ŠVIETIMAS: politika, vadyba, kokyb. EDUCATION Policy, Management and Quality. ОБРАЗОВАНИЕ: политика, менеджмент, качество

Size: px
Start display at page:

Download "ŠVIETIMAS: politika, vadyba, kokyb. EDUCATION Policy, Management and Quality. ОБРАЗОВАНИЕ: политика, менеджмент, качество"

Transcription

1 2009, Nr. 1(1) ISSN ŠVIETIMAS: politika, vadyba, kokyb EDUCATION Policy, Management and Quality ОБРАЗОВАНИЕ: политика, менеджмент, качество Scientific Methodical Center Scientia Educologica, Lithuania, the associated member of Lithuanian Scientific Society and ICASE (International Council of Associations for Science Education) This journal is indexed in JournalSeek and Copernicus Index

2 REDAKTORIŲ KOLEGIJA (Editorial Board) V y r i a u s i a s i s r e d a k t o r i u s (Editor-in-Chief) Prof. dr. Vincentas Lamanauskas Šiaulių universitetas (Šiauliai University, Lithuania) A t s a k i n g o j i s e k r e t o r (Executive Secretary) Mokslinis metodinis centras Scientia Educologica (Scientific Dr. Laima Railien Methodical Centre Scientia Educologica, Lithuania) N a r i a i (Editors) Stas Bučiuvien Dana Kanclerien Prof. dr. Valiantsina Dynich Prof. dr. Valdis Krastins Roma Kulikauskien Prof. dr. Ivars Muzis Dr. Rita Makarskait - Petkevičien Mg. Dan Papečkien Prof. dr. Jurij Pelekh Mg. Judita Stankut Vilniaus rajono Paberž s Verden s vidurin mokykla (Paberze Secondary School, Paberze, Lithuania) Vilniaus Simono Daukanto vidurin mokykla (Vilnius Simonas Daukantas Secondary School, Lithuania) Baltarusijos valstybinio universiteto Tęstinių studijų institutas (Institute of Lifelong Education of Belarusian State University, Republic of Belarus) Rygos vidurin mokykla Nr. 93 (Riga Secondary School No. 93, Latvia) Vilniaus Žemynos gimnazija (Vilnius Zemyna Gymnasium, Lithuania) Rygos mokytojų rengimo ir švietimo vadybos akademija (Riga Teacher Training and Educational Management Academy, Latvia) Vilniaus pedagoginis universitetas (Vilnius Pedagogical University, Lithuania) Marijampol s kolegija (Marijampole College, Lithuania) Tarptautinis ekonomikos ir humanitarinių mokslų universitetas (International University of Economics and Humanities named after Academician Stepan Demianchuk, Ukraine) Plung s Mykolo Oginskio meno mokykla (Plunge Mykolo Oginskio Art School, Lithuania) ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBö periodinis, recenzuojamas, mokslinis-metodinis žurnalas, kurį leidžia mokslinis metodinis centras Scientia Educologica. Tai regioninis žurnalas, kuriame moksliniai ir metodiniai straipsniai publikuojami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Leidinys skirtas mokytojams, aukl tojams, įvairių lygių ir tipų švietimo institucijų darbuotojams bei visiems, besidomintiems švietimo politikos, vadybos ir kokyb s klausimais. *** EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY is an periodical, peer reviewed, scientificmethodical journal, issued by the SMC Scientia Educologica. It is a regional journal, wherein the scientific and methodical articles published in Lithuanian, English and Russian languages. This journal is intendent for the teachers/educators of general education schools, the lecturers of different levels of educational institutions and all, who are interested in the problems of education policy, management and quality. ISSN Mokslinis metodinis centras Scientia Educologica, Lietuva / Scientific Methodical Centre Scientia Educologica, Lithuania Leidžiamas nuo 2009 metų tris kartus per metus / Published since 2009 three times a year 2

3 TURINYS / CONTENTS / СОДЕРЖАНИЕ MIELI SKAITYTOJAI / DEAR READERS / УВАЖАЕМЫЕ ЧИТАТЕЛИ Lamanauskas V. Nuo kokyb s valdymo prie valdymo kokyb s: sisteminis požiūris 4 MOKSLINIAI STRAIPSNIAI / SCIENTIFIC ARTICLES / НАУЧНЫЕ СТАТЬИ Smulskien Ž., Lamanauskas V. Neformalusis suaugusiųjų mokymas(-is) K dainių rajone: karjeros ir mokymo (-si) sąsajos, raiška, pokyčiai 9 Papečkien D. Aukštųjų neuniversitetinių studijų kokyb s užtikrinimas šių institucijų pedagogų požiūriu 29 METODINIAI STRAIPSNIAI / METHODICAL ARTICLES / МЕТОДИЧЕСКИЕ СТАТЬИ Kulikauskien R. Projektų vadyba gimnazijoje 36 Kantauskas V. Veiksmingų pokyčių įgyvendinimas 42 Rudelien V. Ugdymo sąveikos kokyb s valdymas pradin se mokyklose 49 UŽSIENIO EDUKACINö PATIRTIS / FOREIGN EDUCATIONAL EXPERIENCE / ЗАРУБЕЖНЫЙ ОПЫТ ОБРАЗОВАНИЯ Muzis I. The Impact of Social and Cultural Factors on a Teacher 57 INTERVIU / INTERVIEW / ИНТЕРВЬЮ Bučiuvien S. Mokykla, kurioje gera būti 64 INFORMACIJA / INFORMATION / ИНФОРМАЦИЯ Informacija autoriams / Instructions for Authors 67 Problems of Education in the 21st Century 68 Gamtamokslinis ugdymas 69 3

4 NUO KOKYBöS VALDYMO PRIE VALDYMO KOKYBöS: SISTEMINIS POŽIŪRIS Vincentas Lamanauskas Šiaulių universitetas Mieli skaitytojai! Turbūt bus daug nustebusiųjų, kai išgirs, kad aš nesu n karto kūręs ilgalaikio vadovavimo plano. Žinoma, ilgalaik vadovavimo strategija, paremta vadovavimo teorija, yra reikalinga ir svarbi. Bet jei nenugyvensime šiandienos, rytojus neateis. Kažin ar galima numatyti tai, kas bus po penkerių ar dešimties metų, kai net nežinai, kas bus rytoj. Kazuo Inamori Pastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama apie įvairaus lygmens ir įvairių tipų švietimo institucijose teikiamų paslaugų kokybę. Ne viena švietimo organizacija kokybę apibūdina kaip svarbiausią veiklos prioritetą. Tačiau apibūdinti ar deklaruoti yra viena, o realiai siekti tos kokyb s, yra kas kita. Kita vertus, švietimo organizacijų prioritetai gali būti gana skirtingi, tačiau neišvengiamai būtina stengtis išgyventi rinkoje. Kokyb s sistema yra vienas iš mechanizmų, padedančiu organizacijai veiklą planuoti ir vykdyti taip, kad būtų užtikrintas jos efektyvumas konkurencijos sąlygomis. Dar daugiau, n viena organizacija netur tų laukti kol sumaž s jos prestižas, priešingai, ji turi daryti viską, kad laiduotų s kmingą gyvavimą ateityje. Vadinasi, bet kurios švietimo organizacijos vadovui šiandien turi rūp ti, ar pakankamai efektyviai funkcionuoja organizacija, kokie galimi jos veiklos tobulinimo keliai ir būdai. Tam neužtenka vien praktin s patirties ar intuicijos. Reikalingos tam tikros teorin s žinios. Verta pamin ti tokią sąlyginai naują mokslo sritį kaip kvalitologija (angl. Qualitilogy; rus. квалитология), kuri savo prigimtimi yra trilyp : kokyb s teorija, kokyb s vertinimo teorija (kvalimetrija), kokyb s vadybos teorija esmin s sudedamosios kvalitologijos dalys. Kita vertus, kokyb s vadybos problemų neįmanoma nagrin ti be sistemologijos, vadybos, inovatikos ir kitų sričių teorinių ir praktinių pasiekimų. Pagaliau vieni pagrindinių tarptautiniai kokyb s standartai ISO 9000:2000. Visa tai jungiasi į glaudžiais tarpusavio ryšiais susietą sistemą. Reikšmingas dalykas kokyb s samprata. Aišku viena, kad ji skirtinga. Vienaip kokyb suvokiama verslo sferoje, kiek kitaip švietimo. Ir tai natūralu, nes švietimas yra specifin visuomen s veiklos sritis. Nepaisant to, tarptautiniai kokyb s standartai vis labiau pritaikomi švietimui. Pavyzdžiui, galima pamin ti tarptautinį standartą IWA-2. Tai rekomendacijos, kaip taikyti ISO 9001 švietimo sferoje. Kokyb s standartai švietimo sferoje lygiai taip pat svarbūs kaip ir kitose sferose. Švietimo rinkos reikalavimai nuolat did ja. Švietimo organizacijų vadovams būtina žinoti, ar jų vadovaujamos organizacijos teikiamos paslaugos yra kokybiškos. To negalima pasakyti, remiantis tik intuicija, patirtimi ar netgi atliktais tam tikrais tyrimais. Būtina teikiamas paslaugas sertifikuoti. Apie tai švietimo organizacijose šiandien praktiškai nekalbama. Tiesa, aukštosiose mokyklose vyksta programų vertinimas, akreditavimas, bendrojo lavinimo mokyklose prad tas vidinis ir išorinis vertinimas ir t. t. Čia nesiimu išsamiai analizuoti šių procesų, tik noriu akcentuoti, kad programų akreditavimas ar kitoks vertinimas dar ne kokyb s vadybos sistema. Sertifikavimas praktiškai vienintelis būdas įrodyti, kad kokyb s 4

5 sistema veikia. Noriu pabr žti, kad preciziškas standartų ir reglamentų laikymasis taip pat nereiškia, kad konkreti organizacija dirbs kokybiškai. Daug kas priklauso nuo kitų faktorių, kurie n ra reglamentuoti. Esminis dalykas, kuris jau palyginti seniai suvoktas daugelyje Europos šalių tai nuoseklus požiūrio keitimas, suprantant per jimą nuo kokyb s valdymo prie valdymo kokyb s. Akcentas šiandien akivaizdžiai tur tų būti perkeliamas iš išorin s kokyb s tikrinimo sistemos į vidinę, kad sumažintum me įvairių tikrinimų skaičių. Kaip žinia, kontrol šalutiniai, nereikalingi veiksmai, kurių geriau nereik tų, vien jau tod l, kad reikalauja didelių finansinių ir kitokių išteklių, o galiausiai iš esm s nieko nepakeičia. Tod l itin tiksliai turi būti apibr žiama, kas bus kontroliuojama. Iš to išeina, kad organizacija pirmiausia vidin mis pastangomis turi geb ti koordinuoti kokyb s valdymą. Ir tai pirmiausia tam, kad institucija gal tų s kmingai ir efektyviai veikti (Lamanauskas, 2007). Kitas svarbus aspektas kokybiškas išsilavinimas. Bet kurio lygmens švietimo instituciją baigęs asmuo turi tur ti sąlygas įgyti tinkamą (kokybišką) išsilavinimą. Pagaliau to reikalauja ir tarptautiniai standartai. Vienas esminių (iš aštuonių) kokybiško valdymo principų orientacija į vartotojus. Viena aktualiausių Lietuvos švietimo problemų kokybiško ugdymo prieinamumas. Tam būtini išsamūs teoriniai ir empiriniai tyrin jimai. Finansiniai sunkumai, įvairių kitų resursų stoka, įvairūs neapibr žtumai ir panašūs dalykai trukdo spręsti šią problemą. Galima drąsiai teigti, kad ugdymo (švietimo) kokyb didžiąja dalimi priklauso nuo mokslinio pedagoginio personalo. Kita vertus, itin svarbi vadovų vadybin kompetencija. Geb jimas ne tik vadovauti iš akies ar tikslus norminių dokumentų vykdymas, bet ir tam tikras sisteminisloginis požiūris į įvairias situacijas ar problemas. Neretai vadybiniai sprendimai daromi neturint reikiamos informacijos, arba ta informacija būna netiksli, nepatikima, nereikšminga. Pamirštamas elementarus vadybinis problemų sprendimo algoritmas, kuomet pirmiausia būtina suformuluoti problemą (ją įvardyti), išsiaiškinti jos atsiradimo priežastis, rasti optimalius jos sprendimo būdus ir tik tuomet imtis ją spręsti (daryti adekvačius vadybinius sprendimus). Be to, akivaizdu, kad visus s kmingai dirbančius vadovus, nepaisant jų vadybinio stiliaus ar kitų ypatumų, vienija sisteminis požiūris į bet kurią situaciją, geb jimas strategiškai mąstyti ir siekti užsibr žtų tikslų. Kitaip sakant, valdymo kokyb s ir efektyvumo didinimas esmin prielaida bendrojo lavinimo kokybei užtikrinti (Baskajev, 2007). Pastaruoju metu tapo gana madinga rengti švietimo institucijų strateginius veiklos planus. Savo esme strateginis planavimas yra geras dalykas, nes galima įtraukti daug žmonių į veiklą. Tokiu būdu realizuojamas svarbus vadybinis principas personalo dalyvavimas valdyme. Kita vertus, kiekvienas organizacijos narys savaip mato ir suvokia situaciją. Tokia informacijos apykaita tarp darbuotojų ir vadovų naudinga. Tačiau galima steb ti ir kitus, ne visuomet pozityvius dalykus. Yra atvejų, kai strateginis planas užsakomas pagaminti tam tikrai konsultacinei kompanijai ar atskiriems asmenims. Pastaruoju metu tai tapo būdinga bendrojo lavinimo mokykloms. Tokie dirbtinai sukonstruoti strateginiai planai dažniausiai skiriami tik vadovo stalčiui. Pagaliau kažkas uždirba gana solidžius pinigus ir daro neblogą verslą. Būtina tai suvokti, kadangi kokyb s vadyba plačiąja prasme taip pat yra verslas (konsultantų, auditorių ir kitų specialistų parinkimas, kokyb s sistemų diegimas ir jų parengimas sertifikavimui bei pats sertifikavimo procesas ir t. t.). Tuos klausimus iš esm s reglamentuoja naujasis tarptautinis standartas ISO (angl. Guidelines for the selection of quality management system and use of their services). Kaip pabr žia žymus kokyb s vadybos specialistas N. Injac (2006), šis standartas suteikia tam tikro aiškumo visai kokyb s vadybos sistemai. Vadybiniu požiūriu aišku, kad organizacijos misija, politika ir tikslai nustatomi rinkodaros tyrimais. Kaip tik pastarieji praktiškai neatliekami bendrojo lavinimo mokyklose, gana retai vykdomi aukštosiose mokyklose bei kitose švietimo institucijose. Paradoksalus ir kitas dalykas. Tai strateginių planų viešinimas. Įvairiose diskusijose tenka gird ti, kaip siūloma strateginį planą copy-paste nuo kito panašaus plano. Netgi sugalvojama planus viešai paskelbti internete. O juk strateginis pla- 5

6 nas yra vidinio naudojimo dokumentas. Klausimas, ar reikia jį apskritai platinti? Aštrios konkurencijos sąlygomis tai ne tik nenaudinga, bet neretai pavojinga organizacijai. Švietimo kokyb s klausimai tampa aktualūs ir kitu aspektu. Pastebimas, ir gana intensyvus, švietimo rinkos grobstymas. Tai susiję visų tipų švietimo institucijomis, ypač aštrus klausimas aukštosioms Lietuvos mokykloms. Čia, viena vertus, vyksta tam tikra kova tarp universitetų ir kolegijų, kita vertus, tarp valstybinių ir privačių institucijų. Palaipsniui švietimo rinkoje vis aktyviau reiškiasi tarptautin s švietimo struktūros. Norint suvokti vykstančius reiškinius, reikalinga išsami informacija. Negalima teigti, kad švietimo institucijos nesirūpina vidine ar išorine informacija. Tačiau bet kokios informacijos rinkimas negali būti savitikslis. Mums pirmiausia turi rūp ti faktai, kurie slepiasi už duomenų. Dar daugiau, reikia, kad informacijos pagrindu galima būtų paveikti procesus jų gerinimo linkme. Vadinasi, informacijos rinkimas, tvarkymas, laikymas, apdorojimas, rezultatų saugojimas ir t. t. itin svarbi veikla, kai kalbame apie efektyviai veikiančią kokyb s vadybos sistemą konkrečioje švietimo organizacijoje. Tinkama ir savalaik informacija yra prielaida optimaliam vadybiniam sprendimui priimti. Visos pamin tos veiklos sritys neišvengiamai susijusios su statistika. Statistinių metodų taikymas kokybei valdyti yra iš esm s prioritetinis. Kalbant apie bendrojo lavinimo mokyklas, galima teigti, kad čia itin trūksta kompetencijų statistinių metodų taikymo srityje. Kalbant apie kokyb s vadybą, reik tų priminti, kad standartas ISO 10017:2003 reglamentuoja, kokie statistiniai metodai gali būti panaudojami kokyb s vadyboje. Statistiniai metodai padeda išmatuoti, aprašyti, analizuoti, interpretuoti ir t. t. informaciją netgi turint ribotus (nepilnus) duomenis. Tyrimai rodo, kad dažniausiai kyla problemų d l edukacinių tyrimų duomenų kokybiško apdorojimo, naujausių tyrimų aptarimo, tiriamųjų kompetencijos dalyvauti viename ar kitame tyrime (Čigien, Lamanauskas, 2005). Kita problema nepagrįstas kokybinių tyrimo metodų sureikšminimas Lietuvoje. Pastaraisiais metais tai itin jaučiama. Priešingai, tik remdamiesi pagrįstais statistiniais metodais galime gana tiksliai įvertinti bet kurio proceso būklę. Ugdymo procesas ne visuomet vyksta d sningai ar griežtai pagal mums žinomus d snius. Visur ir visada egzistuoja atsitiktinumai. Atsitiktinumas objektyvios realyb s elementas. Tai yra objektyvu. Atsitiktinumo(ų) supratimas ir sumažinimas raktas į s kmę. Bet kurių objektų ar procesų savyb s visada turi tam tikrą sklaidą, t. y. visuomet yra atsitiktin s. Ugdymo procesai taip pat nulemti atsitiktinumų, pvz., mokymo rezultatų pakartojamumas priklauso nuo moksleivių ar studentų, mokytojų ar d stytojų bei įvairių kitų parametrų. Ugdymo proceso organizavimas, ugdymo įstaigos mikroklimatas ir t. t. visuomet turi vienokią ar kitokią sklaidą ( išbarstymą ) iš esm s nenusakomus atsitiktinumus. Tinkamai taikoma statistin analiz leidžia mums atskirti atsitiktinius pokyčius ir tuos, kuriuos sukelia konkretūs faktoriai. Taigi šiuo aspektu išties laukia svarbūs darbai. Neretai tenka gird ti tiek švietimo teoretikus, tiek praktikus bei politikus teigiant, kad skirtingose švietimo srityse egzistuoja (reiškiasi) skirtingos kokyb s užtikrinimo sampratos. Tai pasakytina ir apie kokyb s užtikrinimo priemones jos yra labai įvairios. Neišvengiamai atsiranda tiek prieštaravimų, tiek elementaraus nesusikalb jimo tarp švietimo dalyvių kokyb s klausimais. Nemanau, kad tai reiktų vertinti kaip negatyvų dalyką. Akivaizdu, kad švietimo kokyb tendencingai maž ja, stipr ja konkurencija, vyksta švietimo rinkos diversifikacija ir diferenciacija ir t. t. Iškyla poreikis bendrauti tarp švietimo dalyvių kur kas platesn je erdv je ir įvairesniuose kontekstuose. Dar vienas svarbus aspektas tai kokyb s suvokimas ir užtikrinimas įvairaus lygmens institucijose. Pastaraisiais metais Lietuvoje itin daug kalbama apie studijų kokybę aukštosiose mokyklose (kažkod l pamirštama mokslo kokyb ). Keletą pastarųjų metų prad ta diegti bendrojo lavinimo mokyklų audito sistema. Klausimas v l nevienareikšmis kod l tik audito sistema? Ar audito sistema jau reiškia kokyb s valdymo sistemą? Verta pažym ti, kad tarptautiniu mastu suvokta, jog be kokybiško švietimo pačiose žemiausiose grandyse (lygmenyse) neįmanomas kokybiškas švietimas aukštesn se. Kitaip sakant, apie kokybišką ugdymą (švietimą) jau tur tume kalb ti ikimokyklin s ugdymo įstaigos lygmeniu. Kokyb 6

7 turi prasid ti nuo ikimokyklin s ugdymo įstaigos, tai suvokiama net besivystančiose šalyse (Tharmaseelan, 2007). Keletas aptartų švietimo kokyb s aspektų akivaizdžiai byloja apie sisteminio požiūrio svarbą. Kiekviena švietimo organizacija turi geb ti pirmiausia problemas spręsti pati, ieškoti išeičių iš tam tikrų situacijų ir t. t. Ir tai kur kas sud tingiau nei verslo pasaulyje. Verslo sferoje pagamintas brokas paprasčiausiai pašalinamas iš sistemos ir nepatenka (netur tų patekti) pas vartotoją. Švietimo sferoje kur kas sud tingiau. Broką labai sunku pašalinti, beveik neįmanoma. Juolab, kad akcentas perkeliamas iš išorin s kokyb s tikrinimo sistemos į vidinę, kitaip sakant, organizacija vidin mis pastangomis turi geb ti koordinuoti iškylančius kokyb s valdymo klausimus. Apskritai kalbant, galima teigti, kad bet kuris bandymas pagerinti kokybę reiškia, kad kokyb s sistema yra, nesvarbu, kad ji nesertifikuota. Įdiegti kokyb s vadybos sistemas švietimo organizacijose labai sunku. Kaip žinia, švietimo struktūros itin konservatyvios ir linkusios priešintis inovacijų diegimui. Dažniausiai reiškiasi išankstin nuostata, kad mes viską žinome. Kokyb s vadybos sistema pirmiausia reiškia, kad procesai, kurie vykdomi konkrečioje švietimo organizacijoje, yra valdomi ir prognozuojami. Manyčiau, kad bet kurios švietimo organizacijos vadovų priederm siekti, kad kokyb s samprata taptų kiekvieno organizacijos darbuotojo poreikiu ir vertybe. Tai nuolatinis darbas. Tam būtinos nuolatin s pastangos. Kokyb s valdymas n ra vienkartin akcija ar veikla. Tai sisteminis uždavinys, kuriam įgyvendinti reikalingas ilgalaikis, metodiškas ir nuoseklus darbas ne tik norimam kokyb s lygiui pasiekti, bet jį išlaikyti ir toliau nuolat gerinti. Literatūra Čigien R., Lamanauskas V. (2005). Edukaciniai tyrimai bendrojo lavinimo mokykloje: situacijos analiz. Mokytojų ugdymas / Teacher Education, Nr. 5, p Inamori K. (2006). Gyvenimo filosofija. Vilnius. Lamanauskas V. (2007). Studijų kokyb s miražai. Lietuvos Aidas, , Nr. 208, p. 1, 3. Tharmaseelan N. (2007). Tertiary Education in Sri Lanka: Issues and Challenges. Bulgarian Journal of Science and Education Policy, Vol. 1, No. 1, p Баскаев Р.М. (2007). От повышения качества и эффективности управления к повышению качества общего образования. Управление качеством образования: теория и практика эффективного администрирования,. 1, январь-март, с Иняц Н. (2006). Как выбрать внешнего консультанта. Вестник Академии Пастухова,. 1, с Summary FROM QUALITY MANAGEMENT TO MANAGING QUALITY: SYSTEMIC APPROACH Vincentas Lamanauskas Siauliai University, Lithuania The recently discussed issues of education quality are devoted full attention. The systems of quality control are developed, services are certified etc. All EU countries point to education quality as one of the most important political priorities. Despite the fact it is an excellent idea, the questions of how to ensure adequate education and how to achieve equally ranked education certification in all countries of the European Union arise. We can note that different legal and political documents approved by Lithuanian authorities in one way or another emphasize that ensuring quality education is a priority field. What is quality? This question is not so simple. We can agree with general definition that quality generally refers to a certain degree (level) of excellence. It is obvious that there are at least two main perspectives of defining quality, one from the customer of education services and the other one from the producer (education institution). It is obvious, that the quality aspiration is important not only for the companies which produce products or offer service, but also for education institutions of all levels. The central point is the unders- 7

8 tanding that quality cannot be bought in the market and is not something beyond institution boundaries. Everything will be determined by awareness that quality in a broad sense is conditioned by the quality of management (administration). Only professional management leads to qualified processes (institution work) whereas the latter ensure high-quality service. Another main point is that education and research belongs together. It is as axiomatic truth. Without high-level research a quality management system seems to be a useless thing. As the understanding of quality may vary, a general agreement on the issue discussing quality is very important at least inside the institution. Quality is differently treated by academic staff, teachers, students, employers, social partners of institution, authorities and society in general. Education is a complex system having different levels, sub-systems etc. that closely correlate and determine one another. Finally, we can notice that the best organizations have a systemic and comprehensive focus on quality. Key words: quality of education, managing quality, systemic approach. Vincentas Lamanauskas Professor, Department of Education, Siauliai University, P.Visinskio Street 25, LT Siauliai, Lithuania v.lamanauskas@ef.su.lt Website: 8

9 NEFORMALUSIS SUAUGUSIŲJŲ MOKYMAS(-IS) KöDAINIŲ RAJONE: KARJEROS IR MOKYMO(-SI) SĄSAJOS, RAIŠKA, POKYČIAI Žydron Smulskien, Vincentas Lamanauskas, Šiaulių universiteto Edukologijos katedra, Lietuva Anotacija Neformalusis suaugusiųjų mokymas(-sis) svarbus dabartin je sud tingoje darbo rinkos situacijoje. Darbuotojams būtina nuolat tobulinti esamą kvalifikaciją, taip pat įgyti naujų geb jimų. Tai neabejotinai laiduoja geresnes adaptacijos darbo rinkoje galimybes, sudaro palankias sąlygas asmens karjerai. Teorin analiz leidžia tvirtinti, kad egzistuoja sąsajos tarp neformaliojo suaugusiųjų mokymo(-si) ir karjeros. Neformalusis mokymas(-is) neabejotinai pozityviai sąlygoja tolesnę s kmingą asmens karjerą. Mokymasis ženkliai išplečia individualių galimybių ir pasirinkimų lauką, sudaro prielaidas pasirinkti ir pl toti asmeninę karjerą. Straipsnyje pristatoma atlikta K dainių rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo situacijos teorin ir empirin analiz. Nustatyti akivaizdūs, iš esm s pozityvūs, K dainių rajono suaugusiųjų, besimokiusių neformaliai, karjeros pokyčiai. Pagrindiniai žodžiai: karjera, neformalusis švietimas, suaugusiųjų mokymas(-sis). Įvadas Mokymasis ir karjera, kaip visą gyvenimą trunkantys procesai, šiuolaikin je visuomen je tampa ypač aktualūs d l sparčios darbo rinkos poreikių kaitos dinamikos. Žinių ir įgūdžių, įgytų bendrojo lavinimo mokykloje, kolegijoje ar universitete, akivaizdžiai nepakanka, siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje. Vyksta sparti kaita, tobul ja technologijos ir t. t. Kita vertus, žmon ms iš esm s būdinga siekti aukštesnių tikslų, pl sti pažinimo, įgytų žinių taikymo praktikoje galimybes. Vienaip ar kitaip tai yra susiję su asmenine kiekvieno žmogaus karjera. Vadinasi, formaliojo švietimo sistema nepaj gi laiduoti tų asmens išsilavinimo pokyčių, kurie būtini dabartin je darbo rinkoje. Tod l akivaizdu, kad šalia formaliojo švietimo sistemos vis didesnę reikšmę ir prasmę įgyja neformalusis švietimas. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklę Lietuvoje atspindi atlikti reprezentatyvūs nacionaliniai tyrimai, kuriais siekta įvertinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo pad tį. Pavyzdžiui, 2005 metais atlikti tyrimai: Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būkl ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį švietimą (Tamošiūnas ir kt., 2005), Suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje: apr ptis, poreikiai ir pasiūla (Teresevičien ir kt., 2006), Suaugusiųjų švietimo organizavimo būkl savivaldyb se (Tamošiūnas, 2006), iliustruoja neabejotiną šios srities aktualumą, kadangi: vyksta sparti darbo rinkos poreikių kaita; žmon ms d l įvairių priežasčių vis dažniau tenka keisti veiklos pobūdį; rinkos ekonomika grindžiama kiekvieno asmens bei organizacijos, dalyvaujančios rinkoje, konkurencingumu. Įvairūs (lokaliniai, regioniniai bei tarptautiniai) darbo rinkos ir užimtumo tyrimai pabr žia mokymosi ir karjeros kaip socialin s integracijos vaidmenį. Socialin integracija yra vienas iš Europos Sąjungos politinių prioritetų. Tod l asmens nuolatinis mokymas(-is), kaip efektyvus karjeros planavimas, per visą jo gyvenimą gal tų tapti svarbiausia priemone, padedančia spręsti socialin s atskirties problemą. Nuolatiniam mokymuisi ir karjeros vystymo aktualumui patvirtinti parengta daug strateginių švietimo dokumentų. Karjeros vystymo bei ugdymo aktualumą patvirtina ir nemažai 9

