TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS

Transcription

1 HOLISTINIS MOKYMASIS HOLISTIC LEARNING 2016 (2) ISSN (Print), ISSN (Online) TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT Inga Bertašienė, Vilniaus kolegija Santrauka. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, strateginiai dokumentai, susiję su kūrybiškumo ugdymu, technologijomis grindžiamu mokymu(si) aukštajame moksle, kūrybiškumo ugdymo svarba rengiant pedagogus. Atliktas tyrimas atskleidžia galimus būsimų pedagogų šiuolaikinių technologijų taikymo būdus ugdant kūrybiškumą. Raktiniai žodžiai: kūrybiškumas, technologijomis grindžiamas mokymas, kūrybiškumo ugdymas, pedagogų rengimas. Summary. The article deals with researches made in Lithuania and foreign countries, strategic documents related to the development of creativity in technology-based higher education. The importance of the creativity in teacher training is justified. The description of research makes it possible to reveal educational aspects of creativity development in technology based teacher training. The possible ways to apply modern technologies for the development of creativity in teacher training are presented. Keywords: creativity, technology-based training, development of creativity, teacher training. ÁVADAS Nuolatiniai pokyčiai IKT pasaulyje, atsirandantys vis nauji įrankiai, technologijos ir inovacijos skatina pokyčius ir švietimo srityje. Kintanti mokymosi paradigma formuoja naują ugdymo(si) kultūrą, kuomet remiamasi ne žinių perdavimo, o praktiniais problemų sprendimų gebėjimus ugdančiais metodais, plėtojant kritinį mąstymą ir kūrybiškumo gebėjimus. Pastarųjų svarba išdėstyta tiek nacionaliniuose, tiek Europos strateginiuose dokumentuose. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006 m.) teigiama, kad bendrosios kompetencijos turi lemiamą reikšmę žinių visuomenėje, leidžia greičiau prisitaikyti prie pokyčių. Išplėtotos bendrosios kompetencijos ne tik užtikrina profesinį augimą, tačiau skatina žmogaus kūrybiškumą, asmeninį augimą ir motyvaciją dirbti bei mokytis 1. Besikeičiančioje visuomenėje švietimo kaita yra orientuota į pokyčius visuose švietimo sistemos lygmenyse ir yra susijusi su visais šios 1 Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija Prieiga internete:

2 72 Inga Bertašienė sistemos dalyviais. Valstybės švietimo m. strategijoje akcentuojamas siekis, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes, aktyvius Lietuvos valstybės piliečius <...> šie lūkesčiai daug labiau nei anksčiau susiję su išskirtiniais reikalavimais pedagogams, dėstytojams ir dėmesiu jiems. Jų kompetencija, asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas bei noras nuolat tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės laidas m. Nacionalinės pažangos programos viename iš iššūkių teigiama, jog būtina stiprinti gyventojų gebėjimus, leidžiančius ne tik prisitaikyti prie vis sparčiau kintančių sąlygų, bet ir patiems tapti kaitos iniciatoriais 3. Lietuvos pažangos strategijoje Lietuva 2030 pabrėžiama, kad bus siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei 4. Dokumente taip pat nurodoma, kad vaizduotė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai ir yra ugdomi nuo mažens visą gyvenimą 5. Pastarąjį siekį įgyvendinant ypač svarbus vaidmuo tenka ne tik pedagogams, bet ir pedagogų rengėjams. Kintanti mokymosi paradigma lemia esminius pokyčius pedagogo praktinėje veikloje, kuomet akcentuojama kūrybiškos ir kritiškai mąstančios asmenybės ugdymas. Spartėjant informacinių ir komunikacijų technologijų kaitai, didėjant išmaniųjų mobiliųjų įrengimų naudojimo galimybėms, atsiranda naujos mokymo(si) galimybės į ugdymo(si) procesą integruoti įvairias technologijas. Vis dažniau kalbama, kad mokymuisi palanki aplinka gali būti kuriama ir virtualioje erdvėje. TYRIMO PROBLEMATIKA Mokslininkai (Fullanas, 1998; Jucevičienė, 2007; Adomaitienė, 2001; Petty, 2006), nagrinėję mokymosi procesą nauju požiūriu, pastebi, jog švietimo kaitos pokyčius lemia pedagogų gebėjimai kritiškai, kūrybiškai mąstyti. Tačiau daugelis užsienio ir Lietuvos mokslininkų pažymi, kad šiandienos mokyklos vis dar yra orientuotos į reprodukcinį, o ne kūrybinį ugdymą. Kintant nacionaliniams ugdymo tikslams ir požiūriui į mokymą(si), keičiasi ir reikalavimai pedagogų kompetencijoms. Kokybinio tyrimo ataskaitoje (2012) 6 teigiama, jog pedagogai nėra rengiami ir nėra skatinami dirbti kūrybiškai, jiems dažnai trūksta žinių bei įgūdžių apie kūrybiškumo ugdymą, kritinio mąstymo raiškos strategijas, praktinių gebėjimų, taikant IKT ir kitas technologijas. Peržvelgus švietimo strateginius dokumentus, įvairią kūrybiškumui ugdyti ir technologijomis grindžiamam mokymui(si) skirtą literatūrą, galima teigti, jog vienas iš svarbiausių veiksnių ugdyti būsimų pedagogų kūrybiškumą, mokyti kūrybiškai spręsti problemas, naudojant šiuolaikines technologijas. Deja, tarp ugdymo praktikos, jos rezultatų ir keliamų strateginių siekių vis dar lieka atotrūkis, nes kūrybiškumas, kritinis mąstymas ugdymo procesuose tebėra siekiamybė 7. 2 Valstybės švietimo m. strategija. Prieiga internete: _ pdf m. Nacionalinės pažangos programa. Prieiga internete: showdoc_l?p_id=439028&p_query=&p_tr2=2. 4 Lietuvos pažangos strategija Lietuva Prieiga internete: 5 Ten pat. 6 Kokybinio tyrimo ataskaita Prieiga internete: pdf. 7 Ten pat.

