kurti naujas virtualias studijų programų suvestinių formas, didinti pačių studijų vadybininkų dalyvavimą suvedant studijų programas į informacijos sistemą. Auga poreikis turėti daugiau specialistų, kurie geba kurti technines užduotis programuotojams, mokyti akademinių padalinių darbuotojus dirbti naujose aplinkose, kritiškai vertinti tose aplinkose pateiktus produktus. Siekiant didinti studijų tarptautiškumą, Universiteto Studijų skyrius kartu su Tarptautinių programų ir ryšių tarnyba rūpinasi kuo didesne informacijos apie studijas Universitete sklaida per internetą, tarptautines stu 13