10 strateginių švietimo dokumentų. Mokymosi visą gyvenimą memorandume (2000) pabr žiama, kad, realizuojant siekį įgyvendinti mokymąsi visą gyvenimą, labai svarbu integruoti mokymąsi į suaugusiųjų gyvenimą. Į asmens ugdymą visą gyvenimą atkreipiamas d mesys ir Bendrojoje Lietuvos švietimo koncepcijoje, taip pat kituose dokumentuose. Parengtame neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (1998), neformalusis suaugusiųjų švietimas apibr žiamas kaip asmens ir visuomen s interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigus neišduodamas valstyb s pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimą, tam tikros jo pakopos ar reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Lietuvos suaugusiųjų švietimo koncepcija (1993), neformalųjį švietimą apibūdina kaip asmens ar visuomen s interesų sąlygojamą savišvietą, apimančią valstyb s švietimo sąvadų neapibr žtą lavinimąsi. Remdamasi E. Lindemano tyrimais, D. Beresnevičien (1995) išskiria keturis suaugusiųjų švietimo principus: Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, pasirengimas nežinomai ateičiai. Tai savanoriškas gero, džiaugsmingo, prasmingo gyvenimo patyrimo bei galimybių plačiau atsiskleisti individo asmenybei ieškojimas. Mokymosi procese svarbu orientuotis į besimokančio asmens poreikius. Suaugusiųjų mokymosi esmę sudaro ne formalus žinių įsiminimas, o asmeninis individo patyrimas. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad amžius iš esm s neriboja suaugusiųjų mokymosi galimybių. Atskleista, kad suaugusiųjų geb jimą mokytis dažniausiai lemia didesn mokymosi motyvacija, nors jų mokymasis skiriasi nuo vaikų ir paauglių mokymosi. Suaugusiųjų mokymuisi dažniausiai įtakos turi konkretūs gyvenimo pokyčiai, įvairūs pereinamieji laikotarpiai, dažniausiai susiję su asmens darbine veikla ar šeimos gyvenimu, karjera. Suaugusiųjų mokymosi strategijos daugiausia yra orientuotos į praktinę gyvenimo patirtį bei kintančius reikalavimus (Lemme, 2003). Pasak R. Kučinskien s (2003), karjeros, mokymosi karjeros sąvoka siekiama išskirti vieną ar kitą komponentą iš tiesioginiais funkciniais ryšiais susijusios žmogaus atliekamų socialinių vaidmenų sistemos. Tiek profesin veikla, tiek mokymasis, pasak autor s, priklauso tai pačiai sričiai. Karjera susijusi su mokymusi visą gyvenimą, jos galimyb s ir s km daugiausia priklauso nuo profesin s veiklos pobūdžio, šeimos ir kt. vaidmenų atlikimo sud tingumo. Nelinkęs nuolat mokytis ir tobulintis žmogus vargiai gali tik tis s kmingos viso gyvenimo karjeros. Tokiam žmogui pakankamai sunku įsitvirtinti nuolat kintančioje darbo rinkoje. Pasak M. Walker (Williams, 2006), būtina tęsti mokymąsi, jei nori žengti į priekį, siekti karjeros, kadangi šiuolaikinis darbdavys ieško darbuotojų su ypatingais geb jimais: analitiniu mąstymu, aukštu emociniu koeficientu ir puikiais bendraisiais geb jimais. Darbuotojai turi prisiimti atsakomybę už asmeninę pažangą ir jos tobulinimą, nor dami išlaikyti darbo vietą (Gelpi, 1997). V. Stanišauskien (2007), remdamasi Bridges, teigia, jog labai svarbus yra geb jimas gyvenimo t km je keisti kursą, kaip tik atsižvelgiant į rinkos poreikius bei asmeninius savirealizacijos tikslus. Kalbant apie neformaliojo mokymo(-si) sąsajas su karjera, svarbu įvertinti ir Europos Sąjungos politines nuostatas švietimo srityje. Lietuvai, kaip ES narei, itin svarbu pasiruošti ir paruošti Lietuvos žmones dirbti ir gyventi Europos rinkoje. Tod l mokymosi visą gyvenimą memorandume (2000) akcentuojamas užimtumo ir verslumo didinimas, geb jimas prisitaikyti prie darbo rinkos ir t. t. Neabejotina, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas skatinamoji j ga, sudaranti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinanti pažinimo poreikius bei suteikianti galimybę ne tik tobulinti jau įgytą kvalifikaciją, tačiau ir įgyti naujų. Taigi toks mokymasis, kaip nuoseklus procesas, tampa žmogaus gyvenimo bei jo karjeros s km s garantu. Karjeros pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo sprendimų. R. M. Andrikien, B. Anužien (2007), besiremdamos užsienio mokslininkų (Alaluf, 2006; Mauger, 2005) atliktais tyrimais, teigia, kad tik nedaugelis planuoja ar kuria savo karjerą. Kita vertus, siekiant karjeros neužtenka tik atitinkamos motyvacijos bei profesinio apsisprendimo. 10

11 Būtina nuolat mokytis, tobulinti geb jimus, įgyti naujų (gretutinių pagrindinei) kvalifikacijų. Jei asmuo netur s atitinkamos kvalifikacijos, jis nebus konkurentiškas darbo rinkoje. Kita vertus, darbdavys, neturintis kvalifikuotų darbuotojų, negal s konkuruoti tokioje rinkoje, o valstyb, neturinti konkurentiškų įmonių, nebus konkurentiška pasaulio rinkoje. Neformalusis suaugusiųjų mokymasis leidžia individui prisitaikyti prie nuolat kintančių profesin s veiklos sąlygų, keisti savo gyvenimo ir veiklos kryptį, tenkinti darbo rinkos keliamus poreikius taip padedant įgyvendinti valstyb s kuriamą aktyvią darbo rinkos politiką. Nors atlikta įvairių nacionalinio lygmens tyrimų, tačiau itin trūksta gilesn s lokalinio lygmens analiz s. Pavyzdžiui, K dainių rajone neformaliojo mokymo ir švietimo paslaugas teikia 9 institucijos, veikia 48 bendruomenių centrai, 17 rajono nevyriausybinių organizacijų. Šių institucijų teikiamų paslaugų paskirtis sudaryti galimybę žmon ms tenkinti saviraiškos poreikius, įgyti naujų kompetencijų, įgalinančių s kmingai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių rinkos poreikių. Tačiau sunkumų sudaro tai, kad n ra žinoma, kiek K dainių rajone yra neformaliojo mokymosi institucijų, teikiančių efektyvias paslaugas individo karjeros pokyčių aspektu. Tyrimo problema n ra tiksliai žinoma, kokių tolimesnių karjeros perspektyvų turi asmenys, mokęsi K dainių rajono neformaliojo švietimo institucijose. Tyrimo objektas yra K dainių rajono suaugusiųjų karjeros pokyčiai po neformaliojo mokymo(-si). Tyrimo tikslas išsiaiškinti, kokius tolimesnius karjeros pokyčius patiria asmenys, įgiję kompetencijų K dainių rajono neformaliojo švietimo institucijose. Tyrimo metodologija Teorinis pagrindas Remiasi mokymo(-si) visą gyvenimą strategija, kadangi svarbu prisitaikyti prie šiandieninių kaitos sąlygų, sužadinti pilietines iniciatyvas, užtikrinti lygias galimybes, o kartu sumažinti socialinę atskirtį. Tai galima tik nuolatiniu mokymusi. Mokymasis visą gyvenimą suprantamas kaip veikla, vykstanti visą gyvenimą, siekiant tobulinti žinias, kompetencijas bei geb jimus, turint asmeninę, pilietinę, socialinę ir / arba su darbu susijusią perspektyvą. Tyrimo organizavimas ir metodas Tyrimo problemai spręsti pasirinkta kokybin analiz, paremta nestandartizuoto aprašomojo pobūdžio duomenų pateikimo būdu. Tyrimo metu išanalizuota literatūra, susijusi su tyrimu. Parengtas interviu lapas asmenims, baigusiems neformaliąsias mokymo programas, o taip pat interviu lapas mokymus organizuojančių institucijų vadovams bei skirtingą statusą turinčių įmonių vadovams (darbdaviams). Duomenims rinkti taikytas pusiau struktūrizuotas interviu. Pusiau struktūrizuotas interviu naudojamas kaip metodas išsamesnei informacijai gauti (Tidikis R., 2003). Interviu klausimai parengti iš anksto, paliekant galimybę juos papildyti apklausos metu (Kardelis, 2005). Interviu imtas asmeniškai, užduodant klausimus tiesiogiai. Tyrimo duomenims apibendrinti taikytas sistemin s-struktūrin s analiz s metodas, interpretavimo metodas. Tyrimo rezultatų patikimumui laiduoti taikomas trianguliacijos principas. Interviu vyko individualiai, iš anksto sutartu laiku ir numatytoje vietoje. Su besimokiusiais asmenimis, mokymus organizuojančių institucijų vadovais tartasi d l laiko ir tyrimo vietos telefonu, tokiu pačiu būdu atliktas ir interviu su darbdaviais. Interviu vykdytas 2008 metų rugs jo lapkričio m nesiais. Kiekvienam interviu buvo skiriama 30 minučių. Interviu buvo protokoluojami (užrašomi rankiniu būdu, nenaudojant techninių priemonių). Prieš interviu buvo paaiškintas tyrimo tikslas. 11

12 Tyrimo imtis ir tiriamųjų charakteristika Tyrime dalyvavo 15 žmonių, K dainių rajone neformaliai besimokiusių anglų kalbos, dail s, verslumo, kompiuterinio raštingumo kursuose. Apklausti 6 šio rajono darbo biržos, suaugusiųjų dail s studijos, anglų kalbos mokyklos ir verslo informavimo centro, suaugusiųjų mokymo centro, Kauno kolegijos K dainių J. Radvilos fakulteto suaugusiųjų mokymo skyriaus vadovai ar jų įgalioti asmenys (darbo biržoje interviu dav specialist, kuri organizuoja tuos mokymus) bei 8 skirtingą statusą turinčių (viešųjų ir privačių) įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai (darbdaviai). Iš viso tyrime dalyvavo 29 informantai. Tyrime dalyvavo 15 respondentų, besimokiusių pagal dail s studijos, darbo biržos, American Englisch School, verslo informacijos centro, suaugusiųjų mokymo centro parengtas mokymo programas. Tarp apklaustųjų ryškiai dominuoja moterys, jų net 13. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šios lyties atstovių mokymosi motyvacija žymiai didesn. N ra akivaizdžios mokymosi apimties priklausomyb s nuo respondentų amžiaus bei gyvenamosios vietos. Pastarąjį faktą galima interpretuoti ir platesniame socialin s-ekonomin s raidos kontekste, darant prielaidą, kad rajone spart ja ekonomin pažanga, žmon s tampa mobilesni, tod l pozityviau vertina neformaliojo mokymosi reikšmę. Duomenys taip pat nerodo vienareikšmiško mokymosi ryšio su respondentų išsimokslinimu. Tarp 15 apklaustųjų 10 turi vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą, kai tuo tarpu šalyje atliktų tyrimų rezultatai teigia, kad daugiausia neformaliai mokosi tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Net keturiolika tyrime dalyvavusių respondentų šiuo metu dirbantys asmenys. Dauguma respondentų, baigę neformaliojo mokymo(-si) programas, prad jo darbinę veiklą: susirado naują darbą, pakilo pareigose, sukūr savo verslą. Respondentams, dalyvavusiems dail s, anglų kalbos, verslumo, kompiuterinio raštingumo neformaliojo švietimo programose, buvo pateikti 7 klausimai, kuriais siekta sužinoti šių asmenų karjeros pokyčius po mokymosi. Ši apklausa leido užfiksuoti pagrindines suaugusiųjų neformaliojo mokymosi sąlygas: informacijos prieinamumą, mokymosi motyvus, vertinimą naudingumo atžvilgiu bei karjeros pokyčio aspektą. Atsakymus nagrin jant pagal respondentų amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, reikšmingų skirtumų nepasteb ta. Tyrimo instrumentas Tyrime taikytas pusiau struktūrizuotas interviu. Šio interviu privalumas respondentai gal jo laisvai reikšti savo mintis vienu ar kitu klausimu. Konstruojant klausimus buvo atsižvelgta į du kintamuosius: neformalųjį mokymąsi ir karjeros pokyčius. Baigusiems neformaliuosius mokymus Kokius kursus lank te, ko mok t s? Iš kur sužinojote apie organizuojamus šiuos kursus? Ar Jūs šiuo metu dirbate? Jei nedirbate, kod l? Kokį darbą dirbote iki mokymosi? Kod l Jūs mok t s? Kaip tai siejosi su Jūsų esamu darbu ir / ar būsima karjera? Ar tas mokymasis Jums buvo naudingas? Interviu klausimai Darbdaviams Kaip Jūsų įmon apsirūpina darbuotojais? Kokia Jūsų nuomon apie organizuojamą neformalųjį suaugusiųjų švietimą? Kokios Jūsų įmon je sudaromos sąlygos mokytis neformaliu būdu? Kokioms darbuotojų grup ms reikalingas neformalusis mokymasis? Kiek tenkina šių darbuotojų atliekamų darbų kokyb po mokymosi? Kaip vertinate darbuotojų kompetencijų, įgytų savišvietos būdu pripaži- Mokymus organizuojančių institucijų vadovams Kaip pasirenkate mokymo programą? Kaip vertinate suaugusiųjų neformaliųjų mokymų pripažinimą? Kur galima pritaikyti šiuose mokymuose įgytas kompetencijas? Kam naudingi šie neformalieji suaugusiųjų mokymai? Kaip norintys neformaliai mokytis asmenys sužino apie Jūsų teikiamas paslaugas? Ar turite duomenų, kaip pasikeit 12

13 Ko išmokote baigę programą? Kas pasikeit Jūsų karjeroje baigus šiuos mokymus? nimą? Kaip manote, kuo svarbus Jūsų darbuotojams neformalusis suaugusiųjų mokymasis? Ar pasimokiusieji neformaliai turi galimybę kilti karjeros laiptais? besimokiusių Jūsų institucijose asmenų karjera? Kod l siūlote rinktis būtent Jūsų organizuojamus mokymus? Užtikrintas interviu metu gautų duomenų anonimiškumas. Duomenų kodavimas Asmenų, baigusių neformalius mokymus Dail s studiją BM(D)-1, BM(D)-2, BM(D)-3. Anglų kalbos kursus BM(A)-1, BM(A)-2, BM(A)-3. Kompiuterinio raštingumo kursus BM(KR)-1, BM(KR)-2, BM(KR)-3, BM(KR)-4. Verslumo kursus BM(V)-1, BM(V)-2, BM(V)-3, BM(V)-4. Kodavimas Darbdavių Akcin s bendrov s D (AB). Uždarosios akcin s bendrov s D (UAB). Valstybin s įstaigos D (VĮ). Viešosios įstaigos darbdavys koduojamas D(VŠĮ) Biudžetin s įstaigos darbdavys koduojamas D(SEN) Individualios įmon s darbdavys koduojamas D(IND) Švietimo įstaigos darbavys koduojamas D(ŠĮ) Ūkininko ūkio savininkas koduojamas D(ŪK) Institucijų vadovų Suaugusiųjų dail s studijos V(DS)-1. Verslo informacijos centro V(VIC)-2. Suaugusiųjų mokymo centro V(CMC)-3. American Englisch School V(AMES)-4. J. Radvilos kolegija, suaugusiųjų mokymo skyrius V(JRK)-5. K dainių darbo biržos V(DB)- 6. Tyrimo rezultatai Pirma tikslin grup (asmenys, baigę neformaliuosius mokymus) Informacijos prieinamumas ir pakankamumas Kaip informacija apie mokymus pasiekia galutinį jos adresatą norinčius neformaliai mokytis asmenis, atskleidžia jų atsakymai į interviu klausimus. Dauguma respondentų, nepriklausomai, kokius kursus jie lank, pamin jo tiesioginio kontakto informacijos gavimo būdą iš lūpų į lūpas, išgirdus prieš tai lankiusiųjų neformalius mokymus pažįstamų ar draugų rekomendacijas. Apie šiuos kursus sužinojau iš pažįstamos, kuri kažkada lank šią mokyklą ir parekomendavo man. (BM(D)-2) Šiuos kursus lankyti mane pasikviet viena koleg, kuri šiuos kursus jau buvo prad jusi lankyti anksčiau. (BM(D)-3) Šiuos kursus lankyti man parekomendavo pažįstama, kuri labai džiaug si šių kursų kokybe. (BM(A)-4) Informaciją apie šiuos mokymus gavau iš vienos savo koleg s, kuri kaip tik ir organizavo šiuos mokymus. (BM(V)-7) Pasak kitų respondentų, informaciją jie gavo darboviet je: apie organizuojamus kursus informavo seniūnijos administracija (BM(KR)-14), sužinojau savo darboviet je (BM(KR)-12), informaciją internetu gavome darboviet je (BM(A)-5); skaitydami spaudą: sužinojau apie 13

14 šiuos kursus skaitydamas laikraštyje kažkokį straipsnį (BM(V)-11) ar lankydamiesi mokymus organizuojančiose institucijose. informaciją gavau prad jusi leisti savo dukrą į dail s mokyklą. Sužinojau, kad ten mokytis gali ir suaugusieji (BM(D)-1), sužinojau at jęs pas konsultantą į darbo biržą. Jis ir pasak, kad yra tokių visokių mokymų. (BM(V)-9), sužinojau, kad šiuo kursus galima lankyti nemokamai tik at jusi į darbo biržą (BM(KR)-12). K dainių neformaliojo suaugusiųjų švietimo analiz išryškino įvairesnius informacijos sklaidos būdus, lyginant su besimokiusių asmenų informacijos gavimo būdais. Tod l galima daryti prielaidą, kad respondentams informacijos pakanka, tačiau vyrauja informacijos prieinamumo problema. Tačiau, kita vertus, galima manyti, kad kitomis informacijos formomis respondentai tiesiog nesidom jo arba jiems jų neprireik. Mokymosi motyvacija Siekiant atskleisti neformaliai besimokiusių asmenų karjeros pokyčius, nor ta išsiaiškinti suaugusiųjų mokymosi motyvacijos priežastis. Interviu metu paaišk jo motyvai, paskatinę asmenis mokytis. Čia jie pasidalijo į dvi grupes asmeninius bei profesinius besimokiusiųjų poreikius. Tyrimo rezultatai išryškino tendenciją, kad daugiausia respondentai mokosi skatinami asmeninių motyvų, turinčių tam tikras sąsajas su profesiniais poreikiais. Jie mok si siekdami įgyvendinti vaikyst je užsibr žtus tikslus, nor dami nuolatos tobul ti, įgyti naujų žinių, komunikuoti, geriau išmanyti savo specialybę. Ši nuostata rodo aukštą suaugusiųjų mokymosi motyvacijos lygį, atskleidžia pilietiškumą. Mokiausi tod l, kad patiko. Nor jau įgyvendinti savo vaikyst s svajonę. <...> Mano svajon se buvo noras tur ti meno parduotuvę, kurioje gal čiau prekiauti savo ir kitų menininkų sukurtais darbais. <...> nor jau įgyti praktinių žinių, kadangi iš vadov lio visko neišmoksi, reikia,kad tas žinias perteiktų profesionalūs mokytojai. (BM(D)-1) Mokymasis tiesiog užpild mano laisvalaikį. (BM(D)-2) Tai daugiau asmeninis poreikis, asmenyb s tobulinimas, noras nuolatos mokytis, įgyti naujų žinių, geb jimų, noras išlikti konkurencingam bei noras bendrauti, komunikuoti. (BM(A)-4) Tai iš tikrųjų daugiau asmeninis mano poreikis nei profesinis. Buvo labai žingeidu, kadangi tokioj srity dar neteko dalyvauti ir susipažinti su verslo subtilyb mis. (BM(V)-7). Labai nor jau pati. Nor jau išmokti kuo daugiau naudotis kompiuterio galimyb mis, nor jau tobul ti. (BM(KR)-12) Mokiausi tam, kad nor jau tur ti kuo daugiau įvairesnių kompetencijų, kad būtų lengviau integruotis, išlikti konkurencingai dabartin je žinių visuomen je. Nor jau tobul ti, įgyti naujų žinių ir geb ti jas praktiškai taikyti ir darbe, ir buityje, ir kelion se. (BM(A)-5) Mokiausi tod l, kad tai aktualu dabartiniame pasaulyje, o be to, ir įdomu. (BM(V)-8) Pasteb ta, kad daugiau respondentų, lankiusių verslumo bei kompiuterinio raštingumo kursus, atsakydami į klausimą kod l jie mok si, nurod tik profesinius tikslus, kaip priežastį, paskatinusią dalyvauti neformaliajame švietime. Tuo tarpu prieš tai asmeninius poreikius pamin ję respondentai kartais juos siejo ir su profesiniais. Tur jo darboviet je steigti naują pareigybę, tur jau kuruoti viešuosius pirkimus, tod l buvo reikalingas kompiuterinis raštingumas. (BM(KR)-15) <...> pirmiausiai tod l, kad nor jau susirasti darbą, užsiimti kažkokia naudinga veikla, tur ti pajamų. (BM(KR)-12) <...> nor jau sužinoti, ko reikia kuriant įmonę BM(V)-11 <...> man labai trūko teorinių žinių, reikalingų įmon s dokumentų tvarkymui buhalterin s apskaitos klausimais, įdarbinimo klausimais. (BM(V)-10) 14

15 Išryšk jo toks atvejis, kad mokytis skatina ir nuolatos besikeičiančios ekonomin s sąlygos šalyje, vyraujantis nestabilumas, ateities baim : <...> d l ateities, nes mes nei vienas nežinome, kas mūsų laukia (BM(V)-7). Tai rodo, kad neformalusis mokymasis laiduoja didesnes įvairių kompetencijų įgijimo galimybes bei sudaro sąlygas išlikti konkurencingiems darbo rinkoje bei žinių visuomen je. Mokymo(-si) naudingumo vertinimas Vertinant respondentų nuomonę apie neformaliojo mokymo(si) naudingumą, paaišk jo, kad šie mokymai suteikia ne tik naujų žinių, geb jimų, leidžia asmenybei tobul ti, turi rekreacinę reikšmę, tačiau įžvelgiama ir kvalifikacijos tobulinimo, darbo efektyvumo poslinkio tendencija. Interviu metu dom tasi, kokių žinių, praktinių geb jimų respondentai įgijo baigę skirtingas mokymosi programas. Respondentai, nepriklausomai nuo mokymo programos turinio, min jo šių mokymų praktinę taikomąją reikšmę jų gyvenime ir darbe. Tai leidžia daryti prielaidą apie šių mokymų kokybę, orientuotą į besimokančių asmenų poreikius. Išmokau techninių dalykų, kitaip vadinamos technikos nuo pradžios iki galutinio rezultato. Mokymosi metu išgirsdavau vis kažko naujo, negird to ir visa tai buvo iš karto taikoma praktikoje (BM(D)-1) <...> įgijau drąsos kalb ti angliškai, kadangi nuolatos vyko praktinis mokymasis. Sausos teorijos užsi mimų metu būdavo gal tik 10 minučių, po to vykdavo pokalbiai, diskusijos. (BM(A)-5) <...> įgijau naujų žinių, teko tas žinias praktiškai įgyvendinti, parengti projektą ir jį įgyvendinti. Tod l įgijau naujų žinių, praktikos. (BM(V)-8) Įgijau kompiuterinio raštingumo pagrindus. Dabar galiu toliau mokytis savarankiškai. (BM(KR)-12) Nurodydami, kur panaudojo šį mokymąsi ir kaip tai siejosi su respondentų esamu ar būsimu darbu, tik 3 respondentai pažym jo, kad šių mokymų nesiejo su savo karjera, nors šiuos mokymus mano esant naudingus: naudingas tiek, kad gavau informacijos, kaip reikia kurti verslą. (BM(V)-9), šis mokymas man tikrai buvo naudingas, kadangi dabar aš galiu neišeidama iš namų sumok ti mokesčius, sumažinti savo išlaidas (BM(KR)-14), tiesiogiai negal čiau įvardinti, kad siejosi, tačiau jie buvo nauding. (BM(A)-6). Didžioji dauguma, 12 respondentų, šiuos mokymus s kmingai pritaik įgyvendinama profesinius tikslus. <...> tai ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir šioks toks uždarbis. (BM(D)-3) Šis mokymasis tur jo įtakos mano dabartinei veiklai.<...>šie mokymai man suteik profesionalesnių žinių, įsigijau profesionalesnių patar jų, mokytojų. Žinau, kad bet kada galiu sugrįžti v l į tą mokyklą ir toliau gilinti savo tiek teorines, tiek praktines žinias. (BM(D)-1) Tapo lengviau įsisavinti profesinę literatūrą anglų kalba. Tam dabar sugaištu mažiau laiko. Galiu klausytis paskaitų anglų kalba, tod l greičiau ir efektyviau gaunu informaciją, tiek žodinę,tiek rašytinę. (BM(A)-6) <...> savininkas k l reikalavimus d l mano kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimosi, nor jau plačiau susipažinti su dokumentais tiek teoriškai, tiek praktiškai. (BM(V)-10) <...> tas mokymasis buvo tikrai naudingas. Ketinau kurti savo įmonę. Tame pačiame centre mok si ir mano žmona, kad kartu tvarkytume savo įmon s reikalus. (BM(V)-11) Dabar be kompiuterio sunkiai išsiverstum.<...>šios žinios man leidžia efektyviai dirbti ir visuomenin je veikloje. Tai ir informacijos paieška, ir projektų rengimas, įvairios diskusijos, kitų aplinkinių gerosios patirties sklaida. (BM(KR)-12) tas mokymasis man sudar sąlygas kilti pareigose. (BM(KR)-15) Tai leidžia daryti išvadą, kad šie mokymai yra ne tik turiningas laiko praleidimas, tačiau ir žmogaus perspektyvų įgyvendinimo kelias, kuriuo eidami asmenys turi galimybę įgyti plataus konteksto kompetencijas, sustiprinti savo pozicijas darbo rinkoje, taip sukurdami sąlygas savo tolimesnei karjerai. 15

16 Karjeros pokyčiai Kaip parod literatūros analiz, neformalusis suaugusiųjų mokymasis suprantamas kaip mokymasis žinoti, mokymasis veikti, mokymasis būti ir mokymasis gyventi kartu visą gyvenimo periodą, o tai labai siejasi su karjeros samprata, apibr žiančią įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seką, kylančią iš darbo, mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklos bei apimančią asmens profesinį gyvenimą, darbo vietas, pareigas ir pasiekimus. Siekiant įgyvendinti pagrindinį šio tyrimo tikslą išsiaiškinti, ar neformalusis suaugusiųjų mokymas(-is) K dainių rajone laiduoja s kmingos karjeros pokyčius, respondentų klausta, kas pasikeit jų karjeroje baigus neformaliųjų mokymų programas. Tyrimo rezultatai parod, kad tik anglų kalbos kursus BM(A)-6 lankęs respondentas po šių mokymų jokių karjeros pokyčių neįžvelg. Tačiau atskleidžiant mokymų naudingumo aspektą, paaišk jo, kad pastarasis respondentas po šių mokymų lengviau gal jo įsisavinti profesinę literatūrą, dalyvauti anglų kalba vykstančiose konferencijose. Reik tų pripažinti, kad ši respondento nuomon karjeros sampratą sieja tik su konkrečiu darbu, o tai rodo akivaizdų biurokratin s karjeros suvokimą. Tuo tarpu kiti interviu dalyvavę asmenys mano, kad jiems karjera siejasi su tobul jimu, naujų kompetencijų įgijimu, geb jimu prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų bei geb jimu išlikti konkurencingiems darbo rinkoje bei apskritai rinkoje žinių atžvilgiu: 16 <...> nuolatinis mokymasis verčia žmogų neatsilikti nuo nuolat kintančių žinių, padeda išlikti konkurencingiems darbo rinkoje, didina darbo našumą ir efektyvumą. (BM(A)-4) Tiesiog patobul jau, naujo darbo negavau, tačiau, manau, tos mano žinios gali pasitarnauti ateičiai. (BM(KR)) Šie mokymai pad jo tobulinti savo kompetenciją. (BM(D)-2) Interviu su baigusiais neformalius mokymus asmenimis liudija, kad, nepriklausomai nuo programos turinio, šie mokymai turi įtakos asmens karjerai bei įgyvendinant tiek asmeninius poreikius, tiek juos siejant su profesiniais interesais. Tai parodo respondentų atsakymai į klausimus: Aš ne tik įgijau naujų mok jimų, bet ir tarpininkaujant darbo biržai su dabartine mano darboviete aš buvau įdarbinta. (BM(KR)-13) Man pavyko kelerius metus dirbti po mokymosi. Baigus šiuos mokymus aš dirbau šioje įmon je kelerius metus tol, kol savininkas nesustabd šios įmon s veiklos. (BM(V)-10) Tiesiog patobul jau, galiu lengviau atlikti tam tikras darbines veiklas. (BM(KR)-14) Prad jau dirbti kitose pareigose, galiu atlikti tokias operacijas, kurių mokiausi. (BM(KR)-15) Šiuolaikin s karjeros kompetencijų viena sistemos dalių mokymosi kompetencija. Pasak respondentų, įgiję žinių neformaliuose kursuose, jie turi galimybę toliau tobulinti savo žinias ir įgūdžius toje pačioje institucijoje arba mokymus tęsti formaliai. Tai leidžia manyti, kad besimokantys žmon s karjerą supranta ne tik kaip hierarchinį pareigų kilimą, atlyginimo did jimą, bet ir kaip tolimesnę prielaidą siekti naujų asmeninių ar profesinių tikslų: <...> baigusi šiuos kursus nesitik jau, kad gal siu mokyti pradinukus anglų kalbos. Bet žinau, kad šios žinios gali pad ti išlaikyti stojamuosius egzaminus, nes nor čiau mokytis toliau. Įgyti kvalifikaciją, kuri man suteiktų galimybę mokyti pradinukus ankstyvojo anglų kalbos kurso. (BM(A)-5) <...> pirminiai kursai man suteik galimybę tobulintis ir mokytis toliau. Pavyko gauti ECDL pažym jimą, kuris yra pripažintas visame pasaulyje. (BM(KR)-12) Aš manau, kad šie mokymai mane užkabino. Ir aš esu nusiteikusi šiuos mokymus pratęsti šiek tiek v liau BM(D)-3 Ypač ryški karjeros pokyčio tendencija asmenų, baigusių dail s studijos kursus. Reik tų pamin ti, kad, remiantis atlikta K dainių rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų analize, pasteb ta, kad šie mokymai n ra finansuojami iš rajono biudžeto, be to, besimokiusieji asmenys negauna jų mokymąsi patvirtinančio pažym jimo, kadangi šių mokymų veiklos