3 TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT 73 Straipsnyje pristatoma mokslinės literatūros analizė ir empirinio tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia technologijomis grindžiamo kūrybiškumo ugdymo galimybes rengiant pedagogus. Tyrimas atliktas 2015 m. spalio 2016 m. sausio mėn. Tyrimo problema technologijomis grindžiamo kūrybiškumo ugdymo galimybės rengiant pedagogus. Tyrimo objektas technologijomis grindžiamo kūrybiškumo ugdymas rengiant pedagogus. Tyrimo tikslas analizuoti technologijomis grindžiamą kūrybiškumo ugdymą. Šiam tikslui pasiekti užsibrėžti tokie uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti kūrybiškumo ugdymo svarbą rengiant pedagogus, technologijų integracijos galimybes į ugdymo(si) procesą. 2. Išanalizuoti technologijomis grindžiamo kūrybiškumo ugdymo galimybes rengiant pedagogus. Tyrimo metodai mokslinės literatūros, švietimo ir strateginių dokumentų analizė ir empirinis žvalgomasis tyrimas. Žvalgomajam tyrimui duomenys surinkti naudojant apklausos metodą. Pateikus uždarus ir atvirus klausimus siekta išsiaiškinti kūrybiškumo ugdymo svarbą rengiant pedagogus, IKT ir kitų technologijų integracijos į ugdymo(si) procesą galimybes. KÛRYBIÐKUMAS, KÛRYBIÐKUMO UGDYMO SVARBA RENGIANT PEDAGOGUS Didelė dalis kūrybiškumo tyrimų atlikta JAV. Modernių kūrybiškumo tyrimų pradininku laikomas Dž. P. Gilfordas, kuris pradėjo ieškoti sąsajų tarp gebėjimų ir kūrybingų žmonių, tas sąsajas pavadindamas tam tikromis charakterio bruožų grupėmis. Autorius teigė, jog kūrybiškumo, kad ir menko, galima tikėtis iš visų žmonių (1987). Jis kūrybiškumą siejo su mąstymo laisvumu, lankstumu, originalumu, spontaniškumu, nešabloniškumu, polinkiu ieškoti neįprastų problemos sprendimo būdų ir teigė, jog kūrybai reikalingas specifinis mąstymas, kurį psichologas pavadino divergentiniu mąstymu. Aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti tyrimai dažniausiai buvo susiję su noru apibrėžti ir išmatuoti kūrybiškumą. E. P. Toransas (1999) sukūrė kūrybiškumo testus, kurie buvo vieni žinomiausių kūrybiškumui matuoti. Autorius taip pat tyrinėjo divergentinį mąstymą kaip kūrybiškumo požymį. Vėliau D. H. Feldmanas (2006) bei A. Bendžaminas (2006) susiejo kūrybiškumo matavimus su psichometriniu instrumentu, skirtu žmogaus psichinėms ir psichologinėms savybėms įvertinti, ir vartojo technologinio išradingumo bei idėjinio lankstumo sąvokas. Anot D. H. Feldmano (2008), būtina nurodyti, ką reiškia kūrybiškas mokymasis ir kaip tai siejama: ar gali vykti kūrybiškas mokymas dirbant tradiciniais metodais, t. y. dėstymas ir rašymas ant lentos? Daugelis autorių pabrėžia (tiesa, skirtingai), kad kūrybiškumas savaime nepasireiškia svarbus vaidmuo tenka pedagogui. Kūrybiškumas nepasireikš vien todėl, kad yra įdomių išteklių ar organizuota veikla skiriasi nuo įprastinės. Anot F. E. Vernono (1989), kūrybiškumas reiškia asmens gebėjimą sugalvoti naujų arba originalių idėjų, įžvalgų, pertvarkų, išradimų arba meno kūrinių, ekspertų laikomų turinčiais mokslinę, estetinę, socialinę arba technologinę vertę. Autorius taip pat akcentavo, kad kūrybiškumas neatsiejamas nuo originalumo. M. Čiksentmihalis (1990) pirmuose savo kūrybiškumo tyrimuose išskyrė asmenybės motyvaciją ir naujų problemų atradimą. Jis atliko tyrimus su menininkais (asmenybių tyrimas). Siekė suprasti, kodėl vienų darbai buvo laikomi

4 74 Inga Bertašienė kūrybiškais, o kitų ne. Mokslininkas teigė, kad daugeliui kūrybingų žmonių problemos formulavimas yra svarbesnis už jos sprendimą. Autorius tyrė ir menininkų atradimų orientaciją bei padarė išvadą, jog originalesni darbai buvo tų, kurie turėjo atradimų orientaciją, o ne tų, kurie vadovavosi nuspėjamu problemos sprendimo metodu. Deja, jam, kaip ir kitiems mokslininkams, nepavyko atrasti ryšio tarp tradicinių intelekto matavimų ir kūrybiškumo kriterijų. M. Čiksentmihalis (1990), panaudodamas į asmenį orientuotus metodus, savo tyrimais parodė, kad į kūrybiškumą vis dar žvelgiama vienpusiškai. Psichologijos žodyne (1993) teigiama, kad kūrybingai asmenybei būdingas gebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėse situacijose, lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūrybingumą daugiausia lemia individualūs savybių rinkiniai (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, porekis nuolat tobulinti savo veiklą, asmenybės gyvenimo aplinkybės (patyrimas, auklėjimas ir saviaukla)). Remiantis mokslinės ir psichologinės literatūros analize galima teigti, jog kūrybiškumo sąvoka gana plati ir apima daug dalykų: problemų įžvelgimą, greitą orientaciją, ieškant problemos sprendimo būdų, naujų idėjų kėlimą, laisvą ir lankstų mąstymą, originalų mąstymą ir pan. Reikėtų akcentuoti, kad Lietuvoje šiuolaikiškai suvokiamo kūrybiškumo ugdymo kultūra dar tik kuriama, todėl tyrimų atlikta nedaug. Pastarieji dažnai ribojami konkrečios tyrimo užduoties, nagrinėjamos tam tikros kūrybiškumo srities ar pasitenkinama bendros situacijos konstatavimu. Analizuojant kokybinio tyrimo ataskaitą (2012) pastebima, jog pedagogai, apibūdindami asmeninę kūrybiškumo sampratą, išskiria originalumą, netradiciškumą. Kūrybiškumo ugdymą tiriamieji supranta kaip kūrybinio mąstymo ugdymą, ugdymo proceso patrauklumo didinimą. Pabrėžtina, jog kūrybinis mąstymas, pasak pedagogų, padeda siekti karjeros, gerina gyvenimo kokybę, ugdo asmenybės savybes (išradingumą, savarankiškumą, draugiškumą, iniciatyvumą ir kt.), padeda prisitaikyti prie aplinkos, efektyviai spręsti gyvenime kylančias problemas. V. Obrazcovas (2012) atkreipia dėmesį į tai, jog šiuolaikinis pedagogas pirmiausia pats turi įveikti asmeninius kūrybiškumo trukdžius (pasitikėjimo savimi ar motyvacijos stoka, nenoras keistis ir kt.), kad galėtų sėkmingai organizuoti ugdomąją veiklą ir ugdyti besimokančiųjų kūrybiškumą. Psichologė V. Jonynienė (2013), remdamasi psichologų M. Delo ir E. Gajerio tyrimų duomenimis, teigia, kad kūrybiška asmenybė pasižymi tam tikra psichinių bruožų sistema, kurioje interesai, nuostatos, polinkiai, siekimai yra daug reikšmingesni negu intelektiniai gebėjimai. Remdamasi Asmenybės tyrimų ir diagnostikos institute prie Kalifornijos universiteto (JAV) atliktais tyrimais, kuomet buvo nustatyti pagrindiniai kūrybiškos asmenybės bruožai: lankstumas (paslankumas), pasitikėjimas savimi ir iniciatyvumas, autorė išskiria ir motyvacijos reikšmingumą kūrybinei veiklai. Jos nuomone, optimalus motyvacijos intensyvumas priklauso nuo individo, nuo jo asmeninių savybių. Anot autorės, kalbant apie kūrybinio mąstymo ugdymą, reikėtų turėti galvoje du jo aspektus: pirma, kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymas prasideda nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų ir trunka visą gyvenimą ir, antra, kūrybinio mąstymo plėtojimas neatsiejamas nuo kūrybiškos asmenybės puoselėjimo. Dar praeito amžiaus pabaigoje psichologas R. S. Nicholson (1999) teigė, kad psichologijos literatūroje nerasime aiškaus, nedviprasmiško ir neginčijamo atsakymo į tai, kaip galima didinti kūrybiškumą. T. Amabail (1990) netenkino standartizuoti kūrybiškumo testai, todėl tyrinėdama ji taikė kitas veiklas, kurias atliekant reikėjo sukurti produktą, nes kūrybiškumą

5 TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT 75 laikė nuolatine, nepertraukiama būsena, kuri turi lydėti mus kasdien, o ne laikina asmens savybe ir pažymėjo, kad skirtingų žmonių skiriasi gebėjimai, pažinimo būdai, motyvacija bei aplinkybės, lemiančios kūrybiškumą. Autorės nuomone, skirtingi žmonės šią būseną patiria skirtingai, atsižvelgiant į jų gebėjimus, pažintinį mąstymą, motyvaciją ir kitas aplinkybes. B. Hanesi (2010), remdamasi T. Amabail darbais, kūrybiškumą dar labiau siejo su motyvacija, parodydama, kad asmens vidinė motyvacija skatina kūrybiškumą, o išorinė, kylanti siekiant išorinio tikslo, kūrybiškumą žudo. Jos moksliniai tyrimai atskleidė, kad šį neigiamą poveikį gali sušvelninti imunizavimo procedūros, kurių taikymas padėtų asmeniui suprasti vidinės motyvacijos vertę, nepaisant artimoje ar darbinėje aplinkoje tvyrančios išorinės motyvacijos. R. S. Nicholson (1999) pateikia keletą veiksnių, kurie lemia kūrybiškumą: smalsumo ir tyrinėjimų skatinimas, vidinės motyvacijos ugdymas, raginimas rizikuoti, galimybių rinktis ir atrasti sudarymas, savivaldos įgūdžių skatinimas, žinių apie konkrečią sritį, temą įgijimas, kad galėtų joje kūrybiškai dirbti. G. Beresnevičius (2006) kalbėdamas apie kūrybiškumo ugdymą ir asmenybės adaptaciją bei remdamasis atliktų tyrimų duomenimis siūlė į aukštųjų mokyklų programas įtraukti specialius kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo mokymo kursus, kuriuose studentai galėtų įgyti gebėjimų efektyviau spręsti įvairias problemas. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog naujos idėjos ir objektyvūs sprendimai gimsta iš netradicinio požiūrio į problemas. Kūrybiškumas tai sugebėjimas pažvelgti į daiktus naujai, neįprastai. Pastarasis teiginys leidžia teigti, jog kūrybiškumo ugdymui svarbus ir palankios aplinkos kūrimas: tiek psichologinės (teigiamas požiūris į veiklumą, iniciatyvą, išradingumą, kitoniškumo toleravimas, laisvė eksperimentuoti, žaismingumas, humoras ir pan.), tiek fizinės (vizualių detalių gausa, natūrali ir įvairi aplinka, šiltų spalvų vyravimas arba malonūs kontrastai ir pan.). Peržvelgus kūrybiškumą nagrinėjančius mokslinius tyrimus, įvairią kūrybiškumui ugdyti skirtą literatūrą, galima teigti, jog vienas iš svarbiausių veiksnių ugdyti būsimų pedagogų kūrybiškumą, mokyti kūrybiškai spręsti problemas (R. J. Stenberg, 2003). TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMAS MOKYMAS(SI) UGDYMO PROCESE Lietuvoje vis dar ieškoma alternatyvių elektroninio mokymosi (toliau e. mokymasis) kelių, kai interneto terpė išnaudojama konstruktyviai, kūrybinei besimokančiųjų veiklai. Enciklopediniame kompiuterijos žodyne e. mokymasis apibrėžiamas kaip mokymasis, kai jo efektyvumui didinti naudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos (toliau IKT) 8. Literatūroje tyrinėjami įvairūs modeliai: nuo tradicinio mokymosi, papildyto IKT, iki visiškai pagrįsto IKT ir vykstančio virtualiai sukuroje aplinkoje. E. mokymasis užtikrina mokymosi interaktyvumą ir besimokančiojo aktyvumą. Tyrimų, susijusių su technologijų panaudojimu ugdymo(si) procese, yra ir Lietuvos, ir užsienio mokslininkų darbuose. Šiame straipsnyje bus vartojama sąvoka technologijomis grindžiamas mokymas(is) (remiantis M. Teresevičienės, E. Trepulės, A. Volungevičienės pateiktu apibrėžimu 9 ), kuri aprėpia elektroninį, nuotolinį, mobilųjį, virtualų mokymą(si) ir mobilumą, mokymą(si) socialiniuose tinkluose ir mokymo(si) turinio pritaikymą įvairiausioms technologijoms (kartu ir išmaniosioms). 8 Prieiga internete: 9 Prieiga internete:

6 76 Inga Bertašienė Mokslinio tyrimo Pedagogų rengimas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo aspektu ataskaitoje yra pateikiamos rekomendacijos, kuriose pabrėžiama, jog aukštosioms mokykloms siūloma įvesti papildomus informacinių technologijų taikymo švietime modulius, o esamus modulius išplėsti, skiriant jiems ne mažiau kaip 4 kreditus. Pedagogų IKT raštingumo programų kūrėjams rekomenduojama jas sudarinėti temų, susijusių su e. mokymo(si) turinio ir paslaugų sistemų bei jų komponentų (mokymosi objektų, jų saugyklų ir virtualiųjų mokymosi aplinkų) naudojimu ugdyme, pagrindu. Į pedagogų IKT raštingumo programas rekomenduojama įtraukti papildomus modulius, susijusius su Web 2.0 technologijomis (tinklaraščiais, vikiais, skaitmeniniais aplankais ir kt.) bei su mokymosi objektais ir struktūrizuota metodine medžiaga, jų paieška saugyklose. Aukštosioms mokykloms rekomenduojama žymiai daugiau dėmesio skirti naudojamų kompiuterinių mokymo priemonių ir mokymosi objektų kokybei gerinti 10. V. Brazdeikis pateikia holistinės pedagogo IKT kompetencijos sampratą (2007), kurią itin išsamiai išnagrinėjo daktaro disertaciniame darbe: susiejo su informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo etapais, atskleidė teigiamą poveikį ugdymui, parengė jos vertinimo strategiją. Autorius teigia, jog IKT esminės pedagogo kompetencijos išlieka aktualios, tačiau atsirandančios naujos edukacinės technologijos praplečia pedagogo kompetencijas. V. Brazdeikis išskiria pedagoginę (gebėjimas taikyti IKT ugdyme ir besimokančiųjų kompiuterinio raštingumo plėtojimas) ir vadybinę (gebėjimas planuoti, valdyti ir analizuoti IKT taikymo procesus) kompetencijas. Jo teigimu, šiuolaikinėje ugdymo aplinkoje kiekvienam pedagogui būtina IKT kompetencija. Jau neužtenka elementarių naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžių, svarbu juos taikyti ugdymo procese, plėtoti bet kokioje veikloje. Statistinio tyrimo IKT taikymas ugdyme (SITES 2006 Lietuva) ataskaitos rezultatai parodė, kad IKT priemonės efektyviai gali būti panaudojamos tik tuomet, kai pedagogas išmano tokio darbo specifiką, moka išsirinkti tinkamas mokymo(si) priemones ir gerai organizuoti bei palaikyti besimokančiųjų darbą 11. S. Daukilo ir J. Kasperiūnienės (2014) atliktame tyrime analizuojamas IKT taikymas pedagoginės sąveikos metu. Autoriai teigia, kad pedagoginės sąveikos atveju minimi besimokančiojo asmenybiniai parametrai nėra pakankamai išreikšti, todėl technologijomis grįstas ugdymo turinys (TGUT) yra projektuojamas švietimo organizacijos pedagogo didaktinės kompetencijos pagrindu, o integruojant TGM edukacines technologijas į įvairias organizacijas būtina nustatyti, kokiomis TGM priemonėmis bus realizuojamas ugdymo turinys, kuris turi būti interaktyvus, prasmingas, orientuotas į besimokančiojo patirtį. D. Abromavičienė straipsnyje Švietimo organizacijos integracija į technologijomis grįstą mokymą(si): atvejo analizė 12 nagrinėja konkrečios institucijos atvejo analizę, atliktą remiantis sukurtu TGM integracijos į organizaciją modeliu. Aptardama tyrimo rezultatus, autorė pateikia rekomendacijas dėl TGM integravimo į švietimo organizacijas ir išskiria aspektus, kuriuos taikant TGM teiktų švietimo organizacijoms naudos ir efektyvumo: rekomenduojama naudoti atvirus švietimo išteklius, plėtoti nuotolinio mokymosi paslaugas (Moodle sistemą, intranetą), pasirinktas mokymo turinys ir didaktika atitinkamai turi būti orientuoti į technologijomis grįstą mokymąsi ir kt. 10 Prieiga internete: 11 Prieiga internete: 284% 29.pdf. 12 Prieiga internete:

7 TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT 77 Pastaruoju metu daug kalbama apie Web 2.0 (antrosios kartos saityno) technologijų intergraciją į TGM. R. Petrauskienė (2011) teigia, kad Web 2.0 technologijos mokymesi padidina socialinę sąveiką, kuri padeda siekti mokymosi tikslų, nes naudojant šias technologijas mokymas(is) tampa kūrybingas. Web 2.0 technologijos suteikia galimybę mokymą(si) organizuoti neformaliose erdvėse, kuriose vykstantis ugdymas(is) skatina inovatyvaus mąstymo būdus, nes mokymosi priemonės visada gali būti šalia, pvz., mobilieji išmanieji telefonai ar kitos mobiliosios technikos. E. Butrimė disertacijoje (2011) 13 teigia, kad šiuolaikinių IKT taikymas mokyme(si) yra interaktyvus, nuolat kintantis ir tobulėjantis procesas, todėl keičia studijų, darbo pobūdį (kartu ir žmonių tarpusavio santykius). Autorė pabrėžia, jog jau užaugo vadinamoji tinklo (arba interneto) karta (angl. net generation) arba skaitmeninio pasaulio vietiniai gyventojai (angl. digital natives), kurie didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia naudodamiesi internetu. Mokslo publikacijų lietuvių kalba apie tinklo kartą arba skaitmeninius čiabuvius ir įmigrantus dar nėra daug. Aišku viena, kad šiuolaikinės technologijos įsilieja ne tik į kasdienį gyvenimą, bet į ugdymo(si) procesus. TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMO TYRIMO METODOLOGIJA IR ORGANIZAVIMAS Straipsnyje pristatomi tyrimo rezultatai, susiję su kūrybiškumo samprata, kūrybiškumo ugdymo svarba, technologijomis grindžiamo mokymo(si), IKT ir kitų technologijų naudojimo kompetencijų plėtojimu teorinių ir praktinių studijų metu. Tyrimo priemonė struktūruota anketinė apklausa. Anketą sudaro 2 klausimų blokai: 1) kūrybiškumo sampratos, kūrybiško pedagogo ugdymo svarba švietimo sistemoje; 2) technologijomis grindžiamo mokymo(si), IKT ir kitų technologijų naudojimo kompetencijos. Tyrime dalyvavo 60 respondentų (30 antro kurso nuolatinių studijų (toliau NL) studentų ir 30 antro kurso ištęstinių studijų (toliau IŠ) studentų). Tyrimas buvo atliekamas dirbant su pedagoginių studijų programų studentais. Pasirinkta patogioji populiacija antro kurso studentai. Dalyvavo dvi eksperimentinės grupės (linijinis eksperimentas). Anketinės apklausos atsakymams taikytos ranginės ir nominalinės skalės, SPSS aprašomosios statistikos metodai: skaičiuoti procentai, dažniai, vidurkiai. Duomenys palyginti naudojant kryžminės (dviejų kintamųjų) lentelės metodą. Duomenys buvo renkami NL semestro pabaigoje, o IŠ studijų sesijos pabaigoje. APRAÐOMOJI ANALIZË Pirmiausia, respondentų buvo klausiama, kokiais gebėjimais pasižymi kūrybiškas žmogus. Visi pateikti atsakymai buvo priskirti 5 atsakymų kategorijoms: savo, kaip asmenybės, išraiškos forma; naujų idėjų kūrimas; gebėjimas kurti; nestereotipinis mąstymas ir problemų sprendimas; fantazijos ir vaizduotės raiška. Respondentų atsakymų, patenkančių į tam tikrą kategoriją, procentinis pasiskirstymas pateikiamas 1 pav. 13 Prieiga internete: ETD.

8 78 Inga Bertašienė Savo, kaip asmenybės, išraiškos forma NL IŠ Nujų įdėjų kūrimas Gebėjimas kurti Nestereotipinis mąstymas ir problemų sprendimas Gebėjimas kurti 1 pav. Kūrybiškumo bruožai Daugiausia NL respondentų (26,6 proc.) kūrybiškumą apibrėžia kaip naujų idėjų kūrimą, gebėjimą,,sukurti kažką naujo, neįprasto, netikėto,,,išradingai pažvelgti į įvairius dalykus, kitaip reikšti mintis nestereotipiškai, interpretuoti ir pan. 23,33 proc. respondentų kūrybiškumą apibūdina kaip gebėjimą kurti, išreiškiant save, įgimtus talentus demonstruojant kūrybiniame procese ir pan. Kiti respondentai (20 proc.) sieja su nestereotipiniu mąstymu ir problemų sprendimu bei teigia, kad greitai sureaguoti, rasti tinkamus sprendimus, intuityviai ir efektyviai spręsti problemas gali tik kūrybiška asmenybė. 16,67 proc. respondentų tai savęs, kaip asmenybės, išraiškos forma. Respondentų nuomone, norint save atskleisti, išreikšti, pateikti per kūrybines veiklas, būti originaliems, laisvai ir drąsiai reikšti mintis, reikalingi tam tikri įgūdžiai. Nedaug respondentų (13,33 proc.) kūrybiškumą sieja su fantazijos ir vaizduotės raiška. Jų nuomone, laki ar išlavinta vaizduotė ir fantazija gali padėti kūrybiškai spręsti iškilusias problemas. Apibendrinus apklausos rezultatus pastebima, kad studentai kūrybiškumo bruožus sieja su naujų, originalių dalykų, inovacijų kūrimu, mažiau dėmesio skirdami asmenybės kryptingumo ir charakterio savybėms. Tai kelia nerimą, nes kūrybiškumą, anot minėtų mokslininkų, daugiausia lemia individualios savybės. Galima teigti, kad G. Beresnevičius (2006), kalbėdamas apie kūrybiškumo ugdymą ir asmenybės adaptaciją bei remdamasis atliktų tyrimų duomenimis, ne veltui siūlė į aukštųjų mokyklų programas įtraukti specialius kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo mokymo kursus, kuriuose studentai galėtų įgyti gebėjimų efektyviau spręsti įvairias problemas. IŠ respondentų atsakymai skiriasi. Jų nuomone, kūrybiškumas yra savo, kaip asmenybės, išraškos forma (30 proc.). 23,33 proc. respondentų kūrybiškumą sieja su nestereotipiniu mąstymu ir problemų sprendimu. Naujų idėjų kūrimą pažymėjo 20 proc. respondentų, o gebėjimą kurti išskiria 16,67 proc. respondentų. Mažiausiai IŠ respondentai kūrybiškumą sieja su fantazijos ir vaizduotės raiška (10 proc.). Taigi IŠ repondentai suvokia, kad kūrybiškumas siejamas su individualiomis asmenybės savybėmis, tačiau teigia, kad fantazijos ir vaizduotės raiška daugiausia turėtų būti ugdoma per menų srities užsiėmimus.