17 trukm n ra reglamentuota. Tačiau šioje studijoje besimokiusiems pavyko pasiekti gan ryškių karjeros pokyčių, turint tik vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Interpretuojant tyrimo duomenis galima manyti, kad šiuos pokyčius gal jo lemti itin stipri mokymosi motyvacija, geras savęs pažinimas, pašaukimo įgyvendinimas ir aukšta organizuojamų mokymų kokyb : Jau po pirmos parodos buvau pripažinta tautodailininke. Dalyvauju įvairiose švent se, kaip Kaziuko mug, Jūros švent. Prapl čiau savo bendraminčių būrį, susipažinau su garsiais menininkais <...>. Savo darbus pristatau galerijose, salonuose, kuriuose darbus pristato ir garsūs menininkai. Savo darbus realizuoju ir užsienyje. Skandinavai mano keramikos darbus vadina happy, jie mielai juos perka ir labai stebisi, kad esu baigusi tik neformalias studijas, o ne meno akademiją. (BM(D)-1) Kaip tik šių mokymų d ka aš gavau tautodailinink s vardą.<...> Savo darbus eksponuoju įvairiose parodose, taip pat s kmingai juos realizuoju ne tik rajono dail s galerijoje Stiklių namai, bet mano darbus perka ir respublikoje organizuojamų mugių bei švenčių metu. (BM(D)-2) Aš tai vertinčiau daugiau kaip savirealizaciją. Tačiau ši maloni laisvalaikio praleidimo forma man leidžia dar šiek tiek ir užsidirbti. <...> papuošalus iš veltos vilnos ir sausas puokštes dažniausiai kuriu pagal užsakymą draugams, pažįstamiems, gimin ms, ne tik parduodu, bet mielai ir dovanoju. (BM(D)-3) Iš tyrimų rezultatų matyti, kad respondentus mokytis skatina noras tobul ti, naujų kompetencijų, geb jimų įgijimas, noras prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų bei geb jimas išlikti konkurencingiems darbo rinkoje bei apskritai rinkoje žinių atžvilgiu. Apibendrinant respondentų atsakymus matyti, kad mokymosi kompetencija jiems suteikia galimybę gilinti žinias tose pačiose institucijose ar savarankiškai, padeda įgyvendinti asmeninius poreikius, siejant juos su profesiniais interesais, kuria s kmingos karjeros prielaidas. Tarp respondentų vyrauja šiuolaikin karjeros samprata, kuri netapatinama su hierarchiniu pareigų kilimu, atlyginimo did jimu, bet suvokiama kaip savirealizacijos, asmens laisv s, individualaus požiūrio į s kmę tenkinimas. Pateikti ir išanalizuoti interviu duomenys, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos, lyties, leidžia daryti išvadą, kad neformalusis suaugusiųjų mokymasis sąlygoja karjeros pokyčius. Informacijos prieinamumas ir pakankamumas Antra tikslin grup (darbdaviai) Respondentų buvo klausta, iš kur darbdaviai sužino apie organizuojamas mokymosi paslaugas ir kaip šią informaciją skleidžia savo darbuotojams. Pasak respondentų, pati populiariausia informacijos prieinamumo forma internetas (D(VŠĮ), D(SEN), D(ŪK), D(VĮ)). Šia informacijos gavimo forma įvairios įmon s naudojasi praktiškai vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiam sektoriui priklauso privačiam ar viešajam. Galima manyti, kad ši forma yra patogiausia, prieinamiausia ir išsamiausia. Be interneto respondnetai pažym jo skelbimus, organizacijos laikraščius: yra skelbimai laikraštyje Litrail, kuriame aprašomos kiekvieno ketvirčio mokymosi temos du kartus per m nesį. Dvi įstaigos (AB ir VĮ) pažym jo informaciją darbdaviams skleidžiančios intranetu. Pasteb ti kai kurie informacijos gavimo skirtumai tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus. Daugiau informacijos apie galimus mokymus internetu, faksu ir kt. gauna viešojo sektoriaus įmon s. Tai gali būti iš dalies susiję su įmonių dydžiu, darbuotojų mokymosi motyvacija, valstybinio finansavimo lankstumu. Tuo pat metu šiose organizacijose taikoma praktika periodiškos darbuotojų apklausos, surenkant pageidavimus, susijusios su mokymosi poreikiais. Labai patogu užsisakyti naujienas iš mokymo institucijų. Pačios mokymo institucijos siunčia pasiūlymus ir planuojamų mokymų katalogus. (D(VŠĮ) Informacija mus pasiekia iš savivaldyb s. Ją gauname faksu arba internetu. Taip pat jos gauname ir iš rajone veikiančio verslo ir informacijos centro. (D(SEN) 17

18 Tuos mokymus inicijuoja centrin mokesčių inspekcija. Pateikia siūlymus apskričiai, o apskritis mums informaciją paskleidžia internetu. Šiuos rekomenduojamus mokymus renkam s pagal darbuotojų poreikius. (D(VĮ) <...> gauname informaciją iš mokytojų centro, taip pat įvairiais sklaidos būdais<...> ieškome pasiūlos pagal mūsų poreikius. (D(ŠĮ) Tuo tarpu privačiojo sektoriaus darbdaviai informacijos apie šiuos mokymus dažniau ieško patys arba mokymus savo įstaigose organizuoja savo iniciatyva: Mūsų įstaiga kaip tik ir yra ta, kuri tuos mokymus organizuoja savo iniciatyva, nepriklausomai nuo mokymus organizuojančių institucijų siūlymų. (D(UAB) Kai reikia kokių nors kursų, apie juos sužinau pats. Tiesiog vykstu į institucijas, kelių transporto inspekciją, mokesčių inspekciją<..>. (D(IND) Daug informacijos internete, skelbiami kursai, skelbimai laikraščiuose, seniūnijoje kabo skelbimai. (D(ŪK) Tyrimo duomenys parod, kad darbdaviai K dainių rajone turi nemažas galimybes organizuoti mokymus savo darbuotojams, remdamiesi švietimo paslaugų sklaidos galimyb mis. Informaciją apie galimas švietimo paslaugas darbdaviai gauna skirtingomis formomis: per skelbimus, įvairiomis ryšio priemon mis, siūlymus siunčia pačios mokymus organizuojančios institucijos ir kt. Tarp informacijos teikimo ir gavimo formų populiariausias internetas, dalinai suvienodinantis įvairių įmonių / įstaigų galimybes. Iš esm s įvairaus turinio informacija geriau aprūpinamas viešasis sektorius. Tai leidžia daryti prielaidą, kad stambios įmon s / įstaigos apskritai rimčiau analizuoja darbuotojų mokymo(-si) sąlygas, joms reikia ir daugiau informacijos. Tai, beje, joms greičiausia ir lengviau d l turimų didesnių finansinių ir žmogiškųjų resursų. Privačiojo sektoriaus iniciatyvumas ieškant informacijos savarankiškai rodo jų teigiamą nuostatą darbdavių švietimo atžvilgiu, išryškina šių mokymų(-si) reikšm s supratimą bei reikalingumą. Atlikus interviu su mokymus organizuojančių institucijų vadovais, paaišk jo, kad informacijos sklaidai taikomi įvairesni būdai, kurių nepamin jo darbdaviai. Kita vertus, galima manyti, kad ši informacija gali būti skelbiama taip pat internete. Apskritai, remiantis interviu duomenimis, nepaisant tam tikrų problemų ir kliūčių, galima daryti prielaidą, kad K dainių rajone suaugusiųjų švietimo paslaugų informacijos prieinamumą ir sklaidą reik tų vertinti teigiamai. Mokymosi motyvacija Klausimu Kod l jūsų įmon s darbuotojai mokosi? siekta atskleisti darbuotojų mokymosi motyvacijos aspektą. Profesinių kompetencijų gerinimą, iš dalies ir profesin s karjeros siekimą kaip pagrindinį neformaliojo mokymosi tikslą formulavo visi tyrime dalyvavę darbdaviai. Pasak kai kurių respondentų, šie mokymai(-si) laiduoja švietimo politikos įgyvendinimo tikslus, suteikia galimybę išlikti konkurencingiems darbo rinkoje. Reikšmingiausias aspektas, skatinantis darbuotojus mokytis, nuolatin informacijos kaita, kuri inicijuoja nuolatinio žinių atnaujinimo, tobul jimo poreikį. Tai patvirtino net šeši respondentai: reikia atnaujinti žinias, nuolat tobul ti, prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų. (D(ŪK) keičiasi įstatymai, reikia taikytis prie nuolat besikeičiančių sąlygų, naujų reikalavimų. (D(UAB) einam į priekį, did ja įvairių duomenų srautas, vyksta raida, viskas kinta, diegiamos naujos sistemos. (D( AB) būtinas žinių atnaujinimas tam, kad gal tum kvalifikuotai atlikti savo darbą. (D(VŠĮ) yra toks poreikis. Poreikis kelti kvalifikaciją, gilinti žinias, neatsilikti nuo naujovių (D(VĮ) Nori tobul ti, įgyti naujų žinių. (D(SEN) Darbdavių nuomone, darbuotojų mokymosi motyvacija siejama su asmeniniais ir profesiniais besimokančių asmenų poreikiais. Siekis geb ti konkuruoti darbo rinkoje, tobulinti turi- 18

19 mą kvalifikaciją, papildant naujomis kompetencijomis, darbdavių pamin tas kaip svarbi priežastis, skatinanti suaugusiuosius dalyvauti neformaliajame švietime. Taigi galima būtų konstatuoti pagrindinį neformaliojo mokymosi tikslą esant ne tik profesinių kompetencijų gerinimą, tačiau ir profesin s karjeros siekimą. Naudingumo vertinimas Nuostatų lygmeniu išryšk jo teigiamas darbdavių požiūris neformaliojo suaugusiųjų švietimo atžvilgiu. Pasak respondentų, toks mokymasis yra asmenyb s tobulinimas, akiračio prapl timas (D(VĮ), mokymosi metu žmogus patobul ja, įgyja naujų žinių (D(IND). Respondentų atsakymai patvirtina teorines prielaidas, kad mokydamasis žmogus gyvenimo patirtį transformuoja į žinias, įgūdžius ir pažiūras, auga intelektualiai, socialiai, tobul ja kaip asmenyb. Interpretuojant kai kurių darbdavių nuomonę, galima būtų manyti, kad tokią nuomonę formuoja ir konformistinis požiūris (taip reikia galvoti). Tačiau toks darbdavių pritarimas neformaliajam suaugusiųjų švietimui neabejotinai atskleidžia did jantį šio švietimo prestižą ir svarbos suvokimą visuomen je ir tarp darbdavių, kurių įstaigose šis švietimas yra deklaruojamas. Tai patvirtina respondentų atsakymai, paremti konkrečiais argumentais: kadangi mūsų įstaiga yra viena iš tų, kurios vykdo daugiausiai neformalių mokymų žemdirbiams ne tik rajono mastu, bet ir visoje Lietuvoje (kursai, seminarai, lauko dienos, vien 2008 metais vyko apie 400 kursų, tai mano nuomon tokia, kad toks švietimas yra pagrindas būti konkurencingiems darbo rinkoje bei apskritai rinkoje žinių atžvilgiu. (D(VŠĮ) Respondentai konstatavo neformaliojo mokymosi būtinybę, kuri laiduoja kvalifikacijos tobul jimą, naujų žinių įgijimą: Ypač neformaliai reikia mokytis pedagogams, nes nuolat atsiranda įvairių naujovių: auditas, strategijos, informacin s technologijos. (D(ŠĮ) Norint išsilaikyti, reikia nuolat atnaujinti žinias, jas mok ti pritaikyti praktikoje. (D(ŪK) Jisai reikalingas. Tai būtina, reikalingas bendras supratimas. (D(SEN) Mokymąsi įvardijo kaip sąlygą naujai darbo vietai įgyti: mūsų įstaigoje kai kurie darbuotojai mokosi pameistryst s būdu. Mokosi tris m nesius. Po to laiko egzaminus. Be tokių mokymų jis net negali prad ti dirbti. Mokymai yra būtini, netgi privalomi. (D(AB) Respondentai, paklausti, kokias galimybes mokytis neformaliai turi jų darbuotojai, patvirtino organizuojantys šiuos mokymus. Organizuojami kvalifikacijos k limo kursai, psichologiniai kursai, leidžiantys valdyti įvairius kylančius konfliktus su klientais (D(VĮ), vyksta išvažiuojamieji seminarai, kurių metu pristatoma ne tik naujausia technika, bet ir mokoma, kaip su ja reikia dirbti (D(ŪK), organizuojami įvairūs seminarai ir kursai. Turime galimybę vykti į tuos seminarus, kokius tik pageidaujame (D(SEN), kiekvienas darbuotojas savo nuožiūra renkasi seminarus ar kursus, kurie, jo manymu, yra naudingi ir reikalingi kvalifikacijai padidinti (D(UAB). Kai kurie vadovai pripažino ir privalomąją šių mokymų reikšmę. Septyni respondentai iš aštuonių tvirtina, kad šie mokymai vyksta permanentiškai, jie būtini ne tik kelti savo kvalifikaciją, tobulintis ir įgyti žinių nuolatos besikeičiančioje žinių visuomen je, bet reikalingi norint pasiekti efektyvaus darbo rezultato: Pas mus kas dveji metai vykdoma darbuotojų atestacija. (D(AB) Per metus pedagogai išleidžiami 5 kartus tobulinti savo kvalifikaciją. (D(ŠĮ) Kiekvienais metais skirstant biudžetą, skiriama tam tikra pinigų suma darbuotojų mokymams (seminarams, kursams). (D(UAB) <...> pas mus tiesiog privaloma kelti kvalifikaciją ne mažiau kaip 16 valandų per metus. (D(VŠĮ) 19

20 Tyrimo duomenys parod, kad neformalieji mokymai neorganizuojami individualioje įmon je. Pasak vadovo, dalyvauti tokiuose mokymuose įmon s darbuotojai neturi galimyb s d l finansinių problemų. Labai retai į tokius mokymus vykstu tik aš ir tai tik tada, kai tai reikalinga įmon s gyvavimui. <...> įmon neturi pakankamai l šų, mažai darbuotojų. Be to, n ra reikalo darbuotojams mokytis, mane tenkina jų dabartin kvalifikacija. Jei ko reikia, parekomenduoju pasimokyti savarankiškai. Jiems mokantis trukdytųsi darbo laikas, vyktų prastovos, tuomet reik tų samdyti didesnį kiekį darbuotojų, papildomi mokesčiai ir išlaidos didintų gr smę įmon s išlikimui. (D(IND). Prieš tai pateikti tyrimo duomenys parod, kad šis respondentas teigiamai vertina neformaliuosius mokymus, tačiau mano, kad jo įmon je tokie mokymai n ra svarbūs, tai leidžia įžvelgti kontraversišką situaciją. Kita vertus, galima manyti, kad savivaldyb finansiškai neremia smulkaus verslo, nesudarydama vienodų mokymosi galimybių visiems rajono gyventojams. Suaugusiųjų švietimo situacijos analiz parod, kad rajone organizuojami nemokami neformalieji kursai bei seminarai suaugusiems, tod l galima daryti prielaidą, kad ši informacija nepasiek šio respondento arba tokiais mokymais n ra dom tasi. Respondentai vienareikšmiškai teigiamai vertina darbdavių kompetencijas, įgytas savišvietos būdu. <...> manau, kad labai gerai, kad žmogus mokosi savarankiškai. (D(AB) Tai rodo žmogaus vidinį poreikį mokytis. Jis motyvuotas, turi mokymosi kompetenciją. Jo ir išmokimas kokybiškesnis. Aš vertinčiau palankiau nei kursų metu tokį mokymąsi. (D(ŠĮ) <...> manau, kad labai gerai, kad žmogus mokosi savarankiškai. (D(AB) Vertiname labai teigiamai. Kadangi toks žmogus, turintis tokias kompetencijas, yra labiau motyvuotas, iniciatyvesnis, savarankiškesnis. (D(UAB) Aš vertinu palankiai. Mano įmon je tinka tokie darbuotojai. Jei žmogus savarankiškai turi įgijęs daug žinių ir informacijos, jos, visos tos kompetencijos, gal tų būti pripažintos. (D(IND) Tačiau išryšk jo skirtumai tarp privataus ir viešojo sektoriaus darbdavių nuomon s, nes viešajame sektoriuje šioms kompetencijoms pripažinti reikalaujamas oficialus dokumentas (pažym jimas). Tuo tarpu privačiame sektoriuje yra kitaip: Mums svarbu, kad tas žinias ir geb jimus taikytų praktikoje. Kaip ir kur tas žinias įgijo asmuo, mums nelabai reikšminga. (D(UAB) <...> jei matyčiau, kad tas žmogus daug ką sugeba, yra kompetentingas, nesvarbu tegul ir pats savaime mokęsis, aš pripažinčiau jo tuos geb jimus ir priimčiau į darbą. (D(ŪK) Svarbu, kad jis žino, o iš kokių šaltinių ir kur mok si, man n ra svarbu. (D(IND) Interviu tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina teorinę prielaidą, kad neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemos buvimas laiduotų savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, didintų siekiančių neformaliai mokytis mokymosi motyvaciją, keltų neformaliojo švietimo prestižą. Galima konstatuoti, kad tarp absoliučios daugumos apklaustų darbdavių vyrauja teigiama nuostata neformaliojo darbuotojų švietimo atžvilgiu ir jo svarbos įmonei pripažinimas. Darbdavių nuostata skatinti darbuotojų švietimą yra prioritetin ir realizuojama veiksmų lygmeniu. Tod l, interpretuojant interviu duomenis, galima teigti, kad toks mokymas(-is) suteikia galimybę ne tik asmenybei tobul ti, naujoms kompetencijoms įgyti, bet sudaro prielaidas darbuotojų profesin s karjeros pl trai. Pritaikomumas ir naudingumas Respondentai, paklausti, kokioms darbuotojų grup ms reikalingas neformalusis suaugusiųjų švietimas, pripažino, kad mokymai reikalingi įvairioms grandims (D(AB), nuo aukščiausio iki žemiausio (D(VĮ), manau, kad mokytis reikia visų sričių darbuotojams D(SEN), 20

21 mokymai naudingi visoms grup ms (D(UAB), tačiau tokią galimybę mokytis, pasak respondentų, turi tik vadovai, administracija bei specialistai: Mūsų įstaigoje neformaliai mokosi tik specialistai,vadovai, administracija. (D(VŠĮ) <...> sąlygos sudaromos tik administracijai ir specialistams. (D(ŠĮ) <...> tik man, kaip vadovui. (D(IND) Galima manyti, kad šios grandies asmenų mokymąsi sąlygoja išsilavinimas, didel švietimo programų ir kursų pasiūla bei reikalavimai šviestis būtent šioms darbuotojų grup ms. Tačiau interviu metu paaišk jo, kad mokymus aptarnaujančiam personalui organizuoja du privačiojo sektoriaus vadovai AB ir ūkininkas. Į mokymus mes siunčiame bud tojus, konduktorius, agentus, mašinistus-šilumvežininkus. (D(AB) <...> į kursus dažnai vykstu aš, o įdiegus naujausią technologiją melžimo sektoriuje ar norint įsisavinti kitokios technikos valdymą, mokymus praveda į vietą atvykę specialistai. D(ŪK) Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad neformaliojo darbuotojų švietimo mokymais s kmingiausiai tenkinami administracinio personalo, vadovaujančių darbuotojų bei specialistų poreikiai. Probleminę šios srities situaciją nusako tokie parametrai, kaip finansavimo trūkumas bei darbdavių nuostata, kad aptarnaujančiam personalui reikia mokytis mažiausiai iš visų grupių. Nuostatų skirtumai tarp viešojo ir privataus sektoriaus darbdavių, matyt, iš dalies susiję su šių sektorių darbuotojų sud timi, kadangi viešajame sektoriuje daugiau įstaigų negu įmonių, tod l čia daugiau darbdavių, linkusių mokyti specialistus, administracijos darbuotojus, tuo tarpu privačiame sektoriuje daugiau nei viešajame pripažįstamas darbininkų, aptarnaujančiojo personalo mokymosi poreikis. Darbdaviai, nepriklausomai nuo to, kokiam sektoriui jie priklauso, kalb dami apie Nefomaliųjų mokymų taikomąją reikšmę praktikoje, pabr žia neformaliųjų mokymų(-si) privalumus: darbo efektyvumą, našumą, darbuotojo iniciatyvumą, racionalumą priimant sprendimus ir kt. Respondentai pažym jo neformaliojo suaugusiųjų švietimo rezultatyvumą vertinantys teigiamai, kaip jau min ta, įžvelgdami ir kvalifikacijos, ir darbo efektyvumo poslinkių. Pasimokę asmenys lengviau įsisavina informaciją, racionaliau priima sprendimus, greičiau prisitaiko prie pokyčių, mažiau bijo iššūkių. (D(VŠĮ) Žymiai pager ja darbo kokyb, darbas atliekamas greičiau, kokybiškiau. Be mokymosi žmogus yra basas, o tas, kuris mok si, turi daug daugiau profesinių įgūdžių, patobul jęs. (D(VĮ) <...> po mokymų jis įgyja tam tikrų žinių, geb jimų. O kaskart keliant savo kvalifikaciją tokio žmogaus darbas tampa efektyvesnis, kokybiškesnis. (D(AB) Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad darbdavius tenkina šių mokymų kokyb, kuri laiduoja kokybiškesnį ir efektyvesnį darbo atlikimą. Karjeros pokyčiai Teorin s prielaidos teigia, kad nelinkęs nuolat mokytis ir tobulintis žmogus vargiai gali tik tis s kmingos viso gyvenimo karjeros. Tod l interviu metu darbdavių klausta, kokias karjeros perspektyvas jų įmon se / organizacijose turi neformaliai mokęsi darbuotojai. Ryškius teigiamus karjeros pokyčius po neformaliųjų mokymų patvirtino besimokiusieji, mokymus organizuojančių institucijų vadovai. Šias prielaidas patvirtina ir tyrime dalyvavę darbdaviai. Interviu metu respondentai išsak savo nuomonę apie neformaliųjų mokymų(si) svarbą jų darbuotojams bei atskleid neformaliojo mokymo(si) privalumus karjeros atžvilgiu. Pasak darbdavių, mokydamasis žmogus tobul ja (D(ŪK), įgyja daugiau kompetencijų (D(ŠĮ), mokymasis ne tik padeda užtikrinti pastovų, aukštą žinių lygį, padeda išlikti konkurencingiems, sumažina darbuotojų kaitą darboviet je (D(VŠĮ), bet ir laiduoja asmens karjerą darboviet je: 21

22 <...> užtikrina išlikimą darboviet je. (D(VŠĮ) <...> pas mus <...> po trijų m nesių mokymosi žmogus gali prad ti dirbti naujose pareigose. (AB) Tokiu būdu žmogus gali sau užsitikrinti darbo vietą, o gal netgi susirasti naują, geriau apmokamą darbą. (D(ŪK) <...> jei darbuotojas netobul s, nesimokys, negal s išlaikyti savo darbo vietos. Buhalterei būtina mokytis ir tobul ti, kitaip neišsilaikys. (D(SEN) <...> gali sudaryti sąlygas verslui. (D(IND) <...> gali kelti savo kvalifikaciją nuo paprasto mokytojo iki mokytojo eksperto, tai didina jų atlyginimą. V lgi, kai reikia atestuotis, svarus tampa tų pedagogų permanentinis mokymasis, jei tu nesimokei, atsiranda galimyb netgi prarasti darbą. O atsiradus laisvai darbo vietai, kvalifikacin kategorija didintų įsidarbinimo galimybes. (D(ŠĮ) Taigi iš tyrimo rezultatų matyti, jog tarp absoliučios daugumos apklaustų darbdavių vyrauja teigiama nuostata neformaliojo darbuotojų švietimo atžvilgiu ir jo svarbos įmonei pripažinimas. Toks darbdavių pritarimas neformaliajam suaugusiųjų švietimui neabejotinai atskleidžia did jantį šio švietimo prestižą ir svarbos suvokimą visuomen je ir tarp darbdavių, kurių įstaigose šis švietimas yra deklaruojamas kaip prioritetas. Savo darbuotojų mokymąsi organizuoja beveik visi apklausoje dalyvavę darbdaviai, nepriklausomai, kokiam sektoriui jie priklauso viešajam ar privačiajam. Galima įžvelgti tendenciją, kad privačiajame sektoriuje šie mokymai organizuojami šiek tiek silpniau tik mažose įmon se. Labiausiai darbdaviai pripažįsta administracijos bei specialistų švietimo poreikį. Neformalųjį darbuotojų švietimą darbdaviai daugiausia sieja su kvalifikacijos k limu ir siekia visų pirma tokių tikslų, kaip gerinti darbuotojų profesines kompetencijas, darbo efektyvumą, našumą ir kokybę, darbo organizavimą. Interviu metu respondentų išsakyta nuomon apie neformaliųjų mokymų(si) svarbą jų darbuotojams atskleid neformaliojo mokymo(si) privalumus karjeros atžvilgiu. Trečia tikslin grup (neformaliųjų mokymų organizatoriai) Informacijos prieinamumas ir pakankamumas 5 tyrime dalyvaujančios institucijos priima mokytis asmenis nepriklausomai nuo jų išsilavinimo. Apribojimai galioja tik darbo biržoje. Čia neformalius mokymus gali lankyti visi mūsų šalies piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, tačiau turi būti registruoti darbo biržoje. Pastaruoju metu K dainių rajone labai suaktyv jo informacijos apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą sklaida per nevyriausybines organizacijas. Šis informavimo būdas padeda pasiekti atokesnių gyvenviečių, socialin s atskirties asmenis. Siekiant išsiaiškinti mokymų pasiūlos įvairovę, mokymus organizuojančių institucijų vadovų buvo klausta, pagal kokius kriterijus rengiamos mokymo programos. Visi vadovai įvardijo LR švietimo politikos įtaką programų pasirinkimui, institucijos galimybes, tačiau akcentavo besimokančių asmenų bei įmonių poreikius. Atliekame įvairius tyrimus, klausiame įmonių, kokių mokymų jos nor tų, atsižvelgiame ir į mūsų galimybes. Poreikį nustatome tokiu būdu paskelbiame registraciją, pasiūlome temas ir žiūrime, kur daugiausia registruojasi. Be to, ir patys žmon s skambina, teiraujasi, siūlo. (V(JRK)-1) <...> žiūrime, kokia paklausa buvo praeitais metais. Atsiradus naujiems dokumentams, kuriamos naujos programos, tada teikiama informacija verslininkams bei ketinantiems kurti savo verslą. (V(VIC)-3) Mokymasis turi būti suderintas ir su besimokančiųjų interesais ir su visuomen s reikm mis. Toks mokymo turinio derinimas su visuomen s socialin s raidos poreikiais tampa prieinamesnis skirtingoms besimokančiųjų tikslin ms grup ms, sudaro sąlygas rengti ir rinktis skirtingo turinio programas. 22

23 Institucijų atstovai, paklausti, kaip norintys neformaliai mokytis asmenys sužino apie jų teikiamas paslaugas, įvardijo nemažai būdų. Pasak respondentų, populiariausios sklaidos formos yra internetas, tiksliniai skelbimai, virš mūsų pastato sumontuota tekstin grafin lentaeilut skelbia apie organizuojamus mūsų mokymus. (V(VIC)-3) Interesantą informacija pasiekia ir per žiniasklaidą, renginių metu, įgyvendinant projektus. Labai populiari informacijos sklaida iš lūpų į lūpas. Šią formą pamin jo net 4 respondentai. Sklaida vykdoma bendradarbiaujant skirtingoms, neformaliuosius mokymus organizuojančioms institucijoms. Taigi informacijos sklaidai taikomos bendradarbiavimu, o ne konkurencija grindžiamos formos. <...> tą informaciją siuntin jame į įmones, organizacijas. Ketiname toliau bendradarbiaudami su kitomis neformalius mokymus organizuojančiomis institucijomis kurti suaugusiųjų mokymo tinklą. Būtina susijungti, kad veiktų kryptingai. (V(JRK)-2) <...> informacija pateikiama ir per darbdavius. Veikia tam tikra grup darbdavių, su kuriais nuolatos bendradarbiaujame. (V(DB)-5) Vyksta bendradarbiavimas su kitais šalies rajonais. (V(DS)-1) Mes rengiame įvairius lankstukus. < > Kasmet organizuojamos suaugusiųjų švietimo savait s bendradarbiaujant su kitomis mokymus organizuojančiomis institucijomis. Šie duomenys atskleidžia, kad rajone veikia vieninga efektyvi neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistema, prisidedanti prie mokymosi visą gyvenimą principų įgyvendinimo bei darnios pl tros vystymo. Mokymosi motyvacija Pasak vadovų, vieni asmenys eina mokytis d l savęs, kad gal tų susikalb ti su savo emigravusių vaikų šeimomis. (V(JRK)-2) arba ketina gyventi ir dirbti užsienyje (V(AMES)- 6), kiti mokosi, nes įmon inicijuoja šių mokymų reikmę V(JRK)-2. Tačiau respondentai vieningai pripažįsta, kad šie mokymai padeda tobulinti tiek žmogaus asmeninę, tiek profesinę kompetenciją, suteikia savirealizacijai galimybę, padeda išsaugoti darbo vietą bei sąlygoja naujų profesinių kompetencijų atsiradimą. Siekiant didinti suaugusiųjų mokymosi motyvaciją, reik tų atsižvelgti ir į šių mokymų finansavimą. Tyrimo metu paaišk jo neformaliųjų mokymų finansavimo rajone problema. Nemokamus neformaliuosius mokymus organizuoja tik dvi institucijos darbo birža bei verslo informacijos centras. Kitose institucijose besimokantys asmenys už paslaugas moka patys, arba už jų mokymąsi moka darboviet. Suaugusiųjų mokymo centre nemokami neformalieji mokymai organizuojami tik dalinai. Reik tų pažym ti, kad toks finansavimas suteikia didesnę pasirinkimo laisvę, disciplinuoja žmones, tačiau, kita vertus, nepakankamos žmonių galimyb s gali riboti dalyvaujančių neformaliajame švietime asmenų skaičių, mažinti mokymus organizuojančių institucijų konkurencingumą bei slopinti suaugusiųjų mokymosi motyvaciją. Pripažinimo ir naudingumo vertinimas Lietuvoje neformaliojo mokymosi būdu įgytos kompetencijos vis dar n ra pripažįstamos darbo rinkoje. Tod l dom tasi, kokia institucijų vadovų nuomon apie neformaliojo mokymosi pripažinimą. Visi kalb jusieji vienareikšmiai pripažino, kad neformaliai mokantis įgytų kompetencijų pripažinimas sąlygotų stipresnę suaugusiųjų mokymosi motyvaciją, pad tų lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje: pakankamos žinios ir kompetencijos įgyjamos tų mokymų metu (V(DB)5). Respondentai įvardijo, jog sertifikatai, pažym jimai dažnai pripažįstami darbo rinkoje: Baigusiems neformalius mokymus išduodami pažym jimai, o tai irgi yra įvertinama <...>. Baigusiems kompiuterinio raštingumo kursus taipgi yra kotiruojama, pripažįstama. (V(SMC)-4) 23