9 TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT 79 Kitu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip paskaitų metu studentai skatinami dirbti kūrybiškai: kokios veiklos skiriamos, kokio pobūdžio užduotys pateikiamos, kokios priemonės naudojamos ir pan. Studentai pateikė po tris teiginius. Buvo išrinkta 10 dažniausiai pasikartojančių teiginių. Duomenys pateikti 2 pav Skatino kūrybinius ieškojimus ir atradimus NL Įtraukė į kūrybinę veiklą, atliekant užduotis Kūrybinio proceso metu skatino patirti išgyvenimus, refleksijas IŠ Skatino spręsti problemines situacijas Pateikė neįtikėtas, įdomias užduotis Paskaitas organizavo įvairiose erdvėse Ragino kelti kuo daugiau įdėjų, teikti pasiūlymų, problemų sprendimo variantų Pateikė medžiagą, interaktyviai, skatino naudotis mobiliomis technologijomis Skatino džiaugtis savo ir kitų sėkme, sakant pagyrimus Skatino gauti skirtingus rezultatus ir analizuoti priežastis 2 pav. Kūrybiškumo skatinimo būdai Tiek NL, tiek IŠ respondentai (17,77 proc.) išskiria užduotis, kurias apibūdina kaip įdomias, netikėtas ir akcentuoja, jog tokias paskaitas lankydavo su malonumu. 14,44 proc. abiejų studijų formų respondentų pažymi, kad, jų nuomone, kūrybiškumui ugdyti ypač svarbūs paskatinimai, pagyrimai, teigiama atmosfera užsiėmimų metu. Ir NL, ir IŠ respondentams vienodai patinka dirbti naudojant patyriminius metodus, kuomet yra skatinama spręsti problemines situacijas (NL 13,33 proc., IŠ 11,11 proc.). Kaip teigiamus dalykus pamini ir tai, kad, atliekant užduotis, dėstytojai geba įtraukti į kūrybinę veiklą visus studentus (8,89 proc.). Pasak respondentų, taip pastebimas ir įvertinamas kiekvienas besimokantysis, todėl nuolat didėja motyvacija mokytis. 11,11 proc. NL ir IŠ respondentų akcentuoja tas paskaitas, kurių metu yra raginami kelti kuo daugiau idėjų, pateikti įvairių problemų sprendimo variantų, t. y. vyksta diskusijos, debatai ir naudojami kiti kritinį mąstymą lavinantys metodai. Kaip naują, netikėtą patirtį 7,78 proc. NL ir IŠ respondentų pamini kūrybinio proceso metu patiriamus išgyvenimus, refleksijas po jų. Tai, anot respondentų, skatina mąstyti, kodėl taip jaučiuosi, ką padaryti, kad būtų geriau, kaip galėčiau tobulėti, jei pasirinkčiau kitą mokymosi būdą? Respondentai išskiria ir emocinio intelekto ugdymo svarbą pedagogo darbe. 6,67 proc. NL respondentų ir 7,78 proc. IŠ respondentų patinka paskaitos, kurios yra organizuojamos įvairiose erdvėse, pvz., bibliotekose, muziejuose, poilsio zonose, išvykose ir pan. Jų nuomone, tai skatina smalsumą, žingeidumą, norą domėtis edukacinėmis ir skaitmeninėmis programomis, pabandyti kurti jas patiems. Ypač akcentuoja mokomųjų filmų naudą, darbą ne tik formaliose, bet ir virtualiose erdvėse. Po 6,67 proc. NL ir IŠ respondentų išskiria tuos užsiėmimams, per kuriuos skatinami kūrybiniams ieškojimams ir atradimams bei interaktyviai pateikiama paskaitų medžiaga, skatinama naudotis mobiliosiomis technologijomis. Respondentai apgailestauja, kad tokių paskaitų buvo nedaug. Kaip teigiamus dalykus respondentai išsiskiria videopamokas, virtualias ekskursijas, Moodle aplinkos naudojimą, medžiagos talpinimą į sukurtas svetaines.

10 80 Inga Bertašienė Kūrybiškumo ugdymui, respondentų nuomone (NL 6,67 proc., IŠ 7,78 proc.), mažai svarbūs užsiėmimai, per kuriuos skatinama gauti skirtingus rezultatus ir analizuoti priežastis. Respondentai tai sieja su patirties stoka, nes ne visada gali rasti argumentų, pagrindžiančių jų nuomonę. Kitu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, kas trukdo plėtoti kūrybiškumą. Studentų buvo prašoma išvardinti 3 veiksnius, labiausiai trukdančius kūrybiškumo ugdymui. Respondentų išvardinti veiksniai suskirstyti į 5 kategorijas: netinkamai pateikiama mokomoji medžiaga (priemonės, metodai ir kt.); motyvacijos stoka; netinkama kūrybiškumui aplinka; kitų kritika, nesupratimas; nustatytos taisyklės, nurodymai. Duomenys pateikti 3 pav Netinkamai pateikiama mokomoji medžiaga (priemonės ir kt.) Motyvacijos stoka Netinkama kūrybiškumui aplinka Kitų kritika, nesupratimas Nustatytos taisyklės, nurodymai NL IŠ 3 pav. Veiksniai, trukdantys ugdyti kūrybiškumą NL respondentų nuomone, labiausiai kūrybiškumui ugdyti trukdo netinkamai pateikiama mokomoji medžiaga (31,11 proc.). NL respondentų (13,33 proc.) nuomone, kūrybiškumo ugdymui trukdo nuolatinis auditorinis mokymasis, sausų skaidrių demonstravimas, žinių atkartojimo užduotys. Galima daryti išvadą, kad dirbant standartiškai auditorijose ir atliekant užduotis, kurios reikalauja tik žinių atkartojimo, kūrybiškumas nėra ugdomas, nors ir taikomos IKT pateikiant mokomąją medžiagą. Tai patvirtina ir 21,11 proc. IŠ respondentų, kurie akcentuoja netinkamą kūrybiškumui aplinką. NL respondentai (18,89 proc.) taip pat norėtų, kad paskaitos vyktų nestandartiškai ir teigia, jog kūrybiškumui labai svarbi tinkama aplinka. Anot IŠ respondentų, labiausiai kūrybiškumui ugdyti trukdo motyvacijos trūkumas (26,67 proc.). NL respondentai taip pat išskiria motyvacijos stoką (21,11 proc.) nuobodžios, pasikartojančios, standartinės užduotys nesudomina, neskatina ieškoti infomacijos įvairiuose šaltiniuose, nors dėstytojai pateikia nuorodas į skirtingus šaltinius. Kūrybiškai mąstyti, drąsiai reikšti savo nuomonę nedrįsta 23,33 proc. IŠ respondentų ir 17,78 proc. NL respondentų, nes bijo kritikos, turi išankstinę nuostatą, nesėkmės baimę, nenori apsijuokti, peržengti komforto ribos, būti nesuprasti kitų kolegų. 15,56 proc. IŠ ir 11,11 proc. NL respondentų mano, jog pateiktos aiškios instrukcijos varžo kūrybinį mąstymą, neleidžia atsiskleisti vaizduotei. Respondentai pamini ir dėstytojo norą laikytis programos, laiko stygių diskusijoms.