24 <...> tai sąlygotų papildomą finansavimą, kadangi mūsų studija jo negauna, padid tų pedagogų atlyginimai, gal tume įsigyti priemonių. (V(DS)-1) Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemos buvimas pad tų ne tik įvertinti individo pasiekimus, paskatintų siekti naujų kvalifikacijų, įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir spręsti neformaliojo mokymo(-si) institucijų problemas. Siekiant išsiaiškinti neformalių mokymų pritaikomumą, pasteb ta, kad respondentų atsakymai beveik nesiskyr. Pasak jų, įgytas žinias galima pritaikyti kasdieniame gyvenime, darbe, versle (V(AMES)-6), asmenyb s tobulinimui (V(JRK)-2). Keli respondentai pasteb jo, kad baigus mokymus galima tęsti studijas ir formalioje institucijoje. Kompetencijų gerinimą, darbo vietos išsaugojimą ar kilimą karjeros laiptais kaip pagrindinį neformaliojo mokymosi tikslą formulavo ir apklausti kursus lankę respondentai. <...> po neformalių mokymų galima stoti ir į formalias mokyklas, nes, tarkim, baigusiems anglų kalbos kursus, kreditai yra įskaitomi. (V(SMC)-4) <...> kažko pasimokę daugelis tampa tautodailininkais, organizuoja parodas, netgi kai kurie stoja mokytis toliau, formaliai. (V(DS)-1) Vertinant neformalių mokymų naudingumą, paaišk jo, kad suaugusiųjų švietimas padeda žmogui tobul ti, sąmoningai gyventi, patenkinti individo poreikius. Be to, respondentai įžvelgia ir trišalę naudą besimokančio asmens, darbdavio ir valstyb s atžvilgiu. Darbdaviui jis gali tur ti kvalifikuotą ir kompetentingą personalą, besimokančiajam įgyja naujų žinių, formuoja įgūdžius, neatsilieka nuo naujovių, skatinamas konkurencingumas. Institucijai prisidedama prie strategijos įgyvendinimo realiai. (V(JRK)-2) <...> besimokantysis įgyja naujų žinių, įgūdžių, darbdaviams efektyvesnis darbas, valstybei užimtumas, taikoma aktyvi darbo rinkos politika. (V(SMC)-4) <...> susiranda naujų partnerių, naudos gali tur ti ir darbdavys, jo darbuotojo kompetencija bus turtingesnę, padid s darbo našumas, valstyb tokiu būdu remia užimtumą. (V(AMES)-6) Skirtingas tikslines grupes atstovaujantys vadovai mano, kad šie mokymai gali pasitarnauti ir kitiems tikslams: gali bandyti kurti savo verslą, kurti kažkokią parduotuv lę ir ten pardavin ti savo gaminius, gali organizuoti būrelius ir jiems vadovauti V(DS)-1, galimyb kurti savo įmonę V(VIC)-3, gali padid ti pajamos V(DB)-5. Viena respondent teigia, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas gal tų pad ti spręsti tokias socialines problemas, kylančias d l visuomen s neužimtumo kaip savižudyb s, nusikalstamumas ir kt. Tai didel nauda žmogaus rekreacijos atžvilgiu, čia at ję žmon s patiria pažinimo džiaugsmą, atsikrato depresijos, bendrauja. (V(DS)-1) Vadovų nuomon atskleidžia realių, ne vien deklaruojamų valstyb s tikslų įgyvendinimą užimtumo, darbo našumo ir asmeninių bei profesinių įgūdžių taikymo praktikoje atžvilgiu. Interviu duomenys parod, kad institucijų vadovai tiek asmeninių, tiek profesinių kompetencijų gerinimą bei profesin s karjeros siekimą akcentuoja kaip pagrindinį neformaliojo mokymosi tikslą. Karjeros pokyčiai Siekta išsiaiškinti ir mokymus organizuojančių institucijų informacijos grįžtamąjį ryšį besimokiusiųjų asmenų karjeros atžvilgiu. Paaišk jo, kad šis ryšis palaikomas atliekant tam tikrus tyrimus, apklausas, tiesiog kontaktuojant su pačiais besimokiusiais žmon mis ar tiesiog per darbdavius (V(DB)-5): Mes palaikome ryšį su absolventais. Atliekame apklausą darbdavių ir absolventų d l kompetencijų kokyb s. Tarkim, dabar pas mus prad jo veikti III amžiaus universitetas. Tai suaugusiųjų žmonių savirealizacijos siekis. (V(JRK)-2) 24

25 Respondentai, paklausti ar jie turi duomenų apie pasikeitusią besimokiusių jų institucijose asmenų karjerą, patvirtino teigiamus pokyčius. Tačiau viena institucija turi gan mažą grįžtamąjį ryšį: labai mažas grįžtamasis ryšys V(SMC)-4. Galima manyti, kad šiai informacijai gauti n ra atliekama tokių tyrimų. Tačiau, tos pačios institucijos vadovo nuomone, jei žmogus pasimokęs išsaugo savo darbo vietą ir tai jau yra karjera (V(SMC)-4). Ypač ryškius absolventų karjeros pokyčius patvirtino Dail s studijos bei Verslo informacijos centro vadov s. <...> yra tokių, kurie įkūr savo galerijas, yra apsigynusių tekstilininko vardą, nemaža dalis savo darbus pristato į salonus, galerijas, juos parduoda įvairiose ne tik rajono, bet ir respublikoje organizuojamose mug se. (V(DS)-1) <...> baigusieji mūsų organizuojamus mokymus asmenys įkūr savo individualias įmones, UAB, kai kurios moterys įsidarbino draudimo bendrov je. (V(VIC)-3) Žmon s mokosi d l savęs, kad galbūt gal tų susikalb ti su savo emigravusių vaikų šeimomis. <...> Įmon inicijuoja mokymų reikmę (o tai padeda tobulinti kvalifikaciją, padeda išsaugoti darbo vietą ir kartais tas mokymasis yra paskatinamas kažkokiais piniginiais priedais. (V(JRK)-2) Kadangi pas mus mok si nemaža dalis vadovų, jie puikiai patys, be vert jų pagalbos, dalyvavo verslo susitikimuose su užsienio verslo partneriais, daugelis susirado draugų užsienyje, kadangi ten mok si kalb ti praktiškai, kiti išvyko gyventi į užsienį, nes ten susirado sau darbą. (V(AMES)-6) Tęstinius mokymus respondentai įvardija taip pat kaip pozityvų karjeros pokytį: <...> prad ję mokytis mūsų mokykloje, v liau ir v l sugrįžta tobulinti savo kalbą. (V(AMES)- 6) <...> statistika rodo, kad tų, kurie mok si neformaliai, daugiau nei pus eina mokytis toliau, siekia įgyti tam tikros kvalifikacijos, o įgijusieji kvalifikaciją, lengviau susiranda darbą. (V(DB)-5) Atliktas interviu su mokymus organizuojančių institucijų vadovais parod, kad šie mokymai padeda tobulinti tiek asmeninę, tiek profesinę žmogaus kompetenciją, suteikia savirealizacijos galimybę, padeda išsaugoti darbo vietas bei sąlygoja naujų profesinių kompetencijų atsiradimą. Apibendrinus giluminius interviu su mokymus organizuojančiais institucijų vadovais, paaišk jo, kad mokymasis organizuojamas pirmiausiai atsižvelgiant į besimokančių asmenų poreikius, institucijų galimybes, remiantis šalyje keliamais aktualiausiais švietimo politikos suaugusiųjų švietimo klausimais. Interviu metu paaišk jo, kad rajone veikia vientisa efektyvi neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistema, prisidedanti prie mokymosi visą gyvenimą principų įgyvendinimo bei darnios pl tros vystymo. Ši sistema atskleidžia realių, ne vien deklaruojamų valstyb s tikslų įgyvendinimą užimtumo, darbo našumo ir asmeninių bei profesinių įgūdžių taikymo praktikoje atžvilgiu. Vadovai mano, kad būtina sukurti neformaliojo mokymosi pripažinimo sistemą, kuri pad tų ne tik įvertinti individo pasiekimus, paskatintų siekti naujų kvalifikacijų, įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir pad tų spręsti neformaliojo mokymo(-si) institucijų problemas. Šis požiūris iš trijų pozicijų vieningai patvirtina, kad aptarti mokymai ne tik turiningas laiko praleidimas, bet ir žmogaus perspektyvų įgyvendinimo kelias, kuriuo eidami asmenys turi galimybę įgyti plataus konteksto kompetencijas, sustiprinti savo pozicijas darbo rinkoje, kurti s kmingą karjerą. Tod l, remiantis atlikta absolventų, darbdavių ir vadovų interviu analize, galima prieiti prie išvados, kad neformalusis suaugusiųjų mokymasis sudaro prielaidas s kmingai asmens karjerai. 25

26 Išvados 1. Teorin analiz leidžia tvirtinti, kad egzistuoja sąsajos tarp neformaliojo suaugusiųjų mokymo(-si) ir karjeros. Neformalusis mokymas(-is) neabejotinai pozityviai sąlygoja tolesnę s kmingą asmens karjerą. Mokymasis ženkliai išplečia individualių galimybių ir pasirinkimų lauką, sudaro prielaidas pasirinkti ir pl toti asmeninę karjerą. 2. Atlikta K dainių rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo situacijos analiz parod : visos neformaliojo švietimo institucijos suteikia galimybę ir sudaro tinkamas sąlygas asmenims ir organizacijoms dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese; rajone sukurta duomenų baz apie įvairių institucijų teikiamas suaugusiųjų švietimo paslaugas (mokymus, kursus, seminarus ir t. t.), vykdomas programas; pasteb ta akivaizdi finansavimo problema (l šų trūkumas, jų neadekvatumas neformaliojo švietimo institucijų vykdomai misijai). 3. Nustatyti akivaizdūs, iš esm s pozityvūs, K dainių rajono suaugusiųjų, besimokiusių neformaliai, karjeros pokyčiai. Dauguma tyrimo dalyvių asmeninius karjeros pokyčius įvertino kaip s kmingus ir efektyvius. Be to, išryšk jo šiuolaikin s karjeros suvokimas ir būtinyb. Galima teigti, kad neformalusis suaugusiųjų mokymasis K dainių rajone sąlygoja s kmingos karjeros pokyčius. Išanalizavus besimokiusių neformaliai asmenų pozicijas (nuomones ir vertinimus) nustatyta, kad šalia tokių mokymosi motyvaciją lemiančių veiksnių, kaip aspiracijos, vertybin s orientacijos, tolesnio mokymosi ketinimai, egzistuoja ir kiti veiksniai, skatinantys mokymąsi: noras prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų; siekis išlikti konkurencingiems darbo rinkoje; noras tur ti pragyvenimo šaltinį; nesaugumas d l ateities. 4. Išanalizavus darbdavių pozicijas (nuomones ir vertinimus) konstatuota teigiama nuostata neformaliojo darbuotojų mokymo(-si) atžvilgiu. Akivaizdu, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo prestižas did ja, ryšk ja jo svarbos suvokimas visuomen je. Mokymąsi rajone organizuoja beveik visi apklausoje dalyvavę darbdaviai. Vyrauja tendencija, kad mažose privačiose įmon se mokymai organizuojami rečiau nei didesn se organizacijose. Dažniausiai mokosi administracijos darbuotojai ir specialistai. Neformalųjį darbuotojų mokymą(- si) darbdaviai daugiausia sieja su darbuotojų kompetencijų, darbo našumo ir kokyb s, efektyvumo gerinimu. Galima teigti, kad darbdaviai pripažįsta neformaliojo mokymosi svarbą karjerai. 5. Neformaliuosius mokymus organizuojančių institucijų vadovų pozicijų (nuomonių ir vertinimų) analiz leidžia teigti, kad neformalusis mokymasis padeda tobulinti tiek asmenines, tiek profesines žmogaus kompetencijas, suteikia galimybes savirealizacijai, padeda išsaugoti darbo vietas bei sąlygoja naujų profesinių kompetencijų atsiradimą, laiduoja s kmingus suaugusiųjų asmenų karjeros pokyčius. Literatūra Andrikien R. M., Anužien B. (2006). Andragoginiai kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme. Klaip da: KU leidykla. Beresnevičien D. (1995). Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. Vilnius: Pedagogikos institutas. Charles C. M. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: Alma littera. 26

27 Gelpi E. (1997). Future of work and adult learning. [Žiūr ta ]. Prieiga per internetą: < Kardelis K. (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. Kučinskien R. (2003). Ugdymo karjerai metodologija. Klaip da: KU leidykla. Lemme B. H. (2003). Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (1998). Valstyb s žinios, Nr Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2003). [Žiūr ta ] Prieiga per internetą: < Lietuvos švietimo koncepcija (1992). [Žiūr ta ] Prieiga per internetą: < Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija. (2004). [Žiūr ta ] Prieiga per internetą < Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (1998). Valstyb s žinios, Nr Stanišauskien V. (2007). Gyventojų įtraukimas į besimokančio miesto vystymą. Kaunas: Tehnologija. Таmоšiūnas T., Šutinien R., Filipavičien D, Guseva O. (2005). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būkl ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Sociologinio tyrimo ataskaita. Vilnius. [Žiūr ta ] Prieiga per internetą: < Tamošiūnas T. (2006). Suaugusiųjų švietimo organizavimo būkl savivaldyb se. Sociologinio tyrimo ataskaita. Vilnius. [Žiūr ta ] Prieiga per internetą < Teresevičien M. Zuzevičien V., Kuncaitis R., Rutkien A.(2006). Suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje: apr ptis, poreikiai ir pasiūla. Projekto ataskaita. [Žiūr ta ] Prieiga per internetą: < Tidikis R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teis s universitetas. Williams F. (2006). School s not out, even when you ve got a job. B&T. [Žiūr ta ] Prieiga per internetą: < d6c0b641-bb ad c27bc73%40sessionmgr104. Summary INFORMAL ADULT EDUCATION IN KEDAINIAI REGION: EXPLICIT LINKS BETWEEN CAREER AND EDUCATION. CAREER CHANGES Žydron Smulskien, Vincentas Lamanauskas Siauliai University, Lithuania Due to rapid changes in the dynamics of trade market needs, learning and career as life-long processes have become the burning issues of modern society. Knowledge and skills acquired in comprehensive school, college or university cannot guarantee a strong position in the trade market. An important point is the latest information on the situation in different regions of Lithuania. In October - December 2008, a qualitative research was carried out. 29 respondents participated in the survey based on the structural interview providing a possibility of establishing the main conditions for informal adult education including available information, motivation for learning, evaluation in terms of usefulness and an aspect of career changes. 27

28 Theoretical analysis puts emphasis on the links between informal adult education and career opportunities. Informal education positively determines a further successful development of a personal career. Learning greatly expands the field of individual opportunities and choices and creates preconditions for making a decision on the development of a personal career. The carried out assessment of the situation on informal education in Kedainiai region disclosed that: all establishments of informal education in Kedainiai region offer a possibility of and create the required conditions for taking part in the process of life-long learning; a local database of adult education services (training courses, seminars etc.) and organized programmes provided by different institutions has been established; the problem of financial support (lack and inadequacy of resources necessary to accomplish the mission established by the institutions of informal education) has been noticed. Obvious positive career changes of the learners who attended the institutions of adult informal education in Kedainiai region have been established. The majority of the surveyed participants found personal career changes successful and effective. An assessment of positions (opinions and evaluations) taken by the learners reveals that along the factors having impact on motivation such as aspirations, quality-based orientation and intentions of learning, other factors increasing students motivation for learning exist: wish for conforming to constantly changing situation; intention to remain competitive in the labour market; wish for having means of support; doubtful future possibilities. An analysis of employer s positions (opinions and evaluations) indicates a positive attitude towards informal employees education. In seems to be clear that the prestige of informal adult education is increasing and the importance of understanding this phenomenon is gaining more weight in society. An assessment of the executives (opinions and evaluations) of the organizations arranging the sessions of informal teaching discloses that informal learning helps with increasing personal and professional competencies, offers the possibility of self-realization, assists in retaining work places, determines the rise of new professional competencies and ensures successful changes in personal careers. Key words: career changes, informal adult education, teaching, learning. Received 22 December 2008; accepted 29 February 2009 Žydron Smulskien Master Student, Department of Education, Siauliai University, P.Visinskio Street 25, LT Siauliai, Lithuania zydrones@gmail.com Website: Vincentas Lamanauskas Professor, Department of Education, Siauliai University, P.Visinskio Street 25, LT Siauliai, Lithuania v.lamanauskas@ef.su.lt Website: 28

29 AUKŠTŲJŲ NEUNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ KOKYBöS UŽTIKRINIMAS ŠIŲ INSTITUCIJŲ PEDAGOGŲ POŽIŪRIU Dan Papečkien, Marijampol s kolegija, Lietuva Anotacija Straipsnyje aptariama studijų kokyb, analizuojama, kaip ją suvokia aukštųjų neuniversitetinių institucijų administracijos darbuotojai ir d stytojai. Darbe siekiama įvertinti kolegijų pedagogų požiūrį į kai kuriuos esminius studijų kokyb s aspektus. Vadovaujantis atliktais tyrimais prieita prie išvados, kad kolegijose vyksta nuolatinis studijų proceso tobulinimas, pedagogai įtraukiami į kokyb s tobulinimo procesą. Tyrimas buvo atliktas prieš kelerius metus (2004 metų pabaigoje 2005 metų pradžioje), tačiau studijų kokyb s klausimas laikomas vienu iš prioritetinių švietimo reformos tikslų, tod l tyrimo tema, objektas bei rezultatai ir šiandien yra aktualūs, naudingi bei reikšmingi kuriant studijų kokyb s užtikrinimo sistemą. Pagrindiniai žodžiai: studijų kokyb, kolegija, švietimas. Įvadas Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama ir rašoma apie studijų kokybę ir efektyvumą. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos metų pl tros plano projekte ir v lesniuose dokumentuose teigiama, kad studijų kokyb s užtikrinimas yra prioritetin sritis. Projekte pabr žiama, jog reikia užtikrinti aukštojo mokslo studijų kokybę, kuri būtų ne blogesn už išsivysčiusių Europos valstybių, tačiau įvairiuose straipsniuose, dokumentuose bei forumuose pripažįstama, kad studijų kokyb s užtikrinimo procesas vyksta gana vangiai metų gruodžio 18 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje vykusiame nacionaliniame aukštojo mokslo kokyb s forume buvo paskelbti pagrindiniai aukštojo mokslo kokyb s veiksniai: finansavimas, infrastruktūra, d stytojai, studentai, studijų programos ir studijų procesas. Akcentuota, kad iki šiol dar n ra vertinimo sistemos, pagrįstos studijų rezultatais, pati sistema yra nevykusi ir ją reikia tobulinti. Taip pat buvo kalbama, kad reikia išgryninti mechanizmus, ieškoti bendrų vardiklių, tobulinti ne tik finansavimą bei kitus veiksnius, bet ir programas, kurios neatitinka europinių reikalavimų. Problema svarbi ne tik universitetams, bet ir neuniversitetin ms aukštosioms mokykloms kolegijoms, veikiančioms aukštojo mokslo lygmeniu ir turinčioms tenkinti naujus studijų kokyb s reikalavimus. Kokyb pasaulio universitetuose jau du dešimtmečius yra laikoma prioritetine sritimi. Įvairių pasaulio valstybių susirūpinimą aukštojo mokslo kokybe rodo įsteigtos švietimo srities kokyb s organizacijos (Pukelis, Savickien, 2003): Didžiojoje Britanijoje įkurta Kokyb s užtikrinimo aukštajame moksle agentūra (angl. Quality Assurance Agency for Higher Education), veikianti nuo 1997 m.; Olandijoje aukštojo mokslo kokybe rūpinasi dvi organizacijos: Olandijos universitetų asociacija (angl. Association of Universities in the Netherlands), įsteigta 1985 m., ir Profesinio rengimo universitetų asociacija (angl. Association of universities of Professional Education); Prancūzijoje aukštojo mokslo kokybe rūpinasi Prancūzijos nacionalinis įvertinimo komitetas (pranc. Comite National d' Evaluation), įsteigtas 1985 m.; Suomijoje Suomijos aukštojo mokslo vertinimo taryba (angl. Finnish Higher Education Evalution Council), veikianti nuo 1996 m. Min tose šalyse taikomi ir naudojami ISO 9000 serijos standartai, skirti 29

30 švietimo įstaigoms. Norint prad ti vykdyti kokyb s vertinimo programą reikia tur ti atitinkamą metodologiją, strategiją, bendrą filosofiją, kuri pad tų apibr žti bendrus dalykus bei principus. Kyla klausimas, kaip organizuoti studijas, kad parengtume studentus, gebančius konkuruoti dinamiškai besivystančių šalių darbo rinkoje. Kolegijų, kaip ir visų Lietuvos ugdymo įstaigų, praktikoje studijų kokyb s užtikrinimo sistemos kūrimas realizuojamas gana sunkiai. Studijų kokyb s gerinimas Lietuvos kolegijose gali būti įgyvendinamas tik tuomet, kai bendradarbiauja visi suinteresuoti asmenys, t.y. ir studentai, ir kolegijos personalas, ir darbdaviai, ir visuomen. Aukštosios mokyklos paslaugų vartotojai yra studentai, visuomen. Tod l, anot P. Scholten (2001), Švietimo sektorius ieško vadybin s koncepcijos, orientuotos į bendrų pastangų sutelkimą ties vartotojų lūkesčių tenkinimu, nuolat tobulinant veiklą. Taigi kolegijų studijų kokyb tiesiogiai siejasi su jos, kaip paslaugas teikiančios institucijos, klientų poreikių tenkinimu. Iškyla klausimas, kaip efektyviai organizuoti studijų kokyb s užtikrinimo sistemas, sąlygojančias aukštą studijų kokybę ir atitinkančias studentų, darbdavių ir socialinių partnerių lūkesčius. Nors apie aukštojo mokslo kokybę anksčiau buvo kalbama tik Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kontekste, tačiau nuo 2001 metų, pri mus naująjį Aukštojo mokslo ir studijų įstatymą bei vykdant mokslo ir studijų reformą, tapo aktualu įvertinti studijų kokybę ir kolegijose. Svarbu pažym ti tai, jog kokyb gali būti suprantama įvairiai kolegijos d stytojų ir administracijos darbuotojų nuomon s gali skirtis. Studijų kokyb s užtikrinimas yra svarbus kiekvienam kolegijos bendruomen s nariui, vadinasi, studijų kokyb remiasi ne tik s kmingu darbo organizavimu, bet ir požiūrio į studijų kokybę bei studijų kokyb s užtikrinimo formavimu. Tyrimo objektas Marijampol s ir Utenos kolegijų pedagogų požiūris į studijų kokyb s užtikrinimo sistemos kūrimą kolegijoje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas išsiaiškinti Marijampol s ir Utenos kolegijų pedagogų požiūrį į studijų kokyb s užtikrinimo sistemos kūrimą kolegijose. Praktinį tyrimo reikšmingumą lemia galimyb panaudoti tyrimo rezultatus studijų kokyb s užtikrinimo sistemai ir sistemingai pl trai tobulinti siekiant užtikrinti suteikiamos kvalifikacijos kompetencijos atitikimą veiklos pasaulio reikalavimams. Tyrimo metodologija Tyrimas buvo atliktas 2004 metų pabaigoje 2005 metų pradžioje naudojant anketin s apklausos metodą. Anketa sudaryta atsižvelgiant į iškeltą tyrimo tikslą. Tyrime orientuotasi į studijų kokyb s užtikrinimo sistemos kūrimo principus. Apklausoje dalyvavo Marijampol s kolegijos d stytojai bei administracijos darbuotojai ir Utenos kolegijos d stytojai bei administracijos darbuotojai. Anketos buvo anonimin s, respondentams pateikti uždari klausimai. Skirtumams tarp požymių nustatyti taikytas chi-kvadratu kriterijus. Skirtumas su reikšmingumo lygmeniu, mažesniu nei 0,05 (p< 0,05), buvo vertinamas kaip statistiškai reikšmingas. Tiriamųjų charakteristika Į anketos klausimus atsak 120 Marijampol s ir 50 Utenos kolegijos pedagogų. Analizuojant duomenys pateikiami ne tik susumavus visų respondentų nuomones, bet ir lyginant abiejų kolegijų respondentų nuomones tarpusavyje. 30

31 Respondentai pagal kolegijas ir pareigas 1 lentel Marijampol s kolegija Utenos kolegija Iš viso Pareigos Dalis nuo kolegijos respondentų N Dalis nuo kolegijos Dalis nuo visų N N respondentų proc. respondentų proc. proc. D stytojai , , ,9 Administracijos darbuotojai 15 12,5 9 18, ,1 Iš jų: Direktoriaus pavaduotojai 1 0, ,6 Dekanai, prodekanai 3 2,5 2 4,0 5 2,9 Skyrių ved jai 2 1,7 3 6,0 5 2,9 Katedrų ved jai 9 7,5 4 8,0 13 7,7 Iš viso Tyrimo rezultatai Procentai % Visada taip 2 pav. Utenos kolegijos respondentų požiūris į studijų kokyb s užtikrinimą kolegijoje Dažniau taip negu ne Dažniau ne negu taip Ne Nežinau Studijų kokyb s užtikrinimu rūpinasi kolegijos administracija Studijų kokyb s užtikrinimas yra svarbus kiekvienam bendruomen s nariui 1 pav. Marijampol s kolegijos respondentų požiūris į studijų kokyb s užtikrinimą kolegijoje. Vienas iš rodiklių, nusakančių pedagogų požiūrį, kiek studijų kokyb organizacijoje yra svarbi kiekvienam bendruomen s nariui. Išanalizavus respondentų atsakymus paaišk jo, kad Marijampol s kolegijoje kokyb s užtikrinimas yra svarbus kiekvienam bendruomen s nariui: teigiamai atsak 83 proc. respondentų, neigiamai 16 proc., nežinau 2 proc. Kad studijų kokyb s užtikrinimu ypač rūpinasi kolegijos administracija, teigiamai atsak 74 proc. respondentų, neigiamai 13 proc., nežinau 4 proc. apklaustųjų. Utenos kolegijos pedagogai mano, kad studijų kokyb s užtikrinimas vienodai svarbus ir kolegijos administracijai, ir kiekvienam bendruomen s nariui: teigiamai atsak 100 proc. respondentų. Neigiamų atsakymų nebuvo. Galima 31

32 teigti, kad abiejų kolegijų bendruomenei rūpi studijų kokyb : ja rūpinasi ne tik kolegijos administracija, bet ir visi d stytojai. Tačiau reik tų atkreipti d mesį į tai, kad Marijampol s kolegijoje yra manančių, jog studijų kokyb nerūpi nei administracijai, nei d stytojams. Marijampol s kolegijoje savęs vertinimo veikloje dalyvavo daugelis d stytojų: teigiamai atsak 86 proc. apklaustųjų, neigiamai 8 proc., nežinau 6 procentai pedagogų. Į klausimą, ar institucijos savęs vertinimo vykdymu rūpinosi tik mokyklos administracija, teigiamai atsak 25 proc. respondentų, neigiamai 63 proc., nežinau 13 proc. apklaustųjų. Utenos kolegijos pedagogai nurod, kad mokyklos savęs vertinimo veikloje dalyvavo daugelis d stytojų: teigiamai atsak 94 proc. respondentų, neigiamai 6 proc. Į klausimą, ar institucijos savęs vertinimo veiklos vykdymu rūpinosi tik mokyklos administracija, teigiamai atsak tik 14 proc., neigiamai 86 proc. respondentų. Lyginant gautus rezultatus galima teigti, kad abiejose kolegijose mokyklos savęs vertinimo veikla rūpi ne tik administracijai, bet ir daugeliui d stytojų. Tačiau pastebime, kad Utenos kolegijoje pedagogai labiau įtraukti į kokyb s vertinimo veiklą nei Marijampol s kolegijoje. Analizuojant respondentų atsakymus apie mokyklos savianaliz s atlikimą, matyti, jog 80 proc. Marijampol s kolegijos pedagogų atsak, kad mokyklos savianalizei atlikti buvo sudarytos darbo grup s, neigiamai atsak tik 4 proc., nežinau 16 proc.. Kad savianalizę atliko tik administracija, teigiamai atsak vos 12 proc. respondentų, neigiamai 71 proc., nežinau 18 proc.. Reikia pasteb ti, kad bendras nežinančiųjų skaičius sudaro 34 proc., t. y. apie trečdalį respondentų. Utenos kolegijos pedagogai mokyklos veiklos savianaliz s atlikimą vertina taip: 98 proc. respondentų mano, kad mokyklos veiklos savianalizei atlikti buvo sudarytos darbo grup s, neigiamų atsakymų nebuvo, nežinau atsak tik 2 proc. apklaustųjų. Jog mokyklos savianalizę atliko tik administracija, teigiamai atsak 10 proc. pedagogų, neigiamai 88 proc., nežinau 2 proc. Galima teigti, kad mokyklos savianalizei atlikti tiek Marijampol s kolegijoje, tiek Utenos buvo sudarytos darbo grup s. Abiejų mokyklų pedagogai aktyviai dalyvauja kolegijos veiklos vertinimo procese. Lyginant kolegijas tarpusavyje reikia pasteb ti, kad Marijampol s kolegijoje dalis apklaustųjų reiškia nuomonę, neatitinkančią tikrov s. Galima daryti išvadą, kad Marijampol s kolegijoje d stytojai blogiau informuojami apie kolegijos veiklą kokybei užtikrinti, jie mažiau įtraukiami į šią veiklą. Analizuojant kolegijos pedagogų ind lį į tikslų formulavimą buvo pateiktas teiginys jūsų kolegijos pedagogai dalyvauja kolegijos tikslų formulavimo procese. Abiejose kolegijose respondentai atsak teigiamai: visada taip 32,4 proc., dažniau taip negu ne 48,8 proc., dažniau ne, negu taip 10,6 proc., ne 2,9 proc., nežinau 5,3 proc.. Didesnis teigiamų atsakymų skaičius v l tenka Utenos kolegijai: visada taip 42,0 proc., dažniau taip negu ne 50,0 proc.. Neigiamų atsakymų skaičius taip pat mažesnis. Vertinant tikslų įgyvendinimo galimybes bei jų atitikimą vykdomai institucijos politikai buvo pateiktas teiginys kolegijos išsikelti tikslai yra realūs, įgyvendinami ir atitinka institucijos vykdomą politiką. Teigiamai atsak 90 proc. respondentų. Lyginant Marijampol s ir Utenos kolegijų pedagogų atsakymus matyti, kad ir Utenos, ir Marijampol s kolegijų bendruomen s nariai tiki tikslų realumu ir mano, kad jie atitinka institucijos vykdomą politiką. Iš atsakymų apie kolegijų bendruomen s narių ind lį į s kmingą organizacijos veiklą paaišk jo kolegijų pedagogų nuostata šiuo klausimu. Visada taip atsak 27,6 proc. apklaustųjų, dažniau taip negu ne 55,3 proc., dažniau ne negu taip 5,3 proc., ne 1,8 proc., 1 proc. netur jo nuomon s. Lyginant Marijampol s ir Utenos kolegijų pedagogų atsakymus matyti, kad net 94 proc. Utenos kolegijos respondentų teigiamai vertina savo ind lį į s kmingą organizacijos veiklą. Marijampol s kolegijos pedagogai santūresni: teigiamai į šį klausimą atsak 78,3 proc. respondentų. Skirtumai statistiškai reikšmingi (χ 2 = 15,319; df = 4; p = 0,004). Lyginant Marijampol s ir Utenos kolegijų respondentų atsakymus, kai vertinamas kolegijos administracijos ind lis į vidin s kokyb s užtikrinimo sistemos kūrimą, net 82 proc. Ute- 32