11 TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT 81 Galima daryti išvadą, jog tinkamas medžiagos pateikimas, teigiama emocinė ir fizinė aplinka, šiuolaikinių technologijų naudojimas, skatinimas išsakyti savo mintis sudaro prielaidas kūrybiškumui ugdyti. Respondentų buvo klausiama nuomonės apie kūrybiškumo ugdymo svarbą pedagogų rengime. Beveik visi respondentai (96 proc.) sutinka, kad šiuolaikinis pedagogas turėtų gebėti dirbti kūrybiškai nuolat kintančiame pasaulyje. 4 proc. respondentų įsitikinę, kad tai įgimti dalykai ir, jei jų neturi, išugdyti neįmanoma. Toliau buvo klausiama, kokias IKT ir kitas technologijas naudoja dėstytojai per paskaitas. Respondentai turėjo pasirinkti ir pažymėti tris teiginius. Duomenys pateikiami 4 pav Naudojo paskaitų vaizdo įrašus Medžiagos kėlimas į atitinkamas duomenų bazes ar formas NL Mokomųjų filmų demonstravimas IŠ Mokomųjų radijo laidų klausymas Virtualios mokymosi aplinkos Moodle naudojimas Interneto svetainės naudojimas Mobiliųjų technologijų naudojimas Web 2.0 technologijų naudojimas Bendrų tekstų rengimo priemonių naudojimas Socialinių tinklų naudojimas Atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) naudojimas 4 pav. Per paskaitas naudojamos technologijos Pateikti duomenys rodo, kad NL studijose dažniausiai (16,67 proc.) dėstytojai demonstruoja mokomuosius filmus, o IŠ dažniausiai naudoja paskaitų vaizdo įrašus (20 proc.). Tai galima susieti su tuo, kad IŠ studijų studentų turi mažiau kontaktinių valandų, todėl dėstytojai stengiasi pateikti medžiagą tokiu būdu. NL tik nedidelė dalis (8,87 proc.) dėstytojų naudoja paskaitų vaizdo įrašus. O IŠ 14,44 proc. respondentų išskiria mokomųjų filmų rodymą. 12,22 proc. NL respondentų teigia, jog dėstytojai per paskaitas naudoja atviruosius švietimo išteklius (AŠI). Galima sakyti, kad dėstytojai domisi švietimo naujovėmis ir stengiasi pateikti naujausią informaciją. IŠ studijų respondentų tik 8,89 proc. pateikia AŠI naudojimą. Respondentų nuomone, tai susiję su laiko stoka aptarti tikslingą šių išteklių naudojimą. NL respondentai mano (11,11 proc.), jog vienodai naudojama tiek virtuali mokymosi aplinka Moodle, tiek mobiliosios technologijos. Kaip teigiamą dalyką išskiria informacijos paiešką naudojantis mobiliaisiais telefonais, planšetėmis ir kt. Kai kurie dėstytojai skatina informaciją nuolat tikrinti internete. IŠ 13,33 proc. respondentų teigia, kad naudojasi virtualiąja mokymosi aplinka Moodle, o mobiliųjų technologijų naudojimą pažymi tik 5,56 proc. Šiuos rezultatus galima susieti su tuo, kad virtualią mokymosi erdvę patogu naudoti tiek dėl vietos pasirinkimo, tiek dėl studentui tinkamo laiko. Tuo tarpu mobiliąsias technologijas dėl laiko stokos paskaitų metu dėstytojai naudoja retai. Interneto svetainės naudojimą išskiria 10 proc. NL respondentų ir 6,67 proc. IŠ. Jų nuomone, visi šiuolaikiniai pedagogai turėtų susikurti asmenines svetaines, tačiau ne visi geba tai padaryti dėl kompetencijų stokos. 8,89 proc. NL respondentų pažymi, kad jiems patinka bendrų tekstų rengimo priemonių naudojimas. Kai kurie tai išbandė pirmą kartą. Šios technologijos ypač tinka atlikti užduotis grupėse. IŠ rezultatai panašūs 7,78 proc. respondentų pažymi teigiamai.

12 82 Inga Bertašienė NL respondentų nuomone, menkai (po 6,67 proc.) naudojamos ir Web 2.0 technologijos, ir, remiantis IKT, keliama medžiaga į atitinkamas duomenų bazes ar forumus, pateikiant nuorodą į mokymo(si) medžiagą. Pasak studentų, jiems studijuoti medžiagą virtualioje aplinkoje patogiau nei spausdintinį variantą bibliotekoje. Deja, tik nedidelė dalis dėstytojų, respondentų nuomone, geba perkelti informaciją į virtualią erdvę ir laisvai naudotis šiuolaikinėmis technologijų galimybėmis. IŠ respondentai Web 2.0 technologijų naudojimą vertina nežymiai 4,44 proc. Jų nuomone, tai susiję su kontaktinių valandų stoka. IŠ respondentai teigia, jog, remdamiesi IKT, sukeldavo medžiagą į atitinkamas duomenų bazes ar forumus ir pateikdavo nuorodą į mokymo(si) medžiagą nedidelė dalis dėstytojų (6,67 proc.). NL respondentų nuomone, dėstytojai beveik nesinaudoja socialiniais tinklais (4,45 proc.), o IŠ respondentai pažymi 12,22 proc. Šie duomenys leidžia teigti, jog toks bendravimo būdas IŠ studentams yra priimtinesnis, nors ir NL studentai daug laiko praleidžia bendraudami per socialinius tinklus. Mažiausiai NL respondentai klauso mokomųjų radijo laidų (tik 3,34 proc.). IŠ respondentai šio atsakymo nemažymėjo visai. Tai leidžia daryti išvadą, jog respondentams toks mokymosi būdas nepriimtinas, nes, jų nuomone, geriau įsimenama vaizdinė informacija. Paskutiniu klausimu siekta išsiaiškinti, kokių IKT ir kitų technologijų valdymo gebėjimų stinga būsimiems pedagogams. Tiriamiesiems klausimas užduotas nepateikiant variantų. Respondentų išvardinti teiginiai suskirstyti į 5 kategorijas: trūksta įgūdžių dirbti su įvairiomis programomis; trūksta gebėjimų kurti individualias svetaines; trūksta gebėjimų rengti ir demonstruoti mokomąją medžiagą; trūksta gebėjimų kurti individualias svetaines; trūksta gebėjimų dirbti su įvairiomis priemonėmis (pvz., interaktyvia lenta); trūksta gebėjimų naudotis išmaniosiomis technologijomis. Duomenys pateikiami 5 pav Įgūdžių dirbti su įvairiomis programomis Gebėjimų kurti individualias svetaines Gebėjimų rengti ir Gebėjimų dirbti demonstruoti mokomąją su įvairiomis medžiagą priemonėmis (pvz., interaktyvia lenta) Gebėjimų naudotis išmaniosiomis technologijomis NL IŠ 5 pav. Technologijų valdymo gebėjimų stoka NL respondentai teigia, kad jiems labiausiai trūksta gebėjimų rengti ir demonstruoti mokomąją medžiagą (30 proc.). IŠ respondentams trūksta įgūdžių dirbti su įvairiomis programomis (26,67 proc.). Tai galima paaiškinti remiantis kontaktinių valandų trūkumu IŠ. NL respondentai savo nuomonę grindžia tuo, kad praktikų metu negalėjo demonstruoti šių gebėjimų dėl kompetencijos stokos.