33 nos kolegijos respondentų atsako teigiamai, Marijampol s kolegijos 60,8 proc. respondentų. Galima teigti, kad abiejose kolegijose administracijos ind lis į kokyb s užtikrinimo sistemos kūrimą yra vertinamas teigiamai, nors Marijampol s kolegijos respondentai mano, kad administracijos ind lis šiek tiek mažesnis. Skirtumai statistiškai reikšmingi (χ 2 = 18,327; df = 4; p = 0,001). Norint išsiaiškinti, kaip studijų kokyb s vertinimo rezultatai skatina teikiamų paslaugų kokybę, buvo pateiktas klausimas, ar studijų kokyb s vertinimo rezultatai skatina siekti aukštesn s teikiamų paslaugų kokyb s. Į šį klausimą visada taip atsak 51,2 proc. apklaustųjų, dažniau taip negu ne 38,8 proc., dažniau ne negu taip 2,9 proc., ne 1,2 proc., nežinau 5,9 proc. Lyginant abiejų kolegijų respondentų atsakymus matyti, kad ir Utenos, ir Marijampol s kolegijos pedagogai mano, jog studijų kokyb s vertinimo rezultatai skatina teikiamų paslaugų kokybę atitinkamai 94 ir 88,3 proc. respondentų atsak teigiamai. Norint išsiaiškinti, ar kolegija teikia patikimą informaciją apie studijų kokybę, valdymą, mokslo pasiekimus, buvo pateiktas klausimas, ar kolegija teikia patikimą ir išsamią informaciją apie studijų kokybę, valdymo sistemą, mokslo pasiekimus visuomenei. Į šį klausimą teigiamai atsak 82,3 proc. respondentų: visada taip 23,5 proc., dažniau taip negu ne 58,8 proc. Neigiamai atsak 13 proc. respondentų: dažniau ne negu taip 11,8 proc., ne 1,2 proc., 4,7 proc. respondentų atsak nežinau. Lyginant abiejų kolegijų pedagogų atsakymus matyti, kad kolegijos informuoja visuomenę apie studijų kokybę, valdymo sistemą bei mokslo pasiekimus. Teigiamai atsak 84 proc. Utenos kolegijos respondentų ir 81,7 proc. Marijampol s kolegijos respondentų. Gauti duomenys rodo, kad teikiama informacija yra išsami ir patikima. Analizuojant vidin s kokyb s vertinimo įtaką kokyb s tobulinimui paaišk jo, jog atsirado būtinyb vadovybei sprendimus paremti faktais. Teigiamai atsak 57,5 proc. Marijampol s kolegijos respondentų ir 80 proc. Utenos kolegijos pedagogų. 15 proc. Marijampol s kolegijos ir tik 2 proc. Utenos kolegijos apklaustųjų šiam teiginiui prieštarauja. 27,5 proc. Marijampol s kolegijos ir 18 proc. Utenos kolegijos pedagogų nežino, ar atsirado tokia galimyb. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, jog Utenos kolegijoje šis procesas vykdomas aktyviau. Skirtumai statistiškai reikšmingi (χ 2 = 12,991; df = 4; p = 0,011). Vertinant vidin s kokyb s vertinimo teigiamą įtaką kokyb s tobulinimui paaišk jo, jog atsirado poreikis kurti kokybiškai naujas studijų programas. Visada taip ir dažniau taip negu ne mano 85 proc. Marijampol s kolegijos respondentų bei 98 proc. Utenos kolegijos apklaustųjų. Dažniau ne negu taip ir ne mano 8,3 proc. Marijampol s kolegijos pedagogų, 6,7 proc. nežino, ar atsirado poreikis kurti kokybiškai naujas programas. Utenos kolegijos tik 2 proc. respondentų nežino šio poreikio. Respondentų požiūris į socialinių partnerių pasitik jimą kolegijos teikiamų produktų ir paslaugų kokybe iš esm s teigiamas. Socialinių partnerių pasitik jimas kolegijos teikiamų produktų ir paslaugų kokybe akivaizdžiai išaugo. Į teiginius visada taip ir dažniau taip negu ne atsak 68,3 proc. Marijampol s kolegijos ir 80 proc. Utenos kolegijos respondentų. Nedidel dalis Marijampol s kolegijos respondentų tą neigia 4,1 proc. 27,5 proc. Marijampol s bei 10 proc. Utenos kolegijos apklaustųjų nežino, ar išaugo pasitik jimas kolegijos teikiamų produktų ir paslaugų kokybe. Remiantis rezultatais galima teigti, jog Utenos kolegijos respondentai labiau nei Marijampol s kolegijos linkę manyti, kad išaugo pasitik jimas kolegijos teikiamų paslaugų kokybe. Skirtumai statistiškai reikšmingi (χ 2 = 9,793; df = 4; p = 0,044). Analizuojant kolegijos veiklos kokyb s laidavimą paaišk jo, kad svarbiausias veiklos kokyb s mato vienetas norinčių studijuoti skaičius. Teigiamai atsak 71,7 proc. Marijampol s kolegijos respondentų, neigiamai 25 proc., nežinau 3,3 proc. apklaustųjų. Utenos kolegijoje tai atitinka 82 proc., 14 proc. ir 4 proc. Galima teigti, kad abiejose kolegijose norinčiųjų studijuoti skaičius parodo jų veiklos kokybę, tačiau Utenos kolegijos respondentai šiek tiek geriau vertina savo pasiekimus. 33

34 Išvados Išanalizavus kolegijų pedagogų požiūrį į kai kuriuos esminius studijų kokyb s aspektus, galima daryti bendras išvadas. Beveik trečdalis kolegijų pedagogų pripažįsta, jog nežino, kas nusprend vertinti mokyklos veiklos kokybę, tačiau abiejų kolegijų bendruomenei rūpi studijų kokyb : ja rūpinasi ne tik kolegijos administracija, bet ir visi d stytojai. Marijampol s kolegijoje yra manančių, kad studijų kokyb nerūpi nei administracijai, nei d stytojams. Tokiems atsakymams įtakos gal jo tur ti tai, kad kokyb s vertinimo veiklos pradžia buvo prieš 5 6 metus. Per šį laikotarpį pasikeit dalis kolektyvo, tod l pradinis etapas gali būti primirštas. Kolegijų pedagogai gana aktyviai dalyvauja savęs vertinimo veikloje. Dauguma jų mano, kad savęs vertinimo veikla rūpi ne tik administracijai, bet ir daugeliui d stytojų. Taip pat pasteb ta, kad Marijampol s kolegijos d stytojai blogiau informuojami apie kolegijos veiklą kokybei užtikrinti, mažiau jų įtraukiama į šią veiklą. Pedagogų požiūrio analiz leidžia teigti, kad abiejų kolegijų tikslų nustatymas ir tikslų realumas bei jų atitikimas institucijos vykdomai politikai yra asmeniškai svarbūs šių mokyklų pedagogams. Jie teigiamai vertina savo ind lį pl tojant s kmingą organizacijos veiklą. Nustatyta, jog abiejų kolegijų pedagogai įtraukiami priimant sprendimus, susijusius su vidin s kokyb s vertinimu. Taip pat nemažas ir kolegijų administracijos ind lis kuriant vidin s kokyb s užtikrinimo sistemą. Galima teigti, kad abiejose kolegijose vyksta nuolatinis studijų proceso tobulinimas. Pedagogai įtraukiami į vidin s kokyb s tobulinimo procesą. Kuriamos kokybiškai naujos programos, išaugo taikomųjų tyrimų galimyb. Kolegijose atliekama savianaliz. Darbuotojų įtraukimas į savianaliz s procesą sustiprino kolegijų atsakomybę už teikiamas paslaugas, darbdaviai teigiamai atsiliepia apie kolegijų absolventus, išaugo socialinių partnerių pasitik jimas kolegijų teikiamų produktų ir paslaugų kokybe. Literatūra ISO 9000:2000, Quality management systems Fundamentals and vocubulary. ISO, Second edition Ekonomika ir vadyba (2001). Kokyb s ir produktyvumo vadyba: tarptautin s konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas. p Pukelis K., Savickien I. (2003). Studijų kokyb s užtikrinimo sistemos modeliavimas pasaulin s patirties kontekste. Kn.: Studijų kokyb s vertinimo sistemų lyginamoji analiz : pasaulin patirtis: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, p Scholten P. (2001). Quality Improvement in Higher Education: the EFQM model Quality Management. Quality Assurance. Quality Evaluation. Profesinis rengimas. Tyrimai ir realijos, 5, p

35 Summary QUALITY ASSURANCE AT HIGHER NON-UNIVERSITY INSTITUTIONS: REVEALING THE EDUCATORS ATTITUDES Dan Papečkien Marijampole College, Lithuania Lithuania having joined the European Union and seeking the education acquired in Lithuania to be internationally recognized, the necessity emerged to match the education standards with the systems of vocational training in European countries. The project plan ( ) of the development of higher education in Lithuania states that the quality assurance is a top priority. The emphasis is laid on the fact that the quality assurance of higher education should not lack behind the one in the developed European countries. The quality assurance of higher education has been under discussion in the few recent years. How should be the studies organized in order to train students to be able to compete in the labor market of the dynamically developing European countries? To determine the dimensions and standards of the education quality that are common to Lithuanian universities and colleges it is essential to regard the worldwide experience and to apply it in the context of our country. The importance has been laid on the quality assurance at the European universities for the recent 10 years. The subsequent organizations were established in different countries all over the world. A number of the agencies dealing with the quality assurance of higher education started the network partnership. The established Centre for Quality Assessment in higher education plays a major role for implementing the external quality assurance policy in universities and colleges of Lithuania by contributing to the development of human resources. The object of this research is to reveal the educators attitudes at Marijampol and Utena colleges towards the establishment of the quality assurance system at college. The research was done in November, 2004 at Marijampole and Utena colleges. There were 120 educator respondents at Marijampole College and 50 respondents at Utena College. 146 of them were lecturers and 24 were the administrative staff. The research done, the conclusions were made that the communities comprising the lecturers as well as the administrative staff of the colleges are concerned about the quality assurance of higher education and studies. The quality of higher non-university studies is being continuously assessed. Moreover, the system of quality assurance is being continuously developed. The educators both at Marijampole and Utena Colleges positively assess their input into the successive performance of the institutions taking an active part in making decisions related to the improvement of the inner system of quality assurance at the institutions. Key words: quality of studies, college, education. Received 10 January 2009; accepted 15 February 2009 Dan Papečkien Head-lecturer of Department of General Acquisition Study Subjects, Marijampole College, V. Kudirkos Street 61 / Sodžiaus Street 1, LT Marijampole, Lithuania. d.papeckiene@marko.lt Website: 35

36 PROJEKTŲ VADYBA GIMNAZIJOJE Roma Kulikauskien Vilniaus Žemynos gimnazija, Vilnius, Lietuva Anotacija Straipsnyje aptariamos mokytojų ir mokinių kompetencijos. Aprašoma projektin veikla bendrojo lavinimo mokykloje. Nurodomas šios veiklos tikslingumas ir reikšm. Pateikiama projektų rengimo metodika bei projekto kaip metodo panaudojimo ugdymo procese rekomendacijos. Aptariama projektin s veiklos reikšm įgyvendinant organizacijos strategiją ir projektų vadybą Vilniaus Žemynos gimnazijoje. Pagrindiniai žodžiai: projektas, projektin veikla, projekto rengimas ir vykdymas, projektų vadyba mokykloje. Įvadas Šiandienos mokyklai nebeužtenka kvalifikacijos. Jai reikia kompetencijos. Mokyklos veiklos s km jos mokytojų kompetencijos, nuo kurių priklauso ir ugdytinių kompetencijos, atspindys. Kadangi mokytojo veikla n ra struktūrizuota, jam tenka įvairūs vaidmenys. Mokytojai vis labiau reiškiasi kaip individualių mokymo programų reng jai ir pl totojai, mokyklų veiklos tobulinimo komandų nariai, mokymosi bei profesin s karjeros konsultantai, vidaus audito vertintojai ir įgyvendintojai, projektų reng jai, tarptautinio bendravimo ir bendradarbiavimo dalyviai ir pan. Nauja situacija sąlygoja ir tai, jog ugdytinis mokymo(si) procese laikomas aktyviu dalyviu, atsakingu už savo paties mokymąsi. Taip visas mokymo(si) procesas įgyja naują pobūdį: mokinys neb ra pasyvus žinių kaup jas, jam suteikiama galimyb pačiam pasirinkti ir nuspręsti: ko, kada, kaip ir kiek mokytis (Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinys, 2008). Tod l tiek mokykla, tiek mokytojas turi leisti mokiniams aktyviai įsitraukti į ugdymo(si) procesą, bendradarbiauti atliekant projektinius darbus, įvairius tyrin jimus realioje aplinkoje, pad ti susieti mokomąją medžiagą su gyvenimo aktualijomis bei sudaryti sąlygas jų socializacijai. Vienas iš metodų šiems uždaviniams realizuoti yra projektas. Kas yra projektas Yra daug jo apibr žimų. Projektas tai problemos sprendimas; tai iniciatyva, keičianti situaciją; tai metodas veiklai, kurią norima padaryti; tai darbas, kurį mokykla (moksleivis ar moksleivių grup ) atlieka per tam tikrą laiką. Pagrindinis projektų bruožas yra tas, kad jie turi pasiekti tam tikrą tikslą per tam tikrą laikotarpį ir su tam tikro dydžio sąnaudomis. Projektus galima skirstyti į trumpalaikius ir ilgalaikius (priklausomai nuo trukm s), į tarptautinius, respublikinius, regioninius, savivaldybių, (priklausomai nuo vietos), institucijos ar vieno asmens (jų grup s) ir pan. Projekto etapai Projektas sudaro tam tikrą ciklą. Jį galima suskirstyti į šiuos etapus: Id jos išk limas. Problemos analiz. Koncepcijos suformulavimas. 36

37 Projekto parengimas. Projekto įgyvendinimas. Projekto įvertinimas. Atsiskaitymas. Projektas turi tur ti griežtą logiką. Jo rengimas tur tų prasid ti nuo id jos identifikacijos bei situacijos ir bendruomen s, kuriai skiriamas projektas, poreikių analiz s. Tai įvertinus, numatoma strategija, t. y. formuluojamas tikslas (rekomenduotina, kad būtų vienas). Tikslas projekto ašis, iš jo išplaukia projekto uždaviniai. Uždaviniai tai specifinių veiksmų visuma. Jie iškeliami išskaidžius tikslą. Uždaviniai turi būti formuluojami paprasti, realūs, konkretūs, įgyvendinami, bet novatoriški. Jie turi atspind ti siūlomą problemos sprendimą. Maksimalus uždavinių kiekis 5, minimalus 2. Išsik lus uždavinius, pasirenkamas metodas. Metodas tai veiklos būdas, veiksmų modelis. Ketvirta, sudaromas veiksmų planas ir numatomas jo įgyvendinimas. Planavimas taip pat orientuojamas į tikslą ir išteklius. Planavimas turi būti nepertraukiamas (planuojam visą projekto laiką) ir lankstus (paliekame erdvę pokyčiams). Planuojant reikia pasiskirstyti atsakomybe tarp projekto narių. Tikslas Uždavinys Uždavinys Uždavinys Veikla Veikla Veikla Veikla Veikla Veikla 1 pav. Tikslai, uždaviniai, veikla Penktas žingsnis paraiškos rengimas. Paraiškoje trumpai pristatomas projektas nurodant tikslą, uždavinius, tikslines grupes ir jų poreikius, priklausomybę socialin ms grup ms, aprašoma pagrindin veikla, numatomi rezultatai. Pateikiamas veiklos paketas įvardijant kas, ką ir kaip darys. Veikloje turi atsispind ti darbų išskaidymo struktūra, būti įvertinta organizacijos patirtis šioje srityje ir žmoniškieji ištekliai. Tuomet pateikiamas projekto biudžetas. Jį reikia skaičiuoti visam projektui, remtis rinkos kainomis, detalizuoti išlaidas, nurodyti kitus finansavimo šaltinius. Būtina numatyti veiklos rezultatus. Jie taip pat turi atitikti projekto tikslą. Projektas įvertinamas jį atlikus. Pateikiama jo ataskaita, įvardijama, kas pavyko, kas ne, ko siek me ir ko nepadar me, ko pasimok m. Taip pat įvertinama projekto kokyb, t. y. įvardijama, kuo projektas buvo naudingas mokiniui (adresatui) bei organizacijai, kaip sek si projekto valdymas, kaip ir kur bus panaudoti gauti rezultatai. 37

38 Mokiniai ir projektin veikla 2 pav. Projekto eglut : projekto etapai Kardinolas John Henry Newman raš : Gyventi reiškia keistis, o būti tobulam reiškia keistis nuolat. Jei norime tobul ti kaip mokytojai, taip pat privalome keistis. Jei metai iš metų darome tą patį, išsenkame, mūsų mokymas pasidaro negyvas. Tod l projektin veikla mokykloje netur tų apsiriboti projekto kaip vieno iš metodų naudojimu. Mokykla turi tur ti tikslą mokyti savo ugdytinius projektų rašymo ir jų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, JAV projektų rašymas yra viena iš mokykloje d stomų disciplinų. Jau būdamas pradin se klas se vaikas pristato įvairius projektus, parengtus individualiai ar komandoje. Kompetentingas mokytojas tur tų skatinti savo ugdytinius savarankiškai parengti projektą ir jį įgyvendinti. Šiai mokinių veiklai įgyvendinti būtų galima pateikti tokias rekomendacijas (Jankūnien, 2005). Projekto etapai: Problemos išk limas. Veiklos planavimas (laikas, per kurį reik s atlikti darbą, darbo apimtis, forma, numatomos reikalingos priemon s, sudaroma komanda, apibr žiama kiekvieno jos nario veiklos kryptis, aptariamas informacijos paieškos būdas ir kt.). Veikla (informacijos rinkimas, nagrin jimas, atranka, konspektavimas, išvadų darymas, komandos narių nuomonių derinimas, veiklos aptarimas, sprendimų pri mimas ir kt.). Projekto pristatymas (numatykite, kiek laiko truks pristatymas ir kur jis vyks, kokios technin s priemon s bus reikalingos ir kt.). Projekto vertinimas (jūsų projektą gali vertinti mokytojas, mokiniai ir kt.). Savo veiklos vertinimas. Visada svarbu klausti savęs: kaip man sek si? Kuo šis darbas buvo įdomus ir naudingas? Ar pakankamai aktyviai dirbau? Kurios sritys man buvo neįveikiamos, o kurios sek si geriausiai? Ką kitą kartą daryčiau kitaip? Projektų vadyba mokykloje Vilniaus Žemynos gimnazija aktyviai dalyvauja projektin je veikloje. Ji vykdo tęstinius, ilgalaikius vaikų socializacijos ( Politin kultūra Lietuvoje, 2007 m.; Istorija mana, skaitau tave iš naujo, 2009 m.), pilietinio ir tautinio ugdymo (Vilniaus Žemynos gimnazija Lietuvos tūkstantmečiui, 2009 m.), vaikų vasaros poilsio organizavimo ( SPORTUOK, KELI- AUK, PAŽINK, 2004 m.; Sudeikiai 2006, Sudeikiai 2007, Sudeikiai 2009 ), gabių 38

39 vaikų ugdymo, Fenomenai, tarptautinį gamtamokslinį Baltijos jūros ir kitus projektus. Taip pat trumpalaikius, integruotus ar atskirų dalykų projektus. Vykdant gabių vaikų ugdymo projektą 2007 metais buvo suorganizuotas Gabių vaikų pleneras. Taip pat įvyko mokslin konferencija Vilniaus pedagoginiame universitete, kur moksleiviai mokytojams, universiteto d stytojams, akademinei visuomenei pristat savo projektus. Šiais metais kovo m nesį gimnazijoje organizuojama respublikin konferencija, kur mokiniai pristatys projektą Mano gimin s (šeimos) šviesuolis. Mokykla daug nuveik įgyvendindama Baltijos jūros projektą m. mokykloje vyko tarptautin gamtamokslin konferencija m. mokyklos pedagogai ir aukl tiniai dalyvavo tokioje konferencijoje Švedijoje, Lenkijoje, o 2008 metų pabaigoje Japonijoje metų vasario 27 dieną mokykloje įvyko respublikin konferencija Aplinkos raida. 3 pav. Konferencijos Aplinkos raida dalyviai (2009) Kam reikalinga projektin veikla? Atsakymai įvairūs: projektinis darbas yra viena iš veiklos valdymo formų; ji padeda siekti organizacijos strateginių tikslų; ji padeda ieškoti fondų, gauti papildomų l šų; ji sudaro galimybę įgyvendinti seniai brandintus sumanymus, kuriems vis trūksta l šų iš mokyklos biudžeto; ji padeda sudaryti sąlygas įgyvendinti nacionalinio lygmens tikslus; ji aktyvina ir įvairina mokinių veiklą, prisideda prie jų kompetencijų pl tojimo ir pan. Kaip gimsta projektas? Projektų iniciatoriai ir vykdytojai yra mokytojai, administracija. Kilus id jai, turint pasiūlymą, kaip spręsti problemą, išsik lus tikslą, yra sudaroma darbo grup. Ją formuoja projekto koordinatorius mokytojas ar administracijos atstovas (priklausomai nuo id jos autoriaus). Jei projektą inicijuoja mokytojas, tai jis pats ir renkasi savo pagalbininkus, t. y. bendraminčiai sudaro komandą. Jei projektą inicijuoja administracija ir į projektą įtraukiama daugiau dalyvių, paprastai administracijos atstovas sudaro komandą. Tai įforminama direktor s įsakymu. Komanda generuoja id jas, ką ir kaip daryti įgyvendinant išsikeltą tikslą, siūlo veiklos metodus, telkia projekto dalyvius, organizuoja veiklą ir įgyvendina projektą. 39

40 Administracija N projekto vadovas N projekto vadovas N projekto vadovas N projekto vadovas Projekto vykdytojai Projekto vykdytojai Projekto vykdytojai Projekto vykdytojai Projekto dalyviai Projekto dalyviai Projekto dalyviai Projekto dalyviai 4 pav. Projekto realizavimo schema Mokyklos administracija skatina, palaiko bei padeda vykdyti projektinę veiklą. Tai atsispindi naujoje mokyklos valdymo struktūroje, kuri įgyvendinama nuo 2007 metų. Šios struktūros įgyvendinimo tikslai: Efektyvinti gimnazijos veiklą. Tobulinti ir modernizuoti gimnazijos veiklos valdymą. Sukurti mokiniams ir mokytojams saugią ir tinkamą ugdymosi ir ugdymo aplinką. Didinti gimnazijos bendruomen s aktyvumą. Pagrindinis tikslas išskaidyti valdymo funkcijas. Šioje struktūroje numatyta ir projektų koordinatoriaus funkcija Projektų koordinatorius 1 lentel 1 Mokinių projektin veikla Mokytojai 2 Gimnazijos strateginius tikslus atitinkančių projektų paieška ir jų sąrašo formavimas 3 Gimnazijos strateginius tikslus atitinkančių projektų rengimas, pateikimas atitinkančioms institucijoms ir vykdymas Išvados Projektas telkia mokyklos kolektyvą ir aktyvina jos veiklą. Padeda mokyklai ir mokytojams keistis ir tobul ti. Padeda realizuoti sumanymus ir įgyvendinti id jas. Sudaro galimybes gauti papildomą finansavimą. Padeda spręsti edukacines problemas. Sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Padeda tobulinti mokytojų ir mokinių kompetencijas. 40

41 Literatūra Jankūnien J., Manelis E., Pobedinska L., Skardžiukien A. (2005). Istorija. Vadov lis 7 klasei. II dalis. Vilnius: Tyto Alba, p Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo tyrinys. Mokomoji knyga mokytojams. (2008). Vilnius, p Walters T. P., Walters R. T. (1995). Dirbk išradingiau ir bus lengviau. Kaunas: LKB TKK leidykla, p. 97. Summary PROJECT MANAGEMENT IN UPPER-SECONDARY SCHOOL Roma Kulikauskien Vilnius Zemyna Gymnasium, Lithuania The present school feels lack of qualified and competent staff. The success of school activities depends on the competence of teachers as they are responsible for the quality of students qualification. Due to the absence of any structure of activities, a teacher plays different roles including the development of individual curricula and improvement of school activities. They also work as advisers on the learning process and professional career, the evaluators of internal audit, launch projects, participate in international events etc. The project concentrates and involves school community, helps teachers with increasing their qualifications and implementing ideas in practice. On the other hand, projects assists in providing possibilities of receiving additional financial support and dealing with complex educational problems. An important point is that projects actively involve teachers. Key words: project management, school activities, school community, upper-secondary school. Received 20 January 2009; accepted 20 February 2009 Roma Kulikauskien Senior Teacher at Vilnius Zemyna Gymnasium, Čiobiškio Street 16, Vilnius, Lithuania. romakulikauskiene@gmail.com Website: 41

42 VEIKSMINGŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS Vytautas Kantauskas Šiaulių Simono Daukanto vidurin mokykla, Lietuva Anotacija Šiuolaikinis gyvenimas pasižymi labai sparčia kaita, kuri neaplenkia ir mokyklos. Neatsiejama mokyklos vadovo darbo dalis yra pokyčių inicijavimas, įgyvendinimas. Norint, kad mokyklos veikla būtų efektyvi ir pasižym tų aukšta ugdymo kokybe, svarbu, kad numatyti pokyčiai būtų veiksmingai įgyvendinti. Veiksmingas pokyčių įgyvendinimas mokykloje priklauso nuo vadovo vadybin s kompetencijos lygio, pasirinktų priemonių, dalyvių, kuriuos paveiks numatyti pokyčiai, parengimo ir nuolatin s pokyčių įgyvendinimo eigos priežiūros. Pagrindiniai žodžiai: bendrojo lavinimo mokykla, vadyba, vadybin s kompetencijos. Pokyčiai ir sąlygos, lemiančios s kmingą jų įgyvendinimą Dabartinis laikotarpis ypatingas tuo, kad visose gyvenimo srityse vyksta sparti kaita. Kur mes begyventume ar bedirbtume, visur susidursime su pokyčiais. Jie neaplenkia ir švietimo, mokyklos. Nesvarbu, koks bebūtų mokyklos tipas, dydis ar vadovo amžiaus bei kompetencija, visur vyksta pokyčiai. Pokyčius būtų galima suskirstyti į du tipus: ateinančius iš išor s ir inicijuotus mokyklos. Iš išor s ateinančius pokyčius dar galima skirti į mokyklai privalomus, kuriuos inicijuoja švietimo ir mokslo ministerija, švietimo skyriai, steig jas, ir įtakojamus besikeičiančios aplinkos. Pirmieji pokyčiai yra tiksliniai, numatyti kitų organizacijų ir nuleisti įgyvendinti mokyklai. Kiti iš išor s ateinantys pokyčiai n ra tiksliniai, tai pokyčiai, kurie vyksta gyvenime. Jie ateina į mokyklą d l natūralių kaitos procesų, kai kurie įgyvendinami lyg savaime, nepriklausomai nuo mūsų norų, kitus įgyvendinti mus verčia pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Viduje atsirandančius pokyčius išskirčiau į kryptingus, inicijuotus administracijos, pedagogų, darbuotojų, mokinių, ir savaiminius, kurių atsiradimą lemia iškilusios mokykloje problemos, konfliktai arba, atvirkščiai, pasiekimai, laim jimai. Kokio tipo bebūtų pokyčiai, ne visada jų įgyvendinimas yra naudingas mokyklai, kita vertus, ne visada sekasi juos įgyvendinti. Nor čiau pasidalyti savo patirtimi ir pamąstymais apie kryptingai numatytus ir įgyvendinamus pokyčius, nesvarbu, ar jie at ję iš išor s, ar gimę mokyklos viduje. Vienu atveju mes turime įpareigojimą įgyvendinti juos savo mokykloje, kitu atveju prisiimame įsipareigojimą tai padaryti. Bet vienu ir kitu atveju pokyčiams įgyvendinti galioja panašios taisykl s ir d sniai. Turbūt ne vienas vadovas yra susidūręs su situacija, kai siekdamas įgyvendinti numatytus pokyčius įdeda daug j gų, resursų, o laukiamo rezultato nepasiekia. Taip dažnai būna, kai pokyčius mokykloje inicijuoja išor, kaip tai dabar dažnai daro Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip pavyzdį pateiksiu vidaus auditą, kurio jau neprivalome atlikti. Ne taip seniai buvo skelbiama, kad vidaus audito metodika yra galingas įrankis, skatinantis mokyklas tobul ti, teikti kokybišką ugdymą. Turbūt daugelis vadovų prisimena, kiek darbo, l šų įd jo ne tik Švietimo ir mokslo ministerija, bet ir mokyklos. Ministerija atsirinko kai kurias respublikos mokyklas ir jose vykd vidaus audito eksperimentą, išleido knygas su gerąja patirtimi, buvo ruošiami ekspertai, organizuojami seminarai ir t. t., o kiek dar buvo išleista l šų ir išnaudota žmonių resursų. Ne mažiau dirbta ir mokyklose. Darbo grup s raš iliustracijas, nustatin jo požymius, rinko įvairią medžiagą ir ją apdorojo. Sukauptos krūvos dokumentų, sunaudotas mokytojų ir 42