13 TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT 83 NL respondentai (po 23,33 proc.) pažymi, jog jiems trūksta įgūdžių dirbti su įvairiomis programomis ir priemonėmis (pvz., interaktyvia lenta). Respondentai teigia, kad dėstytojai, rengdami užduotis, neskatina naudotis skirtingomis programomis bei priemonėmis. Per praktines studijas respondentams trūksta šių gebėjimų. 13,34 proc. NL respondentų trūksta išmaniųjų technologijų naudojimo įgūdžių. Jų nuomone, taip yra dėl šių įrenginių neturėjimo. Mažiausiai NL respontams trūksta gebėjimų kurti individualias svetaines (10 proc.). Jie teigia, kad dar pirmame kurse išmoko tai daryti. IŠ respondentai (13,33 proc.) tokių įgūdžių neturi. Jiems taip pat trūksta gebėjimų rengti ir demonstruoti mokomąją medžiagą (23,33 proc.), gebėjimų naudotis išmaniosiomis technologijomis (20 proc.) bei dirbti su įvairiomis priemonėmis (pvz., interaktyvia lenta) (16,67 proc.). Respondentų teigimu, šių įgūdžių stinga dėl to, kad yra vyresnio amžiaus, neturi ar retai naudoja IKT ir kitas technologijas. Taigi respondentai skirtingai suvokia kūrybiškumo sampratą. Didžioji dalis kūrybiškumo bruožus sieja su naujų, originalių dalykų, inovacijų kūrimu, mažiau dėmesio skirdami asmenybės kryptingumo ir charakterio savybėms, nors minėti mokslininkai kūrybiškumą sieja su individualiomis savybės. Paaiškėjo, kad paskaitų metu jau neužtenka tik perduoti žinias studentams, o reikia kūrybiškai organizuoti veiklas, kuomet būtų skatinama mokytis bendradarbiaujant, nebijant kritikos, nuolat reflektuojant savo veiklą, mokantis kūrybiškai spręsti problemas. Respondentų teiginiu, tik nedidelė dalis dėstytojų, ugdydami kūrybiškumą, medžiagą pateikia interaktyviai. Vis dar vyrauja tradicinis auditorinis mokymas. Nors pastaruoju metu daug kalbama apie Web 2.0 (antrosios kartos saityno) technologijų intergraciją, tačiau tik nedidelė dalis dėstytojų pasinaudoja šiuolaikinėmis technologijų galimybėmis dirbdami su studentais. Tyrimo rezultatai rodo, jog būsimiems pedagogams trūksta įgūdžių, susijusių su šiuolaikinių technologijų valdymu, mokymo(si) medžiagos paieška, atranka ir pateikimu, todėl reikėtų ugdyti skaitmeninius gebėjimus, naudojant šiuolaikines technologijas paskaitų metu. Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, kad dalis respondentų yra susipažinę su pagrindiniais IKT taikymo metodais, pagrindiniais IKT įrankiais (programomis), geba valdyti IKT išteklius, tačiau, atsižvelgus į šių dienų kintančius reikalavimus, tikslinga būtų į ugdymo(si) procesą įtraukti daugiau interaktyvių užduočių kūrimo programų (pvz., Hot Potatoes), o mokymo(si) programas tobulinti, įtraukiant daugiau temų, susijusių su Web 2.0 technologijomis (tinklaraščiais, skaitmeniniais aplankais ir kt.), su el. mokymo(si) turinio bei jų komponentų (t. y., mokymosi objektų, jų saugyklų ir virtualiųjų mokymosi aplinkų) naudojimu ugdyme bei nuolat tobulinti studentų IKT raštingumo kompetenciją. Šiuolaikiniam pedagogui neužtenka vien tik turėti elementarius naudojimosi IT įgūdžius, svarbu juos taikyti ugdymo procese, plėtoti bet kokioje veikloje. IÐVADOS Mokslinės literatūros, nacionalinių ir Europos strateginių dokumentų analizė pagrindžia technologijų taikymą kaip kūrybiškumo ugdymo(si) būtinumą pedagogų rengimo sistemoje, išskiriant ir akcentuojant pedagogo, kaip kūrybiškos asmenybės, savybes, remiantis šiuolaikine mokymosi paradigma. Vienas iš svarbiausių veiksnių ugdyti būsimų pedagogų kūrybiškumą, mokyti kūrybiškai spręsti problemas. Peržvelgus kūrybiškumą nagrinėjančius mokslinius tyrimus, įvairią kūrybiškumui ugdyti skirtą literatūrą, galima teigti, jog kūrybiškumo ugdymui svarbus ir palankios aplinkos kūrimas, kuri gali būti kuriama ir virtualioje

14 84 Inga Bertašienė erdvėje. Spartėjant informacinių ir komunikacijų technologijų kaitai, didėjant išmaniųjų mobiliųjų įrengimų naudojimo galimybėms, atsiranda naujų mokymo(si) galimybių į ugdymo(si) procesą integruoti įvairias technologijas, pvz., Web 2 technologijos suteikia galimybę mokymą(si) organizuoti neformaliose erdvėse, kuriose vykstantis ugdymas(is) skatina inovatyvaus mąstymo būdus, mokymesi padidina socialinę sąveiką, padedančią siekti mokymosi tikslų, nes naudojant šias technologijas mokymas(is) tampa kūrybingas. Plėtojantis technologijoms turėtų keistis ir ugdymas, nes kinta ne tik pedagogo vaidmuo, bet ir pats ugdymo(si) procesas: mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad būsimi pedagogai technologijas turėtų naudoti net tik kaip informacijos ir žinių šaltinį, bet ir kaip priemonę ugdymo(si) turiniui perteikti, bendravimo ir bendradarbiavimo bei savarankiško mokymosi galimybių plėtojimo būdą. Tyrimo rezultatai parodė, kad būsimiems pedagogams trūksta įgūdžių, susijusių su šiuolaikinių technologijų valdymu, mokymo(si) medžiagos paieška, atranka ir pateikimu, todėl reikėtų ugdyti skaitmeninius gebėjimus, naudojant šiuolaikines technologijas paskaitų metu bei tobulinant ugdymo(si) aplinkos (naudojant Smart Notebook priemonę) ir besimokančiojo efektyvumą. Yra daug įvairių programų, kurias puikiai galima naudoti ugdymo(si) procese. Tarkime, programavimo priemonė Scratch leidžia lengvai kurti interaktyvias istorijas, žaidimus ir animaciją, joje 14 galima peržiūrėti, parsisiųsti, analizuoti, perdaryti kitų pateiktus projektus. Tikslinga būtų į ugdymo(si) procesą įtraukti daugiau interaktyvių užduočių kūrimo programų (pvz., Hot Potatoes), taikyti antros kartos saityno (Web 2.0) technologijas. Šiuolaikinės technologijos įsilieja ne tik į kasdienį gyvenimą, bet į ugdymo(si) procesus, todėl kiekvienam būsimam pedagogui būtina išplėtota IKT kompetencija. LITERATÛRA Adamonienė R. (2001). Profesijos pedagogo veiklos bazinė paradigma. Pedagogika: mokslo darbai, Amabile T. (1990). Within yuo, Without yuo: The Social Psychology of Creativity, and Beyond, in M. Runco and R. Abert (eds) Theories of Creativity. London: sage Beresnevičius G. (2006). Kūrybiškumo ugdymas ir asmenybės adaptacija: kūrybiško sprendimo ieška algoritminiais metodais. Acta paedagogica Vilnensia, Berger P. L., Luckmann Th. (1999). Socialinis tikrovės konstravimas. Vilnius: Pradai. Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė. Brazdeikis V. (2007). Pedagogų informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo kompetencija ir jos vertinimo strategijos. Daktaro disertacija. Kauno technologijos universitetas. Bulajeva T. (2007). Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką: metodinė priemonė. Vilnius: Petro ofsetas. Charmaz K. (2006). Constructing Grounded Theory. A Practical Guide through Qualitative Analysis. London: Sage Publications. Csikszentmihalyi M. (1990). The Domain of Creativity. In M. Runco and R. Albert (eds.). Theories of Creativity. London: Sage Čiužas R. (2013). Mokytojo kompetencijų nuolatinė kaita. Mokslo darbų apžvalga. Socialiniai mokslai, edukologija (07 S). Lietuvos edukologijos universitetas, Socialinės komunikacijos institutas, 52. Vilnius: Edukologija. Daukilas S., Kasperiūnienė J. (2014). Technologijomis grįsto ugdymo turinio ypatumai švietimo ir verslo organizacijose. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development Vol. 36. No. 3. Deleuzas G., Parnetas C. (1987). Dialogues. London: The Athlone Press. 14 Prieiga internete:

15 TECHNOLOGIJOMIS GRINDÞIAMO KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS RENGIANT PEDAGOGUS THE TECHNOLOGY BASED CREATIVITY DEVELOPMENT 85 Duoblienė L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto alba. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2006). Feldman. D. H (2008). Foreword: Documenting creative learning, changing the world. In Craft A., Cremin T. & Burnard P. (eds.), Creative learnind 3 11: And how we document it. Stoke Trent: Trentham. Feldman D. H., Benjamin A. (2006). Creativity and education: An Americen retrospective. Cambridge Journal of Education, 36 (3) Fullan M. (1998). Pokyčių jėgos: skverbimas į ugdymo reformos gelmes. Vilnius: Tyto alba. Grakauskaitė-Karkockienė D. (2013). Studentų kūrybiškumo, asmenybės savybių ir gimimo eiliškumo sąsajos. Acta paedagogica Vilnensia. Nr Guilford J. P. (1950). Creativity. American Psychologist, 5 (9). Sep Guildford J. P. (1987). Creativity research: Past, present and future. In Isaksen S. G. (ed.), Frontiers of creativity research. New York: Barely Limited Guilford J. P. (1977). Way beyond the IQ. Buffalo, NY: Creative Education Foundation. Hennessey B. (2010). Intrinsic motivacion and creativity in the classroom: Have we come full circle? In Beghetto R. & Kaufman J. (eds.), Nurturing creativity in the classroom. Cambridge: Cambridge University Press Jucevičienė, P.; Bankauskienė, N.; Lepaitė, D.; Simonaitienė, B.; Janiūnaitė, B. (2007). Pedagogų rengimo studijų programų analizė: mokslo studija. Mokytojų kompetencijos centras Jucevičienė P. (2007). Mokytojo vaidmens paieškos mokymosi visą gyvenimą paradigmos kontekste. Mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimo strategija pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Mokytojų kompetencijos centras. Karkockienė D. (2008). Analitinis ir kūrybinis mąstymas: metodinė medžiaga. Vilnius Kolb D. A. (1984). Experiential Learning: Experience as the Source of Learning and Development. Englewood Cliffs. N. J.: Prentice Hall. Larsson A., Rydeman B., Hedvall P.-O. (2012). Motivation. Peer Learning and Feedback in Flexible Learning. Lund, Sweden. 4. Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija: mokslioji Lietuva 2030 (2012). Kaišiadorys: Printėja. Nicholson R. S. (1999). Enhancing Creativity. In Stenberg R. J. (ed.). Handbook of Creativity. Cambridge: CambridgeUniversity Press Obrazcovas V. (2012). Kūrybinis problemų sprendimas. Vilnius: Mes. Petty G. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba. Psichologijos žodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Petrauskienė R. (2011). Informacinių technologijų taikymo nuotolinio mokymosi kokybei gerinti metodai ir priemonės. Daktaro disertacija. Kaunas: Technologija. Saulėnienė S., Židžiūnaitė V., Katiliūtė R. (2006). Bendrieji europiniai principai mokytojų kompetencijoms ir kvalifikacijoms. Kaunas. Silver H. F., Strong R. W., Perini M. J. (2012). Mokytojas strategas. VIS Shelton K. (1999). Galvojant apie refleksiją. Rankraštis. VDU: PRSC. Teresevičienė M., Volungevičienė A., Žydžiūnaitė V., Kaminskienė L., Rutkienė A., Trepulė E., Daukilas S. (2015). Technologijomis grindžiamas mokymas ir mokymasis organizacijoje. Monografija. VDU: Versus aureus. Torrance E. P. (1999). Torrance tests of creative thinking: Norm technical manual. Bensenville, IL: Scholastic Testing Services. Vernon P. E. (1989). The nature nurture problem in creativity. In Glover J, Ronning R. & Reynolgs C. (eds.), Handbook of creativity. London: Plenum Press. Volungevičienė A., Teresevičienė M. (2011). Technologijomis grindžiamo mokymo(si) turinio kokybės vertinimas. Monografija. Kaunas: VDU. Inga Bertašienė Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė. Mokslinių interesų sritys: kūrybiškumo ugdymas, mokytojų rengimas, bendrosios kompetencijos, technologijomis grindžiamas mokymas aukštajame moksle. Adresas: Vilniaus kolegija, Pedagogikos fakultetas, Palydovo g. 29, LT-11107, Vilnius. El. paštas: i.bertasiene@pdf.viko.lt Inga Bertašienė Mykolas Romeris University, PhD student in the Institute of Educational Sciences and Social Work, Vilniaus kolegija / lecturer in the Faculty of Pedagogy, University of Applied Sciences. Scientific interests: creative development, teacher training, key competences, technology-based training in higher education. Adress: Vilnius University of Applied Sciences, Faculty of Pedagogy, Palydovo str. 29, LT-11107, Vilnius, Lithuania. i.bertasiene@pdf.viko.lt