43 administracijos laikas. Išleista nemažai l šų, skirtų apmok ti mokytojams už darbą, už kanceliarines prekes, kopijavimą, seminarų organizavimą ir t. t. Nor dami kokybiškai atlikti vidaus auditą, mokytojai tur jo gerai įvaldyti darbo su šaltiniais metodą, išmokti kelti hipotezes, numatyti tyrimo tikslus, uždavinius, sudaryti anketai klausimyną, gautus duomenis apdoroti ir pateikti išsamias išvadas. Taigi mokytojas tur jo įgyti mokslinio tiriamojo darbo atlikimo kompetencijos, kurios nauda atliekant tiesiogines mokytojo pareigas nelabai akivaizdi. Manau, kad drąsiai galiu teigti, jog įd tos pastangos, laikas ir l šos diegiant vidaus audito metodiką į mokyklą nedav laukiamo rezultato. Vienose mokyklose jis buvo didesnis, kitose mažesnis, bet įvertinat sąnaudas turbūt n vienoje mokykloje rezultatas nebuvo didesnis už įd tas pastangas ir l šas. Kiekvienoje mokykloje vidaus audito įgyvendinimo s km ir rezultatas daug priklaus nuo vadovų požiūrio ir kompetencijos. Turbūt neklysiu sakydamas, kad vieni vadovai su entuziazmu prad jo diegti vidaus audito metodiką, kiti laik si pozicijos jei reikia, tai padarysim, dar kiti per daug nesuko galvos, įpareigojo koordinacinę vidaus audito grupę, pavaduotoją ugdymui ir paliko savieigai. Rezultatai iš jo v lgi įvairūs, vieniems tai prisid jo prie mokyklos tobulinimo, kiti to poveikio beveik nepajaut. Atrodo, mintis įsivertinti savo veiklą, nustatyti tobulintas sritis yra gera ir reikalinga kiekvienai mokyklai. Bet kod l įgyvendinant vidaus audito metodiką nebuvo pasiektas norimas rezultatas, kod l ji pavirto popierių gaminimo procesu, o mokyklose nebuvo pasteb ta ryškių kokyb s pokyčių? Manyčiau, pagrindin nes kmingo vidaus audito metodikos įdiegimo priežastis buvo pačių tos id jos sumanytojų silpna vadybin kompetencija, nesugeb jimas realiai įvertinti esamos situacijos, pokyčio inicijavimas vien d l to, kad jis buvo suplanuotas. Kita nes km s priežastis yra sunkiai realizuojama pati vidaus audito metodika. Vidaus audito metodika yra sud tinga, reikalaujanti profesionalaus pasirengimo, užimanti daug laiko ir nelanksti. Per tą laiką, kai atliekamas vidaus auditas, pasirinktų sričių pad tis gali pasikeisti kardinaliai: sritys, kuriose pad tis buvo vertinamas gerai, tampa problemin s, o sritys, kurios buvo įvertintos blogai, pasitaiso. Visas audito procesas labai l tas, per metus įmanoma audituoti tik keletą sričių, o kokia kitų pad tis, galima sužinoti tik po metų kitų. Dar viena priežastis, kod l vidaus audito metodika buvo neefektyvi, tai nesitarimas su dalyviais, kuriems ta metodika skirta. Šiuo klausimu man, aišku, prieštarautų ministerijos darbuotojai, kurie buvo atsakingi už vidaus audito metodikos įgyvendinimą. Jie sakytų, kad buvo kalbama ir rašoma apie vidaus auditą, kviečiama diskutuoti, teikti pasiūlymus ir t. t. Bet visa tai daryta tada, kai jau buvo nuspręsta, jog reikia įvesti vidaus auditą, ir net kalbos nebuvo, ar iš viso jo reikia ir, jei reikia, koks jis tur tų būti. Visus dalyvius buvo bandoma įtikinti, koks reikalingas ir naudingas vidaus auditas, kad siūloma metodika yra veiksminga ir nesunkiai atliekama. Taigi buvo atliekama imitacija, kad tariamasi su mokyklomis. Visoms mokykloms prad jus atlikti vidaus auditą, jo eiga nebuvo kontroliuojama, kūr jai nekreip daug d mesio, kaip sekasi realizuoti auditą, su kokiomis problemomis susiduriama. Apibendrindamas vidaus audito metodikos įdiegimo į mokyklą pavyzdį, gal čiau išskirti pagrindines sąlygas nuo kurių priklauso s kmingas pokyčių įgyvendinimas: pokyčių įgyvendintojų vadybin patirtis, numatytos priemon s pokyčiui įgyvendinti, dalyvių, kuriuos palies šis pokytis, parengimas bei nuolatinis proceso palaikymas ir priežiūra. Vadybin s kompetencijos sud tin s dalys Nesvarbu, ar pokyčiai būtų inicijuojami iš išor s, ar iš vidaus, sąlygos jiems s kmingai įgyvendinti yra tos pačios. Visos mano išvardytos sąlygos yra glaudžiai viena su kita susijusios ir didžiausią įtaką joms daro vadovo vadybin kompetencija. 43

44 Taigi nagrin damas sąlygas, leidžiančias s kmingai įgyvendinti pokyčius mokykloje, pirmiausia nor čiau prad ti nuo vadovo vadybin s kompetencijos. Kas sudaro vadovo vadybinę kompetenciją? Manau, kad galima išskirti tokias dalis: žinios (vadybin s, teisin s, pedagogikos, psichologijos, bendrosios), asmens savyb s, vertyb s ir nuostatos, turima patirtis (vadybin, gyvenimiška). Užjaučiu ir suprantu tuos vadovus, kurie pirmus metus pradeda dirbti direktoriais mokykloje. Kadangi pas mus n ra išankstinio vadovų parengimo, tai naujai paskirti direktoriai savo darbe vadovaujasi patirtimi, susikurtu direktoriaus įvaizdžiu ir švietimą reglamentuojančių dokumentų išmanymu. Siekdami išsikovoti pozicijas kolektyve, dažniausiai jie pradeda nuo materialaus turto įsigijimo, remonto darbų, buvusio direktoriaus darbų sumenkinimo, jo padarytų klaidų parodymo kolektyvui, nuobaudų arba privilegijų dalinimo. Daugeliui iš jų direktoriaus atliekama veikla atrodo aiški ir suprantama, reikia tik trupučio patirties, susipažinti su įvairiais teisiniais ir švietimo dokumentais ir mok ti paskirstyti darbus. Vadybos žinios jiems tik teorija, kurią vargu ar galima pritaikyti praktikoje. Naujai prad jusius dirbti direktorius galima palyginti su žmon mis, kurie yra tamsiame kambaryje, kuriame turi padaryti tvarką, tur dami kažkokį savo šviesos šaltinį. Dažniausiai tas šviesos šaltinis yra degtukas, žiebtuv lis ar žvak. Kiek jis apšviečia erdv s, tą ir mato žmogus. Gali atrodyti, kad kur nepasiekia šviesa, ten nieko ir n ra, viskas tvarkinga. Viskas pasikeis, kai žmogus įsigis galingesnį šviesos šaltinį, pamatys, kiek daug dar daiktų yra tame kambaryje ir koks jis didelis, neapr piamas, kad vargu ar ateityje bus galima pamatyti ribas. Taigi norint įgyti didesnį šviesos šaltinį, reikia nuolatos didinti savo vadybinę kompetenciją. Kaip min jau, viena iš vadybin s kompetencijos dalių yra žinios. Vadovui savo veikloje jų reikia įvairių: nuo vadybinių, švietimą reglamentuojančių iki bendrųjų. Kokių ir kiek žinių reikia, vadovas turi apsispręsti savarankiškai. Niekas neprivers vadovo studijuoti švietimą reglamentuojančių dokumentų, darbo ir sveikatos saugos ar darbo kodekso, bet kai reik s daryti sprendimus ar mokykloje bus vykdomas patikrinimas, tada ir išryšk s, kiek žinios yra reikalingos. Mokyklos veiklą, darbo santykius ir kitas sritis reglamentuojančių dokumentų neišmanymas gali skaudžiai atsiliepti direktoriaus karjerai. Dabartiniu metu pastebima prasta tendencija vertinti direktoriaus veiklą pagal sugeb jimą kruopščiai vykdyti nurodytas taisykles, tvarkingai parengti ataskaitas, įvairias taisykles, geb jimą viską dokumentuoti ir fiksuoti. Vadovų veiklos kontrol dažniausiai apsiriboja dokumentų tikrinimu, o ne gautu rezultatu. Vertinama dokumentų parengimo kiekyb, kokyb ir kiek tai atitinka keliamus reikalavimus. Susidaro gan paradoksali situacija: direktoriaus, kuris siekia rezultato, veiksmingai įgyvendina suplanuotus pokyčius, bet mažai d mesio skiria dokumentavimui, darbas įvertinamas prasčiau už kolegos, kurio pagrindin veikla programų, tvarkų, taisyklių rengimas ir veiklos dokumentavimas. Tokia ydinga vadovo veiklos vertinimo kryptis verčia vadovus darytis administratoriais, nurodymų, taisyklių vykdytojais. Tod l dalis vadovų pagrindinę savo laiko ir energijos dalį skiria švietimo ir kitas veiklas reglamentuojančių dokumentų nagrin jimui. Jų vadybin kompetencija susiaur ja, jie tik gerai išmano dokumentus, jų laikosi ir vykdo reikalavimus. Toks vadovas s kmingai kiekvienam tikrintojui įrodys, kad mokykla dirba efektyviai. Tik b da, kad tai bus tik dokumentuose, o tikrov je mokykla vegetuos. Tokio vadovo vadovaujama mokykla tampa biurokratine įstaiga, kuri s kmingai dirbtų ir be mokinių, tik neaišku, kokia tada būtų jos paskirtis. Norint, kad mokykla dirbtų mokiniui, kad kiekvienas darbas būtų orientuotas į ugdymo kokyb s gerinimą, vadovui, kuris neturi vadybinių žinių, to įgyvendinti nepavyks. Pagrindin vieta, kur mokyklos vadovas gali pasisemti vadybinių žinių, yra Pedagogų profesinio rengimo centras (PPRC). Jame dirbantys švietimo vadybos ekspertai siūlo gan aktualias ir reikalingas vadybines programas, tik b da, kad beveik n vienas iš jų n ra išbandęs praktikoje šių žinių. Atvykusiam į tokius seminarus naujai paskirtam vadovui gauta informacija 44

45 gali pasirodyti tik graži iliuzija, kuri nepritaikoma mūsų rūsčiai realybei. Apskritai mūsų visų b da yra ta, kad žinias gerai galime suprasti, išmokti, o kaip jas pritaikyti praktikoje nemokame. Taigi vedantys seminarus d stytojai pateikia žinias, kurias išmoko iš kitų šaltinių, o kaip padaryti, kad jos veiktų praktikoje, neįsivaizduoja. Aišku, būtų gerai, jei aš klysčiau ir kiekvienas vadovas, grįžęs iš seminaro Besimokančios organizacijos vadyba, tokia padarytų savo mokyklą. Tada respublikoje visos mokyklos taptų besimokančiomis organizacijomis. Dažnai vadovai po tokių seminarų nesistengia ko nors taikyti savo veikoje, galvodami, kad tai tik teorija, kuri eina savo kryptimi, o gyvenimas savo ir nelabai tie keliai sutampa. Aišku, su tokia nuostata vadybinių žinių niekada neįgysime. Kad seminarai būtų naudingi, reikia keisti nuostatą. Jei galvosime, kaip pritaikyti tai, ką išgirdome seminare, kokią tai duos naudą mūsų mokyklai ir mokiniui, suprasime, kad gautos žinios priemon, kurią galima panaudoti darbe. Vadybinių žinių kiekvienas vadovas s kmingai gali įgyti ir savarankiškai studijuodamas vadybinę literatūra. Manau, kad šiuo metu lietuvių kalba yra išleista pakankamai vadybin s literatūros, kuri pad tų įgyti plačias ir gilias vadybines žinias. Savarankiškai studijuojant b da yra ta, kad n ra su kuo pasikonsultuoti, ar viską supratai taip, kaip nor jo pasakyti autorius. Kiekvienas žmogus gaunamos informacijos neabsorbuoja, o kuria savo suvokimą, kuris priklauso nuo jo patirties ir intelekto lygio. Taigi tai, ką jūs perskait te ir suvok te, n ra ta tiesa, kurią nor jo pasakyti autorius. Tod l svarbu pasidalyti savo pasteb jimais, mintimis su kitais kolegomis ar tos srities ekspertais. Manau, kad norint įgyti vadybinių žinių geriausiai pad tų vadybos studijos. Tada gal sime pasidalyti savo mintimis su d stytojais, įsivertinti ir lygintis su kitais kolegomis. Mokyklos vadovas savo veikloje susiduria su situacijomis, kai reikia ne tik įvairių dokumentų išmanymo ar vadybinių žinių, bet ir psichologijos, pedagogikos ir dar daugelio įvairių kitų sričių žinių. Aišku, visko mok ti negalima, bet nor dami efektyviai dirbti, mes pasmerkti nuolatos mokytis. Tačiau vien žinios neparodo vadybin s kompetencijos. Dar svarbios vadovo asmens savyb s, vertyb s, nuostatos. Jei vadovas ramus, nuoseklus, vertina pastovumą, stabilumą, jis jau yra nusistatęs prieš pokyčius apskritai. Jį patį aplinkiniai turi įtikin ti, kad reikalinga kaita, o ką jau kalb ti apie pokyčių inicijavimą. Kita vertus, jei vadovas yra nekantrus, siekia būti d mesio centre, jaučia poreikį visada ką nors keisti, tai tokioje mokykloje pokyčiai vyks vienas po kito, n vienas nebus įgyvendintas iki galo, visiems dalyviams jie įgrįs. Taigi nor damas, kad mokykloje vyktų pokyčiai ir jie būtų veiksmingi, vadovas turi gerai pažinti save, savo silpnąsias ir stipriąsias puses. Vadovui reik tų atsiriboti nuo savo asmeninių norų, ambicijų inicijuojant ar įgyvendinat numatytus pokyčius. Visada prieš pradedant inicijuoti pokyčius svarbu įvertinti esamą pad tį ir nustatyti, ar reikia iš viso ką keisti mokykloje, jei taip, tai kokio rezultato laukiama. Įvertinat pad tį svarbu būti sąžiningam sau. Būna, kad labai sunku pripažinti savo silpnybes ir klaidas. Visada norisi save pateisinti ir atsakomybę permesti kitiems ar nepalankioms aplinkyb ms. Taip pat reikia susitaikyti su mintimi, kad pokyčių vykdymas pareikalaus papildomo darbo, energijos, kad vyksiantys pokyčiai veiks ne tik aplinkinius, bet reik s keistis ir pačiam. Jei vadovas nepriims tokių sąlygų ir manys, kad užtenka tik inicijuoti pokyčius ir paskirstyti darbus, tada vargu ar galima laukti veiksmingo jų įgyvendinimo. Taigi vadovui reikia išmokti vertinti mokyklos situaciją atsiribojant nuo asmeninių savybių bei nuostatų, pažinti ir nuslopinti savo silpnąsias puses, kurios gali kliudyti įgyvendinti užsibr žtus pokyčius, ir susitaikyti su mintimi, kad pokyčiai pareikalaus asmeninio ind lio. Vadovo kompetencija, manau, daug priklauso ir nuo jo turimos sukauptos vadybin s ar gyvenimiškos patirties. Visada sunku suvokti situaciją ir priimti teisingą sprendimą, kai papuo- 45

46 li į naują aplinką, susiduri su nežinomomis aplinkyb mis, bendrauji su nepažįstamais žmon mis. Kai jau kartą esi pabuvęs vienoje situacijoje, antrąkart elgsiesi tvirčiau. Prisimenu, kaip nerimavau ir nervinausi, kai mokyklą pirmąkart tikrino (finansus). Toliau, kuo daugiau tikrintojų ateidavo iš įvairių įstaigų, tuo mažiau nerimavau, aišku, negaliu pasakyti, kad visai nekreipiu d mesio. Dabar tiesiog žinau, ko laukti iš jų, kaip pasirengti ir ką pateikti. Tokiems patikrinimams svarbu gerai pasirengti: žinoti tikrintojų tikslą, kokiais dokumentais vadovausis atlikdami kontrolę ir kokios tikrintojo asmens savyb s bei nuostatos. Išnagrin jus dokumentus, kuriais vadovausis atlikdami kontrolę tikrintojai, reik tų įvertinti esamą pad tį, nustatyti, ar viskas yra, ko reikalaujama. Žinant kontrolieriaus asmenines savybes ir nuostatas, galima sumodeliuoti savo elgesį, kaip reaguoti atsidūrus nenumatytoje situacijoje, suplanuoti reikalingų dokumentų parengimą ir pateikimą,. Aišku, gyvenime nevyksta viskas taip sklandžiai, kaip galima aprašyti. Ne visada pavyksta viską numatyti d l laiko stokos, d l kitų darbuotojų netinkamai atliktų jiems paskirtų funkcijų ar kitų priežasčių. Vykstant tikrinimui atsiduri situacijoje, kai reikia gesinti nenumatytus gaisrus. Bet ir čia gelb ja patirtis, kuri leidžia iš esamos situacijos išeiti su mažiausiais nuostoliais. Taigi visa patirtis, kurią vadovas yra sukaupęs per savo gyvenimą, padeda numatyti būtinus mokyklai pokyčius ir veiksmingai juos įgyvendinti. Tur damas didel s patirties vadovas tiesiog instinktyviai jaučia galimą pokyčio naudą mokyklai. Dabartinių laikotarpiu daug jų ateina iš išor s ir jei juos visus įgyvendintume, manau, kad mokykloje mokinys ir jo ugdymas būtų pamirštas. Turintis patirties vadovas pasirenka įgyvendinti tuos pokyčius, kurie bus naudingi mokyklai, kitus belieka tiesiog ignoruoti ar palikti savieigai. Kai kuriais atvejais mokykla daugiau laimi neįgyvendindama pokyčių. Ne visi pokyčiai gerina pad tį, kiti gali tik pabloginti, išbalansuoti esamą situaciją, nuteikti dalyvius prieš bet kokią kaitą. Kalbant apie vadovo turimą patirtį, nereikia pamiršti, kad ji yra naudinga tada, kai išanalizuojama ir padaromos išvados. Manau, kiekvienam sunku pripažinti savo trūkumus, klaidas. Geriau save pateisinti, d l nes kmių ar prasto rezultato apkaltinti aplinkybes ar kitus. Kartais, aišku, yra sunku įtakoti susidariusias aplinkybes ar kitų darbą, bet vis tiek reik tų galvoti, ką reik jo padaryti, kad pad tis nesusiklostytų nepalankiai. Jei vadovas nepripažins savo klaidų, neanalizuos priežasčių, kod l būtent toks rezultatas, tai iš tokios patirties bus mažai naudos. Atsitiks taip, kad tokioje ar panašioje situacijoje sulauksime tų pačių klaidų. Mokykloje dirba mokytojas, kuris, kas beatsitiktų, turi šimtą save pateisinančių priežasčių. Ar reik tų atlikti kokią užduotį, ar užduotis buvo neatlikta, ar kažkas prastai pavyko, visa tokio mokytojo energija yra nukreipta į savęs pateisinimą, savigyną. Šioje srityje mokytojas tikrai įgijęs didelį meistriškumą. Nors pateiki konkrečių ir akivaizdžių faktų apie daromas klaidas, jis vis tiek randa ką pasakyti, kad pasiteisintų. Aišku, naudos iš tokios mokytojo patirties mažai tiek pačiam, tiek mokyklai. Klaidos daromos tos pačios, tod l santykiai su mokiniais neger ja, jo d stomą dalyką mokiniai nenoriai renkasi, kolegoms nusibosta verkšlenimas. Blogiausia tai, kad mokytojas ir toliau nemato savo klaidų ir d l visko kaltina susidariusias aplinkybes, administraciją. Gyvenimo patirtis užuot skatinusi tobul ti stumia į didesnes problemas. Apibūdindamas tokį mokytoją, r miausi konkrečiu pavyzdžiu iš savo patirties. Patirtis virsta naudingu turtu tik tada, kai žmogus pripažįsta savo klaidas, numato, ką ir kaip reik tų keisti ir, svarbiausia, keičiasi pats. Patirtis turi skatinti žmogų tobul ti, taisyti savo trūkumus, pažinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, efektyviai jas panaudoti susidariusiose situacijose. Manau, kad vadovo vadybin s kompetencijos lygmuo priklauso nuo to, ar kompetencijos sud tin s dalys veikia viena kryptimi, ar yra proporcingai išvystytos, kaip naudojamos: ar mokyklos veiklai gerinti, ar asmeniniams tikslams pasiekti. Pasiekta aukšto lygmens vadybin kompetencija padeda nustatyti pokyčių reikalingumą ir padeda numatyti priemones jiems įgyvendinti. Dažnai būna, kad kažką darome vien tam, kad 46

47 vyktų kaita, nepaisydami, ar jos reikia, ar ne. Senos sistemos keičiamos naujomis, nors kartais užtektų tik jas pataisyti, patobulinti. Būna, kad nauji pasikeitimai nedera arba nukreipti visai į kitą pusę nei visa sistema ir trukdo jai tiksliai funkcionuoti. Tokie nepamatuoti pokyčiai dažnai išderina visą darbą ir sukelia daugiau sumaišties nei naudos. Pokyčių nustatymas ir jų įgyvendinimas Kaip nustatyti, kada ir kokių pakeitimų reikia mokyklai, kad jos veikla būtų s kminga? Pokyčių reikalingumą pirmiausiai parodo kylančios problemos arba ilgai išsilaikiusi stabili pad tis. Jei kurioje nors mokyklos veiklos srityje nuolatos kyla problemų, vadinasi, ten ir reikia inicijuoti pokyčius. Kad reikalingi pokyčiai, gali parodyti ne tik atsirandančios problemos, bet per ilgas pastovumas kokioje nors srityje. Gyvenime visi procesai vyksta kreive, kuri kyla, ir leidžiasi, ir jei kurioje srityje niekas nekinta, nereikia laukti pokyčių, nes tai dažniausiai būna kritimas. Taigi pastovumas taip pat reikalauja pokyčių, norint užb gti galimoms problemoms ir nuosmukiui už akių. Nustatyti sritis, reikalaujančias pokyčių, ir juos inicijuoti dar nereiškia pokyčių įgyvendinimo ir norimų rezultatų. Svarbu numatyti tinkamas priemones ir parengti dalyvius, sutinkančius skirti pokyčių įgyvendinimui laiko ir energijos bei pačius pasirengusius keistis. Kaip pavyzdį, kaip sunku įgyvendinti pokyčius, kurių būtinumą ir reikalingumą gerai suvokiame, galiu pateikti situaciją su linkusių nusižengti mokinių mamomis. Dažnokai pasitaiko, kad ateina nedrausmingų vaikų mamos, klausdamos patarimo, ką daryti, kai vaikiai jų nebeklauso. Atrodytų, atsakymas gana paprastas: naudojamos aukl jimo priemon s neveiksmingos, jas reikia keisti kitomis. Sud tingiau tik nurodyti kokiomis. Šią problema taip pat išsprendžiame, išaiškinę, kokias poveikio priemones naudojo, rekomenduoju veiksmingesnių ir tikrai turinčių duoti teigiamų rezultatų priemonių. Dažniausiai būna taip, kad siūlau priemones, mama sutinka, pritaria, bet praeina kiek laiko ir situacija lieka nepakitusi. Kur priežastis, kod l nesulauk me teigiamo rezultato? Gal nurodytos priemon s nebuvo veiksmingos? Atsakymas labai paprastas: norit keisti, reikia keistis pačiam. Mama labai nori pakeisti savo vaiko elgesį, bet pačiai pakeisti savo įprastą tvarką valios nepakanka. Taip geri norai ir palieka norais. Taigi kalbant apie veiksmingą pokyčių įgyvendinimą, reikia pabr žti, jog vadovo kompetencija turi pad ti ne tik s kmingai nustatyti pokyčių reikalingumą, bet ir sugeb ti įtikinti jo reikalingumu dalyvius, kuriuos tiesiogiai palies tie pokyčiai. Tolesnis žingsnis būtų kartu su dalyviais numatyti priemones pokyčiams įgyvendinti. Jei vadovas pats numatys išties veiksmingas priemones norimam pokyčiui įgyvendinti ir pateiks jas dalyviams, mažai tik tina, kad jos bus realizuotos. Taip įvyks dažniausiai tod l, kad dalyviai nesijaus atsakingi už tai, kas nuleista jiems iš aukščiau. Numatytos priemon s bus mechaniškai įgyvendinamos, dalyvių elgesys nesikeis, jie tik prisitaikys prie naujų sąlygų. Siekiant, kad dalyviai jaustųsi atsakingi už numatyto pokyčio įgyvendinimą, labai svarbu visus dalyvius įtraukti į priemonių planavimą. Dalyvaudami kuriant priemones, jie tur s aiškų vaizdą, kaip tai bus įgyvendinama, kas ir už ką bus atsakingas, koks bus rezultatas. Taip pat planavimo procesas jau nuteiks dalyvius susitaikyti su mintimi, kad pokyčio įgyvendinimui reik s skirti energijos, laiko keisti nusistov jusius kai kuriuos įpročius, nuostatas. Aišku, daugelis dalyvių d l pokyčio tiek daug aukoti nesutiks. Čia v lgi turi pasireikšti vadovo vadybin kompetencija, sugeb jimas parodyti vykdomo pokyčio naudą mokyklai ir kiekvienam asmeniškai, pasitik jimo j gomis ir optimizmo skatinimas, kad pokytis būtų įgyvendintas. Jei vadovui s kmingai pavyks įtikinti didesnę dalį dalyvių prad ti įgyvendini užsibr žtas priemones, manau, kad jau galima kalb ti apie veiksmingą įgyvendinimą. Toliau reik s tik sistemingos priežiūros, dalyvių palaikymo, įgyvendintų priemonių įvertinimo ir pasidžiaugimo pasiektais rezultatais. Įgyvendinat pokyčius nereikia tik ti, kad užtenka procesą parengti ir išjudinti ir jis pats jud s toliau iš inercijos. Visada yra tikimyb, kad viena ar kita priemon užstrigs ar jos įgyvendintojams reik s pagalbos. Jei niekas laiku jos 47

48 nesuteiks, tai visas pokyčio įgyvendinimo procesas gali sustoti. Vadovas turi visada matyti galimas kliūtis, silpniausias grandis ir laiku suteikti pagalbą. Svarbu, kad dalyviai matytų aktyvų vadovo dalyvavimą įgyvendinat priemones ir jo optimizmą susidūrus su sunkumais. Jei vadovas netik s tuo, ką daro, arba nerodys pakankami d mesio, tai tik tis iniciatyvos iš kitų dalyvių tikrai neverta. Siekiant, kad pokytis būtų veiksmingai įgyvendintas, reikalingas vadovo d mesys nuo inicijavimo iki pabaigos. Taigi galima teigti: norint, kad pokytis būtų veiksmingai įgyvendintas, daug priklauso nuo vadovo vadybin s kompetencijos lygio, jam įgyvendinti skirtų vadovo laiko sąnaudų, energijos, pasirengimo keistis bei tik jimo s kminga baigtimi. Summary EFFECTIVE REALIZATION OF CHANGES Vytautas Kantauskas Siauliai Simonas Daukantas Secondary School, Lithuania Modern life is distinguished by rapid changes which affect school as well. The changes which occur at school are usually caused by outer changes or they sometimes occur inside the school. Some of them are purposeful, initiated by the improvement of existing state, some of them occur because of rapid change outside the school and it does not depend on our will. Realization of purposeful changes helps schools to improve their activities and education. The Head of school is one of the main people who are responsible for the effective realization of the changes. The main qualities which should be obtained by the Head of school are: high competence in management, the right choice of realization means, training of the participants, and methodical supervision of the course realizing the changes. We can distinguish such management competences: knowledge (in management, juridical, pedagogical, and psychological and others), personal qualities, values, attitudes and experience. The level of the management competence will depend up on the Head and his/her ability to join all the parts together in order to achieve the purpose, the development of all the parts and their balance. High management competence helps the Head to predict effective means, to train the participants and supervise the process of realization. Changes at school are realized not only by the Head of school, but by other teachers too. It depends whose work is connected with the changes. Effective realization of the changes depends up on everyone s contribution. It is very important to explain to all the participants the necessity of the planed change, benefits for school and personally for everyone. The other quite important condition is involving participants into foreseeing measures realizing the changes. So as foreseen changes could be fully realized, the Head has to be systematically interested in successful realization of all the means. The Head has to give help in proper time for those who need it and to keep optimism, rejoice at achievements. Finally we can state that if we want the changes to be effectively realized, it depends up on the Head s competence in management, the time which is devoted, energy and being ready for the changes and believe in successful end of it. Key words: comprehensive school, management competences, management. Received 22 February 2009; accepted 03 March 2009 Vytautas Kantauskas Headmaster of Siauliai Simonas Daukantas Secondary School, S. Daukanto Street 71, Siauliai, Lithuania. direktorius@daukantas.lt Website: 48

49 UGDYMO SĄVEIKOS KOKYBöS VALDYMAS PRADINöSE MOKYKLOSE Vida Rudelien Vilniaus,,Šviesos pradin mokykla, Lietuva Anotacija Pedagogin sąveika yra viena iš pagrindinių ugdymo dimensijų. Dabartinio švietimo esmin tendencija siekis persiorientuoti iš poveikio pedagogikos į ugdymo sąveiką. Straipsnyje pristatomas ugdymo sąveikos kokyb s valdymas pradin se mokyklose. Teigiama, kad tirti ugdymo praktiką ir pasiūlyti būdų, kaip aktyviau įtvirtinti reformuojamoje mokykloje ugdymo sąveikos įvairius komponentus, tarp jų ir metodus, yra itin svarbu. Taip pat analizuojami atlikto empirinio tyrimo rezultatai. Pagrindiniai žodžiai: ugdymo sąveika, kokyb s valdymas, pradin mokykla. Įvadas Skirtingoms ugdymo paradigmoms mokslo teorijoje ir praktikoje istoriškai susiklostančioms pažiūrų į ugdymą sistemoms atstovaujantys Lietuvos mokslininkai (Aramavičiūt, 1998; Bitinas, 1998; 2000; Lukšien, 2000; Rajeckas, 2001) skirtingai traktuoja asmens ugdymą ir teikia skirtingą ugdymo sampratą. V. Rajecko požiūriu, ugdymas visuomenin s-istorin s ugdymo patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant ją parengti gyvenimui ir darbui. Ugdymą sudaro mokymas, lavinimas ir aukl jimas, kur mokymas pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, vadovaujami mokytojo, įgyja žinių, mok jimų ir įgūdžių, aukl jimas asmenyb s dorovinių ir estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų ir idealų, charakterio bruožų formavimas, lavinimas tai įvairių įgūdžių tobulinimas ir geb jimų, mok jimo savarankiškai veikti formavimas (Rajeckas, 2001, 5 6 p.). V. Aramavičiūt s (1998) teigimu, ugdymas tai ugdytinio vertybių internalizavimo ir jo sąveikos su ugdytoju nuolatinis tobulinimas, padedant ugdytiniui išskleisti savo asmenybę ir kūrybiškai veikti pasaulyje (Aramavičiūt, 1998, p. 48 ). V. Rajeckas (2001) savo ugdymo sampratoje pabr žia poveikį ugdomajam asmeniui jo formavimą. V. Aramavičiūt (1998) iškelia ugdytojo ir ugdytinio sąveiką, kuriai esant skleidžiasi asmenyb. Lietuvos švietimo koncepcija (1992) kuriamai mokyklai taip pat pasiūliusi ugdymą suvokti kaip būtinų sąlygų individo prigimtyje glūdintiems geb jimams kūrybiškai reikštis, perimant ir pl tojant kultūrą, visumą, nes tokia ugdymo samprata atitinka humanistinę ugdymo paradigmą (Bruzgelevičien, 2007). Akivaizdu, kad teoriniu lygmeniu XXI a. Lietuvos švietime dar egzistuoja du požiūriai į asmens ugdymą: vienas pripažįsta ugdymą esant poveikio asmeniui priemon mis, kitas dviejų asmenų, ugdytojo ir ugdytinio, sąveikos priemon mis. Reformuojama Lietuvos mokykla konceptualių dokumentų orientuojama į ugdymo sąveikos principus. Vadinasi, egzistuoja reali teorinių požiūrių ir iškeltų ugdymo tikslų prieštara. Mokslininkų atliktų tyrimų (Jucevičien, Bankauskien, Simonaitien, Šiaučiukien n, 2006; Čiužas, Jucevičien, 2006;) išvados rodo, jog tokia prieštara egzistuoja ne tik teoriniu lygmeniu, bet ir praktikoje. 49

50 Tod l tirti ugdymo praktiką ir pasiūlyti būdų, kaip aktyviau įtvirtinti reformuojamoje mokykloje įvairius ugdymo sąveikos principus, bus nuolat aktualu. Tyrimo objektas. Ugdymo sąveikos kokyb s valdymas Vilniaus miesto pradin se mokyklose. Tikslas. Atskleisti ugdymo sąveikos kokyb s valdymo mokyklos lygmeniu poreikį įtvirtinant humanistinę ugdymo paradigmą. Tirti ugdymo praktiką ir pasiūlyti būdų, kaip aktyviau įtvirtinti reformuojamoje mokykloje įvairius ugdymo sąveikos komponentus, tarp jų ir metodus, bus nuolat aktualu. Tyrimo uždaviniai: Išanalizavus mokslinę literatūrą teoriškai apibr žti ugdymo sąveikos, ugdymo sąveikos kokyb s ir jos valdymo sampratą. Empiriniu tyrimu atskleisti ugdymo sąveikos suvoktį ir kokyb s valdymo būklę ir galimybes Vilniaus miesto pradin se mokyklose. Tyrimo metodologija Pasirinkta empirinio tyrimo rūšis atvejo tyrimas, atveju imant Vilniaus miesto savivaldyb s pradines mokyklas. Tyrime remtasi kiekybiniais ir kokybiniais metodais mokslin s literatūros analize siekta išanalizuoti ugdymo sąveikos sampratą, aktualią įtvirtinant humanistinę ugdymo paradigmą, ir teorines galimybes valdyti ugdymo sąveikos kokybę. Dokumentų analize siekta aktualizuoti ugdymo sąveikos aspektus, traktuotinus kaip susitarimai d l ugdymo sąveikos kokyb s. Vilniaus miesto pradinių mokyklų mokytojų ir vadovų anketine apklausa siekta atskleisti ugdymo sąveikos kokyb s suvokimą ir jos valdymą mokyklose. Statistinei duomenų analizei taikyta SPSS statistinių duomenų apdorojimo programa. Mokslin s literatūros analiz s pagrindu pasirinkta temai aktuali ugdymo sąveikos samprata:,,dinamiška ugdytojo ir ugdytinio, saistomų funkciniais ryšiais, bendravimo sistema, apimanti pedagoginį bendravimą, pedagoginį informavimą, pedagoginį vertinimą, pedagoginį reikalavimą, pedagoginius santykius (Bitinas, 2006, p. 47). Nustatyta, kad tokiai sąveikai realizuoti būtini atitinkami mokymo metodai aktyvaus mokymo metodai. Tyrimo rezultatai Ugdymo sąveikos kokyb s būklei aiškintis respondentams buvo pateikta rangin rinkimosi tarp alternatyvų skal (Bitinas, 2006). Vieną alternatyvos pusę sudar pasirinkti bruožai, teoriškai priskirtini klasikinei ugdymo paradigmai, kitą teoriškai priskirtini humanistinei ugdymo paradigmai, t.y. teorin je dalyje apsibr žtai ugdymo sąveikai. Respondentų prašyta pažym ti, prie kurio bruožo, jų požiūriu, labiau priart jusi mokykla ir kokiu laipsniu labai ar mažiau priart jusi, taip pat siūlytas skal s centro langelis,,neturiu nuomon s (žr. 1 ir 2 lenteles). 50

51 Mokytojai apie ugdymo sąveikos būklę mokyklose (N/%) 1 lentel Labai priart jusi Mažiau priart jusi Neturiu nuomon s Mažiau priart jusi Labai priart jusi Mokymas orientuotas į mokytoją Mokymas orientuotas į žinių įsisavinimą Vadov lio mokomosios medžiagos įsisavinimas Pedagoginis poveikis mokymo procese Pamokose naudojami mokytojo vaidmens metodai: aiškinimas, pasakojimas, klausin jimas Vyraujantis mokytojo vaidmuo pamokoje Žinių teikimas, jų įsiminimas ir atkartojimas Svarbu siekti mokytojo iškeltų mokymo tikslų 12/7,1 8/4,7 8/4,37 117/69,6 23/13,6 Mokymas orientuotas į mokinį 20/11,9 17/10,1 1/0,5 87/46,7 43/23,1 Mokymas orientuotas į žinių supratimą, taikymą, analizę, sintezę, įvertinimą 29/15,5 22/11,8 13/6,9 40/21,5 64/34,4 Mokymasis atradimo keliu 19/10,2 20/11,9 16/8,6 60/32,2 53/28,4 Ugdymo sąveika 21/11,2 18/9,6 14/7,5 49/26,3 66/35,4 Pamokose naudojami aktyvieji mokinio ir mokytojo vaidmens metodai, tendencija mokinio vaidmens metodų vyravimas 40/21,5 11/5,9 23/12,3 41/22 53/28,4 Mokytojo ir mokinio vaidmenys lygiaverčiai, tendencija dominuojantis mokinio vaidmuo 22/11,8 17/9,1 10/5,3 69/37 50/26,8 Mokinių kompetencijų ugdymas 19/10,2 12/6,4 11/5,9 68/36,5 57/30,6 Svarbu matyti mokinio poreikius, polinkius, galias, individualų mokymosi stilių 51

52 Svarbu mokinių tarpusavio lenktyniavimas mokantis 12/6,4 7/3,7 12/6,4 100/53,7 37/19,8 Svarbu mokinio pažanga ir individualūs pasiekimai Vadovai apie ugdymo sąveikos būklę mokyklose (N/%) 2 lentel Labai priart jusi Mažiau priart jusi Neturiu nuomon s Mažiau priart jusi Labai priart jusi Mokymas orientuotas į mokytoją Mokymas orientuotas į žinių įsisavinimą Vadov lio mokomosios medžiagos įsisavinimas Pedagoginis poveikis mokymo procese Pamokose naudojami mokytojo vaidmens metodai: aiškinimas, pasakojimas, klausin jimas Vyraujantis mokytojo vaidmuo pamokoje Žinių teikimas, jų įsiminimas ir atkartojimas Svarbu siekti mokytojo iškeltų mokymo tikslų Svarbu mokinių tarpusavio lenktyniųvimas mokantis 2/6,2 1/3,1 1/3,1 1/3,1 3,1 proc. 1/3,1 25/78,1 78,1 proc. 20/62,5 4/12,5 12,5 proc. 9/28,1 Mokymas orientuotas į mokinį Mokymas orientuotas į žinių supratimą, taikymą, analizę, sintezę, įvertinimą 3,1 proc. 3,1 proc. 3,1 proc. 62,5 proc. 28,1 proc. 1/3,1 4/12,5 4/12,5 8/2 15/46,8 Mokymasis atradimo keliu 2/6,2 3/9,3 15/46,8 12/37,5 Ugdymo sąveika 2/6,2 2/6,2 2/6,2 13/40,6 13/40,6 Pamokose naudojami aktyvieji mokinio ir mokytojo vaidmens metodai, tendencija mokinio vaidmens metodų vyravimas 1/3,1 1/3,1 4/12,5 9/9,3 17/53,1 Mokytojo ir mokinio vaidmenys lygiaverčiai,. tendencija dominuojantis mokinio vaidmuo 2/6,2 1/3,1 3/9,3 16/50 10/31,2 Mokinių kompetencijų ugdymas 1/3,1 2/6,2 1/3,1 23/71,8 5/15,6 Svarbu matyti mokinio poreikius, polinkius, galias, individualų mokymosi stilių 2/6,2 1/3,1 26/81,2 3/9,3 Svarbu mokinio pažanga ir individualūs pasiekimai 52

53 Būdinga tendencija: abiejų grupių mokytojų (1 lentel ) ir vadovų (2 lentel ) atsakymai pasiskirst į abi puses nuo skal s centro. Tai liudytų, kad ugdymo sąveikos įtvirtinimo būkl mokyklose gana nevienalyt. Kaip pasiskirsto požiūriai? Dar viena tendencija: ženkliai daugiau vertinimų nuo skal s centro ugdymo sąveikos kokyb s bruožų link. Tai rodytų, jog pradin se mokyklose iš esm s art jama į kokybišką ugdymo sąveiką. Koks respondentų požiūris į aktyvaus mokymo metodų atitikį pradinio ugdymo pakopoje ir kiek jie svarbūs ugdymo sąveikos kokybei. Pateiktose lentel se (žr. 3 ir 4 lenteles) atskleidžiamas respondentų požiūris į aktyvaus mokymo metodų atitiktį pradinio ugdymo pakopai. Mokytojų požiūris į aktyvaus mokymo metodų atitiktį pradinio ugdymo pakopai N/% Visi aktyvaus mokymo metodai gali būti s kmingai taikomi 58/34,5 Amžiaus tarpsniui pritaikyti metodai gali būti s kmingai taikomi 105/62,5 Pradinio ugdymo pakopoje taikyti aktyvaus mokymo metodus per anksti 5/3,0 Iš viso 168/100 3 lentel Vadovų požiūris į aktyvaus mokymo metodų atitiktį pradinio ugdymo pakopai 4 lentel Visi aktyvaus mokymo metodai gali būti s kmingai taikomi 7/21,9 Amžiaus tarpsniui pritaikyti metodai gali būti s kmingai taikomi 25/78,1 Pradinio ugdymo pakopoje taikyti aktyvaus mokymo metodus per anksti 0 N/% Iš viso 32/100 Daugumos respondentų požiūriu, pradinio ugdymo pakopoje taikytini aktyvaus mokymo metodai, atitinkantys mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus. Tai rodo, jog respondentai suvokia jų svarbą ugdymo sąveikos kokybei. Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog vienų respondentų mokymo stilius ir yra aktyvi veikla pamokoje, kiti veiklą aktyvina kartais, pagal interesą, arba visai nenaudoja aktyvios veiklos, nuo tokio pasiskirstymo ir priklauso, ar ugdymo sąveika kuriama, ar ne, ar tesukuriama fragmentiškai. Palyginus gautus abiejų grupių respondentų duomenis galimos išvados: Vilniaus miesto pradin se mokyklose aktyvaus mokymo metodai yra dalies respondentų mokymo stilius, dalis respondentų naudoja aktyvią veiklą kartais, priklausomai nuo pamokos tikslo, atvirose arba stebimose pamokose. Vadovų ir mokytojų aktyvaus mokymo metodų naudojimo atvejai 5 lentel je. 5 lentel Mokytojų ir vadovų aktyvaus mokymo metodų naudojimo atvejų palyginimas Mokytojai Vadovai Taip 53

54 1. Nuolatos tai mano mokymo stiliaus bruožas 57,7 87,5 2. Kai vedu mokyklos direktoriaus, pavaduotojo ugdymui stebimas pamokas 11,3 6,3 3. Kai vedu atvirą pamoką kolegoms, pradinių klasių mokytojams 21,4 6,3 4. Kartais, kai aktyvaus mokymo metodų reikia pamokos tikslui siekti 45,8 62,5 5. Nenaudoju, taupau laiką programai išeiti 4,2 0 Kokybišką ugdymo sąveiką garantuoja tik atitinkamos mokymosi erdv s, ir atvirkščiai: iš mokymo erdvių organizavimo pobūdžio galima spręsti apie tai, ar įmanoma kokybiška ugdymo sąveika. Tokiu būdu mokymosi erdv s gali būti traktuojamos kaip vienas iš ugdymo sąveikos kokyb s matavimo, kokyb s atpažinimo mechanizmų. D l to respondentams buvo pasiūlyta įvertinti keletą mokymosi erdvių variantų ir paprašyta pažym ti, kokias erdves jie kuria patys. Remtasi dichotomine pritarimo / nepritarimo skale (žr. 6 lentelę). Mokytojai apie mokymosi erdvių kūrimą klas se (N/%) 6 lentel Taip Ne Eil mis vienas po kito sustatyti suolai 145/86,3 23/13,7 Ugdymosi centrai 41/24,4 127/75,6 Klas s bibliotek l su kilim liu skaitymui 88/52,4 80/47,6 Suolų grup s, kur mokiniai s di veidu vienas į kitą 114/67,9 54/32,1 Mobili rašomoji lenta 32/19 136/81 Eil mis vienas po kito sustatyti suolai ir atskiri stalai darbui mažoms grup ms 55/32,7 113/67,3 Stabili rašomoji lenta 137/81,5 31/18,5 Duomenų analiz rodo, jog Vilniaus miesto pradin se mokyklose organizuojamos mokymosi erdv s nepalankios kokybiškai ugdymo sąveikai, labiau atitinka klasikinę ugdymo paradigmą ir pedagoginio poveikio santykį. Išvados Pradinio ugdymo pakopoje humanistin ugdymo paradigma n ra visuotinai įtvirtinama, nors aprioriškai dažnai teigiama, kad švietimo reforma labiausiai įtvirtinta pradin je mokykloje. Vilniaus miesto pradin se mokyklose yra tiek klasikin s, tiek humanistin s ugdymo paradigmos bruožų, ugdymo sąveikos suvoktis n ra gili ir nuosekli. Vilniaus miesto pradin se mokyklose žinomas aktyvaus mokymo metodų galimybių spektras, suvokiama jų svarba ugdymo sąveikos kokybei, tačiau ne visi metodai, atitinkantys amžiaus tarpsnio ypatumus, dažnai naudojami pamokoje, ir tai turi įtakos ugdymo sąveikos kokybei. Mokyklos vadyba gali būti ir nenuosekli, ir nesukoncentruota, o tik iš dalies orientuota į kokybiškos ugdymo sąveikos ugdymo procese kūrimą, į darbą su mokykloje rengiamais dokumentais, o ne į bendrą švietimo dokumentų analizę mokykloje. Mokyklos vadyba neįvardijama tarp svarbiausiųjų įtakos ugdymo sąveikos kokybei turinčių veiksnių. Tik tini du egzistuojantys reiškiniai: arba nesuvokta, kiek įtakos gali tur ti vadyba ugdymo procesų kokybei, arba vadybos funkcijos menkai tekoncentruojamos jai valdyti. 54

55 Vilniaus miesto pradin se mokyklose organizuojamos mokymosi erdv s nepalankios kokybiškai ugdymo sąveikai, labiau atitinka klasikinę ugdymo paradigmą ir pedagoginio poveikio santykį. Literatūra Aramavičiūt V. (1998). Ugdymo samprata. Mokomoji priemon. Vilnius, 48 p. Bitinas B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta, 90 p. Bitinas B. (1998). Lietuvos mokykla: ugdymo paradigmos kaita. Ugdymo problemos IV (XXXI), Mokslo darbai. Vilnius: Pedagogikos institutas. Bitinas B. (2000). Ugdymo filosofija. Vilnius. Enciklopedija. Bruzgelevičien R. (2007). Lietuvos švietimo reforma ugdymo paradigmų kaitos aspektu (daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07 S), Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Bruzgelevičien R. (2008). Lietuvos švietimo kūrimas Monografija. Vilnius: Sapnų sala. Duoblien L. (2006). Šiuolaikinio ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link: mokymo priemon aukštosioms mokykloms. Vilnius: Tyto alba. Edwords F. (1989). Wat is humanizm? Amherst, NY: American Humanist Association. Available online [žiūr ta ]: European Association for Quality Assurance in Higher Education. (2005). Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area. Helsinki. Finland. Foucault M. (1998). Disciplinuoti ir bausti. Kal jimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos. Jucevičien, P., Čiužas, R. (2006). Lietuvos mokytojų didaktin kompetencija [žiūr ta ]: kompetencija.pdf Jucevičien P., Bankauskien N., Simonaitien B., Šiaučiuk nien L. (2005). Mokytojų didaktin s kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams [žiūr ta ]: svietimo_bukle/docs/tyrimai MOKYTOJU_DIDAKT_KOMPETENCIJOS_ATITIKTIS_%20SIUOLAIK_REIKALAV.pdf. Lietuvos švietimo koncepcija. (1992). Vilnius: Leidybos centras, 5 p. Lukšien M. (2000). Jungtys. Vilnius: Alma littera. Rajeckas V. (2001). Švietimas: raida, dabartis. Vilnius, p. 5 Senge P. (2000). Schools that learn. A. Fifth Discipline Fieldbook for Educators, Parents, and Everyone Who Cares Abaut Education. New Yourk: Doubleday. Summary MANAGING THE QUALITY OF EDUCATIONAL RELATIONS IN PRIMARY SCH- OOLS Vida Rudelien Vilnius Primary School Sviesa, Lithuania At the theoretical level in the XXI century two different viewpoints about education of a person still prevail. One of them approves of the education employing tools, that have impact on a person - the subject there is the teacher and the objects is the pupil. The other approach accentuates interface between two equivalent subjects the educator and the educated person. The Lithuanian school is being reformed towards principles of the educational interaction in conformity with conceptual documents. Thus a realistic contraposition of theoretical ap- 55

56 proaches and raised educational objectives actually exists. Such kind of contraposition exists not only on a theoretical level but in practice as well. Therefore, it will be always important to research the education practice and propose means how to consolidate different principles of the educational interaction in the reformed school. That is the importance of the selected topic. In this paper the educational interaction is understood as a dynamical intercourse system between the educator and the educated person. This intercourse involves pedagogical communication, pedagogical information, pedagogical requirement and pedagogical intercourse (Bitinas, 2006, p 47). The aspect of the research is to show how the quality of the educational interaction is being handled theoretically and practically. It is done orienting school practice towards consolidation of the educational interaction that is typical of the humanistic educational paradigm. The basic quality elements of the educational interaction are components of the educational interaction that solidify the objectives of the education and correspond to peculiarities of a relative age range. Key words: education paradigm, educational interaction, educational methods, quality of the educational interaction. Received 22 February 2009; accepted 06 March 2009 Vida Rudelien Deputy Head of Vilnius Primary School "Sviesa", Fabijoniškių Street 23, LT Vilnius, Lithuania. vidarud@gmail.com Website: 56

57 Abstract THE IMPACT OF SOCIAL AND CULTURAL FACTORS ON A TEACHER Ivars Muzis Riga Teacher Training and Educational Management Academy, Latvia Introduction. This paper outlines socio cultural factors which may impact teachers decisions and practices regarding instruction. Goal. To examine and assess the working behavior of teachers aiming at identifying the key school cultural factors that influence the effective working behavior. Materials and methods. Theoretical method: studies and analysis of literature sources, empirical method: questionnaire. Results. The four dimensions of school culture collectively exert a strong influence over teacher behavior in a number of ways. Conclusions. Based on what teachers report about their school culture, this study of school culture leads to a better understanding of the people working behaviors towards improving the schools performance. Key words: socio-cultural factors, school culture, professional orientation. Introduction More is known about how of social factors associated with the culture of the school influence teacher behaviour than the other two realms of social influences. Some researchers have asserted that school culture exhibits strong controls over how teachers perform their work (Schoen, 2005;Zīds, 2006). Not all norms of behavior in a schools cultural code are equally sacred. Hence, school culture exerts a strong controlling force over teacher behavior. Noted educational researcher (Halsall, 1998) even goes so far as to assert that unless the issue of school culture is addressed, school improvement will never be achieved. Research on school culture (Schoen, 2005) has described four dimensions of school culture: I. Professional Orientation, II. Organizational Structure, III. Quality of the Learning Environments, and IX. Student-centered Focus. Of these dimensions, the first two have the strongest impact on student achievement and probably exert the most influence over the way teachers think and act in their school setting. Cultural Dimension I: Professional Orientation. The Professional Orientation of the faculty entails norms regarding the emphasis and value that is placed on the acquisition of Professional knowledge and the development of greater instructional skills. From an administrative stand point, it is possible to have an impact on these norms through a rigorous program of ongoing, on site, group Professional development that addresses the why, what and how of any change effort as well as providing an interactive forum for discussion of the problems encountered with implementation. When Professional development genuinely meets both the specific needs of individual teachers and the collective needs of the school organization, then teachers beliefs and basic assumptions may begin to change and come into closer alingment with the school goals (Fulann, 1993). Professional development, in this context, becomes a very integral part of the work life of teachers, who then begin to take initiative for their own continued learning. Over time, 57

58 norms of autonomy give way to a more collaborative culture as a spirit of teamwork is built and nurtured through focused, on going, collective Professional development ( Little,2001). Studies of school culture indicate that norms of behavior are strong controlling forces over the way teachers perform their jobs (Schoen, 2005). One possible implication of this may be that change initiatives may have a much greater chance of success if programs are implemented school - wider rather than being piloted by a select few. When the entire school is at least introduced to the why, what, and how of the new program, even if they were not directly involved in teaching it, then those implementing the initiative at least have the benefit of moral support from colleagues. This may reduce feelings of isolation that can occur when teachers are working independently without the benefit of a collaborative community. In cases where the targeted change is specific to a particular subject area, Professional development for the whole faculty could focus on aspects of the philosophical framework that are more general in nature, such as the principles of teaching and learning embedded in the new initiative. These are broad enough in scope that they have practical utility to all teachers. Cultural Dimension II: Dimension II of school culture is the Organization Structure of the school. This involves the formal and informal leadership that has evolved at the school and the typical processes by which the school executes its business and day to day routines. That is what (Schoen, 2005) describes as pedagogical leadership. He provides a helpful distinction among four aspects of leadership which he terms bureaucratic, visionary, entrepreneurial, and pedagogical. Bureaucratic leadership, he suggests, is characterized by systems which emphasize supervision, evaluation and incentives. Visionary leadership relies on inspiration and a powerfully spoken sense of what must be done. Entrepreneurial leadership, applying market principles, encourages competition, incentives and sanctions for winners and losers. Pedagogical leadership invests in and builds capital. The capital which it builds is the professional and intellectual capacity of teachers. With this a school is in a position to enhance the social and academic capital of its students. In its popular connotation, strong leadership is unlikely to equate with pedagogical leadership as described by Schoen, yet strong may indeed be the most apt term for it because, among the four types, pedagogical leadership is the one that requires the greatest inner strength and moral integrity. It is not strong as in the exercise of personal or institutional power, but strong in inner conviction that goals will be achieved through strengthening the status and commitment of others, even at the cost of diminishing self. The primary mechanism of social control within this dimension is the attitude and actions of key influential people in the social network of the school. If the principal or a number of high status teachers or other personnel let it be known that they are not in favor of a program, policy or practice, then other teachers often follow their example of passive resistance. This can spell death to new initiatives, as teachers have demonstrated great capacity for surface level compliance without actually making any real substantial changes (Schoen, 2005). It may be possible to circumvent such occurrences by identifying key people in the informal social structure of the school and assigning them leadership roles in the implementation and/ or oversight of new programs. These people are usually easy to identify because they are held in high regard by the other teachers and may sometimes be sought out by the others for advice on school matters. Assigning them an official position may send a message to the rest of the faculty that the program has their endorsement and may thereby decrease the likelihood of resistance. This form of positive peer pressure can be effective if teachers are well selected and trained. It also helps if they sincerely believe in the initiative. Time is another important consideration in Dimension II of the school culture. In order to participate in enhanced professional development, collaborative planning, and personal reflection teachers work time must be structured to allow for these activities. Time is a valued commodity by both teachers and school administrators; that this is given high enough priority that time is scheduled for these activities also increases the chances that it will be accepted into 58

59 the culture of the school. However, time for collaborative planning does not automatically insure that this time will be used effectively for intended purposes (Lieberman, 1995). Without guidance or structure, some teachers may not be sure of what they should be doing during their allotted collaborative planning period. Rather than leaving teachers to find their way in the dark, it is advisable (Schoen, 2005) that structure be provided to teachers in the initial phases of implementing collaborative planning and reflection. This makes it more likely that the allotted time will be spent in productive ways. Cultural Dimension III: The Quality of the Learning Environments. This dimension of school culture seems to work as a mediating variable between the other three dimensions of school culture and student achievement; it is believed that more effective faculty behaviour in the other three dimensions, especially Dimension I, stands to have an impact on the mean quality of the learning experience in which students are routinely engaged in during classroom instruction (Schoen, 2005). In other words, in school cultures where there is a strong Professional Orientation in the faculty, an Organizational Structure with strong leadership that prioritizes teacher collaboration, and a strong Student-centered Focus, the norm is better classroom instruction, which collectively translates to higher student achievement (Schoen& Teddlie, 2005; KrastiĦš.2006). Cultural Dimension IV: Student-centered Focus. In schools that truly value student achievement and believe that every child can succeed if given the right opportunities and assistance, a number of mechanisms are in place to monitor and track student progress and to identify needs as soon as possible. These schools constantly rewiev the effectiveness of existing programs and have on- going communications between administrators, classroom teachers, special service teachers, and parents to identify or anticipate areas of need for individual students or groups of students. Teachers at these schools are innovative and resourceful in providing services to facilitate the maximum achievement of each and every student, not just special needs students. They are responsive to trends in student achievement data and perceived weaknesses verbalized by teachers, students, or parents. The trademark characteristic of schools with a strong Dimension IV is that the faculty is creative and finds ways to get things done, one way or another. A strong culture with a strong Student-centered Focus exerts considerable social pressure on administrations, faculty members and parents to do their best to serve the needs of individual students it is the norm. These teachers rarely accept no for an answer and are quick to point out to others alternative things to try in various situations. In schools with a strong student-centered focus, teachers who are perceived as ineffective by other faculty members tend to either change their schools. Goal To examine and assess the working behavior of teachers aiming at identifying the key organizational cultural factors that influence, the effective working behaviour. Materials and methods Theoretical method: studies and analysis of literature sources, empirical method: questionnaire This paper addresses four key objectives of research: studying the teachers working behaviour grounded in headmaster-teacher relationship studying the teachers working behaviour grounded in co-teacher relationship assessing the variables which are well grounded in co-teacher relationship 59

60 assessing the variables which are very stressful for teachers In order to fulfill the objectives of the research I have defined variable working behavior by two directions: Superior-subordinate relationship with 10 items such as information about schools goals, strategies, clear roles and responsibilities, feed-back, information about school performance and so on. Co-teacher relationships with 6 items such as team environment, human resource overload, trust, efficiency, effectiveness, cooperation. Beneath these relationships some of the key concerns of working behavior are grounded in school culture. Knowing the teachers attitude regarding the organizational culture aspects may generate possible answers to the question: What are the reasons behind the teachers working behaviour? Thus, in this study, we have depicted the organizational cultural values in two parts, asking the respondents to express their attitude regarding the following factors: Factors that create a positive working environment, such as: job prestige, Professional development opportunities, job safety, compensations, job benefits, working conditions, and promotion opportunities. Factors that create a negative working environment, such as: limited resources, zero sum games ( the best teachers wins), lack of trust in colleagues, inequitable compensations, lack of consideration from superiors, the pressure to get things done, and lack of healthy work/life balance. The instrument of the research was questionnaire-based following the research objectives. The questionnaire was structured having an adequate pattern, starting with questions to evaluate the teachers attitude. Open questions were used as well. Control questions have been used as respondent filter, too. The questionnaire was distributed to 52 teachers. The sample consisted of 78 % teachers in non- managerial positions and 22 % in managerial positions structured as follows: 80% vice principal positions and 20 % method groups leaders. Results of Research Analysis of teachers behaviour with respect to headmaster teacher relationships leads to the following key factor: knowing the most important aspects of the job 4.48 (table 1). Teachers are likely to get directions from superiors than having their own initiatives. The high level of distance to power index highlights the need for clear and pyramidal structures through which the employee gets clear information about job responsibilities. The Access to the key information is ranged on the second place 3.98 (Table 1). Table 1. Key factors arithmetic mean for headmaster- teacher relationship evaluation. No. Key factors Mean 1. Knowing the most important aspect of the job Access to the key information Asking for own opinion about problem Asking for creative solution Responsibility for settle down the job objectives Involving in decision process Clear and relevant information Information about school goals, strategies Getting regularly feed- back about own performance Information about schools performance

61 This finding may be explained through high level of anxiety of managers who are confronted with fear of disclosing important information about organization. Trusting the others may be dangerous for organizational performance and it supposes a certain level of risk tolerance. Another finding of the research refers to the situations in which superiors are asking for subordinate opinion 3.77 (Table 1). There is a paradox situation, because of the differences between observable behavior and attitude of teachers: at declarative level, the teachers are asking for a consultative style, while at behavioral level there is no implication in performing tasks in a creative way. Consequently, studying the teachers working behavior from the co-teacher relationship point of view stresses the significant of cooperation between colleagues 4.27 (Table 2). The collectivist dimension of our organizational culture steers the teachers towards appreciating the good relationships with co- teachers to the detriment of improving efficacy of job. Table 2. Key factors arithmetic mean for co- teachers relationships evaluation. No. Key factors Mean 1. To be a cooperative colleague To be an effective colleague To be a trustful colleague Good relationships developed only by confident co-teacher Job environment stimulates team working Anxious relationships caused by teachers overload 3.09 Effectiveness is another aspect that is mostly appreciated in co-teacher relationships 4.23 (Table 2). This finding is linked to our collectivist society in which conforming to the rules and norms are an important aspect of organizational culture environment. Although, deciphering the organizational culture is a highly interpretative and subjective process, this research helps define what is significant for teachers. Data analysis yields clues about the most representative dimension of our school culture, such as reward criteria dimension. Professional development and promotion opportunities are significantly appreciated by the teachers (Table 3). Table 3. Key factors arithmetic means for positive factors assessment. No. Question: Which are the most appreciated factors within your Mean school culture? Key factors 1. Professional development opportunity Promotion opportunities Working conditions Job prestige Compensations Job safety Job benefits 3.18 A second important positive cultural factor is represented by working condition (Table 3). The physical environment in which teachers work, as well as how buildings and offices are 61

62 used to signal authority and status within the school are also paying close attention to the teachers. Finally, the effort to identify the cultural characteristics provides considerable clues about diagnosing the negative aspects of school culture. The key issue is the lack of sufficient resources 3.15 (Table 4). The implications of this factor are obviously important for the health of school life. Within this cultural context, the teachers are more likely to develop political behaviors aiming at accessing the desired resources. Another insight into the school culture is represented by the lack of healthy work/life balance 3.04 (Table 4). The teachers are attempting to make the Professional life more suitable for the personal needs and aspirations. Table 4. Key factors arithmetic mean for negative factors assessment. No. Question: Which are the most disliked factors within your Mean school culture? Key factors 1. Limited resources Lack of healthy work/ life balance Inequitable compensations Lack of consideration from headmaster The pressure to get things done Lack of trust in colleagues Zero sum games (the best teachers wins) 2.45 The inequitable compensations practices are obviously highly representative in our school culture (Table 4). This leads to the conclusion that teachers do not think they are being rewarded equitably according to their performance. This could involve changes of attitude and working behaviour aiming at addressing the feeling of distributive justice. Likewise, a highly competitive organizational environment, sharpened by the existences of zero sum games within organization, is not a representative factor for our culture. Conclusions The observations and recommendations presented in this paper were derived from case studies of school culture, which is believed to be a major source of social influence over teachers. Although this survey extremely limited (number of respondents) it provides interesting findings. Based on what teachers report about their school culture, this study of school culture leads to a better understanding of school strengths and weaknesses, and more efficient utilization of the people working and associated with the organization. The cultural values are forming the mental baggage for people working and living in a society, ensuing schools to be derived from cultural values of its teachers. School principals are responsible for knowing the meanings of teachers cultural values and then capitalizing on their strength in order to accomplish the organizations goals. This approach helps directing the teachers behaviors towards improving the schools performance. References Fullan, M. (1993). Change forces: Probing the depth of educational reform. London: The Falmer Press. pp

63 Halsall, M. (1998). Effectiveness along with quality- should be the focus. Phi Delta Kappan, 79 (7), KrastiĦš, V. (2006). Latvijas izglītības attīstības tendences. Zin. rakstu krāj. Teorija praksei mūsdienu sabiedrības izglītībā III.sastād. S. Madalāne. Rīga: Ulma, 601 lpp. Liebermann, A. (1995). Restructuring schools: The dynamics of changing practice, structure, and culture. The work of restructuring schools: Building from the ground up. New York: Teachers College Press, pp Little, J. W. (2001). Professional development in pursuit of school reform. Teachers College Record, 91(40), p Schoen, L. (2005). Conceptualizing, describing and comparing school culture: A comparative case study. In Press, Lanham, MD: University Press of America. pp Schoen & Teddlie, (2005). Describing and contrasting school cultures: A comparative case study of differentially improving schools. Paper presented to the American Educational Research association: Montreal, CA. pp Zīds, O. (2006). PārmaiĦu paradigmas un līdervadība izglītībā. Zin. Rakstu krāj. Izglītības vadība. Sastād. A. Kangro.Rīga: LU, 7-15 lpp. Received 15 January 2009; accepted 06 February 2009 Ivars Muzis Professor, Head of School Management Department at Riga Teacher Training and Educational Management Academy, Imantas 7. līnija 1, LV Riga, Latvia. Phone: ; Fax: muzisivars@inbox.lv Website: 63

64 MOKYKLA, KURIOJE GERA BŪTI Stas Bučiuvien Su Vilniaus Simono Daukanto vidurin s mokyklos direktore Jolanta Knyviene kalbasi žurnalo redakcin s kolegijos nar Stas Bučiuvien. Mokykla įkurta 1993 metais Vilniaus pedagoginio universiteto iniciatyva buvusio vaikų darželio patalpose Lazdynų mikrorajone. Mokykla įkurta kaip pagrindin, pirmasis jos pavadinimas VPU universitetin mokykla. Per savo veiklos laikotarpį mokykla išleido devynias abiturientų laidas, atestatai įteikti 583 mokiniams. Šiemet mokyklą baigia jubiliejin, 10-oji laida. Jolanta Gertruda Knyvien 1981 metais baig Vilniaus pedagoginį institutą (dabar universitetas) ir įgijo matematikos mokytojos kvalifikaciją metais Vilniaus pedagoginiame universitete s kmingai baig magistrantūros studijas (švietimo vadyba). Nuo 1993 metų dirba Vilniaus Simono Daukanto vidurin s mokyklos mokytoja, o nuo 1996 metų ir vadovauja šiai ugdymo įstaigai. Jolanta Knyvien yra Vilniaus pedagoginio universiteto tarybos nar, VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras valdybos nar, taip pat matematikos vadov lių 5, 6, 9, 10, kl. (bendrasis kursas) bendraautor. Kuo svarbūs buvo pra jusieji, 2008-ieji, ir šie, 2009-ieji, metai Jūsų vadovaujamai ugdymo įstaigai? 2008-aisiais metais mokykla buvo padalinta į du juridinius vienetus Vilniaus Simono Daukanto pagrindinę mokyklą ir Vilniaus Simono Daukanto vidurinę mokyklą m. pabaigoje akredituota mūsų mokykloje vykdoma Vidurinio ugdymo programa. Šiuo metu keičiamas vidurin s mokyklos statusas ji pertvarkoma į gimnaziją. Džiaugiam s mokyklos veiklos įvertinimu. Kokios filosofin s nuostatos ir vertyb s išpažįstamos Jūsų gimnazijoje? Gyvenimui, ne mokyklai mokom s tokia mūsų mokyklos filosofija. Esame sutarę d l šių vertybių: atsakomyb už savo veiksmus; nuolatinis mokymasis ir tobul jimas; aktyvumas; bendradarbiavimas; atvirumas naujov ms ir pozityviai kaitai. Šios vertyb s puosel jamos mokykloje nuo pat jos įsikūrimo, jos nepraranda svarbos ir šiandien. Apibūdinkite savo gimnazijos struktūrą. 64

65 Mūsų mokyklos struktūra iš esm s yra funkcin, kaip ir daugumos mokyklų. Kitaip tariant, griaučiai niekuo neypatingi. Pedagogin je bendruomen je esate laikoma lyderių lydere. Kaip pritraukiate mokytojus dalyvauti mokyklos valdyme? Puosel jame tokią sprendimų pri mimo kultūrą, kai d l svarbiausių mokyklos veiklos klausimų tariam s ir priimame sprendimus kartu, diskutuojame, aiškinam s. Kuriuo sprendimų pri mimo stiliumi dažniausiai naudojat s? Kod l? Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių, situacijos kartais elgiuosi (ir to neslepiu) autokratiškai, kartais naudoju įtraukimo stilių, ypač reikšmingais klausimais sprendimus stengiam s priimti demokratiškai, t.y. nusprendžiame bendrai tardamiesi. Kaip reaguojate į nesutarimus organizacijoje? Kokias priemones naudojate stresui mažinti? Mokykloje yra daug veiksnių, sukeliančių stresines situacijas mokytojams tai ir netinkamas mokinių elgesys, didelis darbo krūvis, laiko stoka, profesin s atsakomyb s neapibr žtumas, d l ko dažnai kyla konfliktai su mokiniais, jų t vais ir kt. Siekdami mažinti stresą, stengiam s kurti palankų mokyklos mikroklimatą, gerinti mokytojų informavimą, konsultavimą, suteikti paramą kilus konfliktui; skatindami bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, organizuojame bendras šventes ir pan. Planuojame įrengti poilsio kambarį mokytojams, organizuoti kursus konfliktų sprendimo, streso valdymo klausimais. Dar nesudarytos tinkamos darbo sąlygos mokytojams, trūksta būtinų priemonių, neįrengti kabinetai. Kaip pavadintum te savo gimnaziją: elitine ar kokybiška? Mūsų mokyklą apibūdinčiau kaip kokybišką. Kokius būdus naudojate kokybei laiduoti? Skatiname mokinių ir mokytojų kūrybiškumą, rūpinam s darbuotojų kvalifikacijos k limu, nuolat aptariame mokinių pažangą, ieškome būdų jai užtikrinti. Taigi jokio specialaus ar ypatingo metodo n ra. Jei mokytojai meistriškai dirba, siekia tobul ti tiek patys asmeniškai, tiek padeda tai daryti kitiems kolegoms dalindamiesi patirtimi, nuoširdžiai rūpinasi mokiniais, jei pavyksta rasti konstruktyvų dialogą su mokinių t vais, tai padedami pamatai ugdymo kokybei laiduoti. Koks Jūsų požiūris į mokytojų atestaciją? Auditą? Aš palankiai vertinu mokytojų atestaciją. Juk mokytojai turi nedaug galimybių kilti karjeros laiptais savo organizacijoje direktorių ar pavaduotojų ne tiek daug mokykloje. O kvalifikacinių kategorijų įgijimas tai lyg ir kopimas karjeros laiptais. Žinoma, atestacijos procedūros reikalauja tobulinimo, bet, mano manymu, atestacija svarbi darbuotojų pripažinimo ir skatinimo galimyb, kuri gali pad ti užtikrinti ugdymo kokybę. Auditą vertinu dvejopai. Viena vertus, tai tikrai geras įrankis mokyklos veiklai įsivertinti (įvertinti). Tačiau noras įtraukti mokytojus į vidaus auditą ne vienoje mokykloje (ne išimtis ir mūsų) sulaukia pasipriešinimo. Kod l? Tai tikrai papildomas krūvis mokytojams, mokytojai neturi tiriamojo darbo organizavimo patirties tai dvi pagrindin s priežastys, sąlygojančios neigiamą pedagogų bendruomen s požiūrį į auditą. Kita vertus, didesn se organizacijose yra 65

66 net audito skyriai, o mokykloje mes norime ir toliau pl toti kultūrą na, kaip nors jūs patys... Taigi viena ryšk janti problema mokytojų nenoras dalyvauti audite. Žinoma, vidaus auditas yra būtinas vadybinis instrumentas, padedantis įvertinti esamą pad tį, numatyti tobul jimo kryptis. Bet, mano manymu, jis šiuo metu per daug formalizuotas. Mokykloms tur tų būti suteikta daugiau laisv s renkantis tyrimo sritis, dažnumą ir pan. Be to, pasigendame kokybiškų audito atlikimo instrumentų (anketos, pokalbių, interviu aprašymų). Jų yra, bet juos pateikia atskiros mokyklos. O nor tųsi mokslininkų (edukologų) pagalbos, profesionalesnių leidinių. Čia mokykloms gal tų aktyviau talkinti aukštųjų mokyklų d stytojai. Kaip į mokyklos veiklą įtraukiate t vus ir r m jus? Pagrindinis t vų įtraukimo į mokyklos veiklą būdas bendravimas. Kviečiame t vus ne tik į formalius susirinkimus, bet ir individualiems pokalbiams, svarbius klausimus aptariame t vų komitete, mokyklos taryboje. Informuojame t vus apie mokyklos veiklą, švietimo aktualijas dalindami lankstinukus, pateikdami įvairiapusišką informaciją mokyklos interneto svetain je. Ko palink tum te žurnalo skaitytojams? Linkiu profesionalios ir atviros diskusijos švietimo organizavimo, kokyb s užtikrinimo klausimais. Paskutiniuoju metu būtent diskusijos, dialogo labai pasigendama viešojoje švietimo erdv je. D kojame už pokalbį ir linkime mokyklos direktorei bei visai mokyklos bendruomenei s km s Kalb josi žurnalo redakcin s kolegijos nar Stas Bučiuvien 66

67 INFORMACIJA AUTORIAMS Moksliniai straipsniai. Tekstas turi būti mokslo straipsniams būdingos struktūros: trumpa anotacija (jos pabaigoje pateikiami pagrindiniai žodžiai); įvade atskleidžiama tyrimo problema ir aktualumas, problemos ištyrimo laipsnis, tyrimo tikslas ir kt., metodologija (tyrimo konceptualusis pagrindas ir metodika); tyrimų rezultatai; išvados; nurodyta naudota literatūra. Prie straipsnio (žemiau literatūros sąrašo) turi būti santrauka (jos pabaigoje pagrindiniai žodžiai) anglų kalba (apie žodžių). Straipsnio pavadinimas taip pat pateikiamas anglų kalba. Literatūros sąrašas sudaromas ab c l s tvarka, nenumeruojamas, pavyzdžiui, Vaitkevičius J. (2000). Gamta ir žmogus: kai kurie sąveikos aspektai gamtamokslinio ugdymo kontekste. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: VI respublikin s mokslin s-praktin s konferencijos straipsnių rinkinys. Vilnius, p Tekste esančiose nuorodose skliausteliuose rašoma autoriaus pavard ir metai, pavyzdžiui, (Vaitkevičius, 2000). Pateikiant tikslią citatą, nurodomas ir puslapis (Vaitkevičius, 2000, p. 75). Kiekvieno straipsnio metrikoje (žemiau santraukos) turi būti nurodyta, kada jis įteiktas redakcijai (data), institucija(-os), kuriai(-ioms) autorius(-iai) atstovauja, autorių adresai (ir elektroninio pašto). Straipsnių apimtis iki 7 psl. Tekstas renkamas PC Windows ( WinWord V2.0, V6.0, V7.0, Word 98, Word 2000 ) teksto redaktoriumi. Raidynas Times New Roman, dydis 12 pt, teksto intervalas normalus. D l didesn s straipsnio apimties tartis su redakcija. Straipsniai recenzuojami. Metodiniai straipsniai. Tekstas renkamas laikantis tų pačių reikalavimų. Tačiau straipsnio struktūra gali būti trejopa, atsižvelgiant į straipsnio turinį: a) apibendrintos pedagogin s patirties aprašymas. Šiems straipsniams būdingas istorinis aspektas, per ilgesnį laikotarpį atskiro pedagogo ar ugdymo įstaigos sukauptos patirties analiz, apibendrinimas bei įvertinimas; b) švietimo kokyb s tyrimo rezultatai. Tokia straipsnio forma tiks ugdymo kokyb s kontrolę vykdančioms šalies, apskričių, miestų, rajonų institucijoms, įskaitant įvairių lygių ir tipų ugdymo (švietimo) įstaigas; c) pedagogin s veiklos tyrimo rezultatai. Tokiame straipsnyje autorius gal s pateikti švietimo vadybos, kokyb s tyrimo konkrečioje mokykloje ar klas je rezultatus, įvertinant taikytų priemonių, inovacijų efektyvumą, teikiant rekomendacijas. Ši straipsnio forma bus aktuali aktyviausiems, kūrybingiausiems, m gstantiems ir drįstantiems eksperimentuoti pedagogams. Išsamus reikalavimų metodiniams straipsniams aprašymas pateiktas žurnalo Švietimas: politika, vadyba, kokyb interneto svetain je adresu Autoriai taip pat turi pateikti informaciją apie save: vardas (būtinai visas), pavard, institucija, pareigos, tikslus adresas. Autorius turi raštu patvirtinti, kad straipsnis nebuvo pateiktas kitam leidiniui. Straipsnius pateikti el-paštu. Redakcijos adresas: Mokslinis metodinis centras Scientia Educologica, Donelaičio g. 29, LT Šiauliai. El. paštas: svietimas.politika@gmail.com, svietimas.politika@inbox.lt ; telef INSTRUCTIONS FOR AUTHORS The journal EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY publishes scientific, methodical (investigations of educational experiences, case studies, action research and etc.) articles and other original materials relating to the results of investigations and new experiences in the field of education policy, management and quality. All materials sent to the journal should not have been previously published or submitted for publication to other national or international journals. The authors should fulfill the following instructions: The word processed manuscripts of the articles, single spaced and written in Lithuanian, English or Russian should be sent in duplicate, in white paper (A4), keeping margins of 2.5 cm. An electronic copy must be included on diskette (PC format). The preliminary text of the article can be sent as a.doc file in the attachment by guzurnalas@yahoo.com. The text must be elaborated in Word for Windows or compatible word processors, using 12 point Times New Roman letters. The manuscript must have a maximum 7-8 pages, included figures, tables and bibliography. The language must be clear and accurate. The manuscript should be written in an impersonal style. The structure for article: Title, names and surnames of the authors, the institution to which they belong, abstract (50-80 words with key words /no more than five words/), introduction, methodology applied in the investigation, results and discussion, conclusions, acknowledgements, references (the list will be cited in alphabetical order). Articles must be accompanied by a summary of a size not exceeding 15 lines. Editorial procedures: Authors will be notified of the receipt of the manuscript. After an initial review by the coeditors, those manuscripts which meet specifications will be sent to reviewers. Those which do not will be returned to the author. Notification of the status of the manuscript will take place after the deadline date for each issue. The journal co-editors will make editorial changes and send an edited copy of the article to the author prior to publication. The publishing of materials does not mean that the editors are in agreement with the points of view covered by the author. Other information: Authors should give full personal details (full name and surname, address, phone number, address, and place of work. The authors must to confirm (in writing) that the manuscript is original study and hasn`t been published elsewhere or sent for publish elsewhere. Advertising is accepted in full, half or quarter pages. The rate schedule for advertisements follows: full page (50 EURO), half page (30 EURO), quarter page (15 EURO). Address: Scientific Methodical Center "Scientia Educologica", Donelaičio Street 29; LT Siauliai, Lithuania svietimas.politika@inbox.lt; svietimas.politika@gmail.com; Phone:

68 Problems of Education in the 21st Century is an international, non-periodical, peer reviewed scientific collection, issued by the SMC Scientia Educologica. Editor-in-Chief Prof. dr. Vincentas Lamanauskas, Scientific Methodical Centre Scientia Educologica, Republic of Lithuania Problems of Education in the 21st Century (ISSN ) is abstracted and/or indexed in: Index Copernicus racted.php?level=2&id_jour=2086 EBSCO: Education Research Complete Editor-in-Chief Prof. dr. Vincentas Lamanauskas, Scientific Methodical Centre Scientia Educologica, Republic of Lithuania Editorial Board Dr., prof. Janis Gedrovics, Riga Teacher Training and Educational Management Academy, Latvia Dr., prof. Martin Bilek, Hradec Kralove University, Czechia Dr., prof. Borislav V. Toshev, Sofia University, Bulgaria Dr. Todar T. Lakhvich, Belarusian State M.Tank Pedagogical University, Republic of Belarus Dr. Eleonora Melnik, Karelian State Pedagogical University, Republic of Karelia, Russia Dr. Yuriy Pelekh, International University of Economics and Humanities named after Academician Stepan Demianchuk, Ukraine Dr. Uladzimir K. Slabin, University of Oregon, USA Dr. Laima Railien, Scientific Methodical Centre Scientia Educologica, Republic of Lithuania Website: 68

69 Periodinis leidinys visiems, besidomintiems gamtamoksliniu ugdymu Gamtamokslinių dalykų, geografijos, pradinių klasių mokytojus, priešmokyklinio ugdymo grupių aukl tojus, gamtamokslinį ugdymą mokykloje kuruojančius vadovus, mokyklos ar miesto (rajono) metodinių grupių pirmininkus, švietimo skyrių specialistus šiame žurnale kviečiame publikuoti metodinius, vertinamuosius straipsnius gamtamokslinio ugdymo tematika. Pagrindinis redakcin s kolegijos d mesys skiriamas mokytojų metodin ms publikacijoms, gerosios patirties bei naujų id jų sklaidai šalyje ir už jos ribų. Žurnale publikuojami ir moksliniai straipsniai, tačiau juos atrenkant atsižvelgiama į tai, kad pagrindinis žurnalo skaitytojas ugdymo praktikos atstovas. Šiuo metu leidžiami trys metiniai numeriai kovo, rugpjūčio ir gruodžio m nesiais. D l žurnalo prenumeratos ar kitais klausimais kreiptis į redakciją. Žurnalo steig jas ir leid jas mokslinis metodinis centras Scientia Educologica Visą reikalingą informaciją autoriai gali rasti interneto svetain je adresu Ten pat rasite informaciją (naujienose) apie 2009 metų XV nacionalinę mokslinę praktinę konferenciją Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje, kuri šįkart keliauja į K dainius. el. pašto adresas gu@projektas.lt Kviečiame prenumeruoti šį leidinį. Informacija apie prenumeratą žurnalo svetain je adresu: Pagarbiai Vyr. redaktorius Ats. sekretor prof. dr. Vincentas Lamanauskas dr. Laima Railien 69

IMPLEMENTATION OF THE EUROPEAN LANGUAGE PORTFOLIO IN LITHUANIA: PROBLEMS AND IMPLICATIONS

IMPLEMENTATION OF THE EUROPEAN LANGUAGE PORTFOLIO IN LITHUANIA: PROBLEMS AND IMPLICATIONS SPRENDIMAI 111 Zita Mažuolienė Institute of Foreign Languages Vilnius University Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, Lietuva Tel.: +370 676 46882 E-mail: zmaz@takas.lt Research interests: language testing,

More information

ĮMONĖS KULTŪROS ĮTAKA KOKYBĖS VADYBAI

ĮMONĖS KULTŪROS ĮTAKA KOKYBĖS VADYBAI MECHANIKA, MEDŽIAGŲ INŽINERIJA, PRAMONĖS INŽINERIJA IR VADYBA 11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis, įvykusios Vilniuje 2008 m. balandžio 24 25 d., straipsnių rinkinys

More information

TRANSLATION STRATEGIES IN THE PROCESS OF TRANSLATION: A PSYCHOLINGUISTIC INVESTIGATION

TRANSLATION STRATEGIES IN THE PROCESS OF TRANSLATION: A PSYCHOLINGUISTIC INVESTIGATION TRANSLATION STRATEGIES IN THE PROCESS OF TRANSLATION: A PSYCHOLINGUISTIC INVESTIGATION Vilija Kvėdytė, Reda Baranauskienė Šiauliai University, Faculty of Humanity Abstract The article presents and analyzes

More information

Idealistinio realizmo ugdymo paradigma (minint akad. prof. S. Šalkauskio gimimo 115-ąsias metines)

Idealistinio realizmo ugdymo paradigma (minint akad. prof. S. Šalkauskio gimimo 115-ąsias metines) lssn 1392-5016. ACTA PAEDAGOG!CA VILNENS!A 2002 9 Idealistinio realizmo ugdymo paradigma (minint akad. prof. S. Šalkauskio gimimo 115-ąsias metines) Vytautas Šernas Vytauto Didžiojo universitetas Idealistinis

More information

VILNIUS UNIVERSITY JŪRATĖ KUPRIENĖ

VILNIUS UNIVERSITY JŪRATĖ KUPRIENĖ VILNIUS UNIVERSITY JŪRATĖ KUPRIENĖ APPLICATION OF PRINCIPLES OF INFORMATION ORGANISATION IN AN ELECTRONIC ENVIRONMENT: IDENTIFICATION OF STRATEGIC TRENDS FOR SCIENTIFIC DIGITAL LIBRARIES Summary of Doctoral

More information

Tatjana Bulajeva, Lilija Duoblienė, Vilija Targamadzė Transformation of university: towards pragmatism and competence based education

Tatjana Bulajeva, Lilija Duoblienė, Vilija Targamadzė Transformation of university: towards pragmatism and competence based education Transformation of university: towards pragmatism and competence based education Abstract. This paper analyzes the idea of higher education, its transformation into an ICTinfluenced, competence-based pragmatic

More information

Gyvenimo aprašymas SPECIALIZACIJOS ARBA AKADEMINĖS PAREIGOS

Gyvenimo aprašymas SPECIALIZACIJOS ARBA AKADEMINĖS PAREIGOS Gyvenimo aprašymas Doc., dr. VIDMANTAS TŪTLYS Socialinių mokslų fakulteto edukologijos instituo docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas Jonavos 66, 205, LT-44191, Kaunas Tel. Nr.: +370 37 327826

More information

Bibliografijos rodyklė ( )

Bibliografijos rodyklė ( ) LIETUVOS TECHNIKOS BIBLIOTEKA RENGINIŲ CIKLAS VERSLI LIETUVA Bibliografijos rodyklė (2007-2011) Lietuvos technikos biblioteka (LTB), siekdama prisidėti prie verslumo skatinimo Lietuvoje, parengė bibliografijos

More information

Computerised Experiments in the Web Environment

Computerised Experiments in the Web Environment Informatics in Education, 2004, Vol. 3, No. 2, 155 160 155 2004 Institute of Mathematics and Informatics, Vilnius Computerised Experiments in the Web Environment Martin BULLA, Stanislav HOLEC Department

More information

ISSN MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS JURISPRUDENCIJA DARBO TEISĖS AKTUALIJOS. Mokslo darbai (90) Vilnius

ISSN MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS JURISPRUDENCIJA DARBO TEISĖS AKTUALIJOS. Mokslo darbai (90) Vilnius ISSN 1392-6195 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS JURISPRUDENCIJA DARBO TEISĖS AKTUALIJOS Mokslo darbai 2006 12(90) Vilnius Redaktoriø kolegija: Doc. dr. Armanas Abramavièius, Lietuvos Konstitucinis Teismas,

More information

Building Text Corpus for Unit Selection Synthesis

Building Text Corpus for Unit Selection Synthesis INFORMATICA, 2014, Vol. 25, No. 4, 551 562 551 2014 Vilnius University DOI: http://dx.doi.org/10.15388/informatica.2014.29 Building Text Corpus for Unit Selection Synthesis Pijus KASPARAITIS, Tomas ANBINDERIS

More information

Intelligent tutoring system for real estate management

Intelligent tutoring system for real estate management International Journal of Strategic Property Management ISSN: 1648-715X (Print) 1648-9179 (Online) Journal homepage: http://www.tandfonline.com/loi/tspm20 Intelligent tutoring system for real estate management

More information

EXPERIMENTAL CORPUS OF THE LITHUANIAN LOCAL DIALECT OF PUŃSK IN POLAND. EXAMPLES OF THE LEXICAL AND SEMANTIC ANNOTATION

EXPERIMENTAL CORPUS OF THE LITHUANIAN LOCAL DIALECT OF PUŃSK IN POLAND. EXAMPLES OF THE LEXICAL AND SEMANTIC ANNOTATION COGNITIVE STUDIES ÉTUDES COGNITIVES, 13: 79 95 SOW Publishing House, Warsaw 2013 DOI: 10.11649/cs.2013.005 DANUTA ROSZKO Institute of Slavic Studies, Polish Academy of Science, Warsaw danuta.roszko@ispan.waw.pl

More information

Integrated Science Education in

Integrated Science Education in 5 Integrated Science Education in the Context of the Constructivism Theory: some important issues Vincentas Lamanauskas University of Šiauliai, Lithuania E-mail: v.lamanauskas@ef.su.lt It is obvious that

More information

Nordplus Adult - Interim report 2014

Nordplus Adult - Interim report 2014 Nordplus Adult - Interim report 2014 1.Start - Basic information 1.1. Project information Project title Raising Adults Cultural Awareness and Expression through Cultural Heritage Project number 1.2. Access

More information

E-LEARNING A CONTEMPORARY TERTIARY EDUCATION SOLUTION IN THE CONTEXT OF GLOBALISATION

E-LEARNING A CONTEMPORARY TERTIARY EDUCATION SOLUTION IN THE CONTEXT OF GLOBALISATION E-LEARNING A CONTEMPORARY TERTIARY EDUCATION SOLUTION IN THE CONTEXT OF GLOBALISATION Mag. phil. Anita Emse Mag. sc. comp. Sundars Vaidesvarans School of Business Administration Turība, Latvia Graudu street

More information

Architektūros studijos Vilniaus universitete metais. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009.

Architektūros studijos Vilniaus universitete metais. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. Doc. dr. Rasa Butvilaitė BIBLIOGRAPHY Monographs: Architektūros studijos Vilniaus universitete 1773 1832 metais. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. Scholarly articles: Ways of Expression

More information

NISPAcee (www.nispa.sk) Calendar of Events in the Region Summer 2005

NISPAcee (www.nispa.sk) Calendar of Events in the Region Summer 2005 NISPAcee (www.nispa.sk) Calendar of Events in the Region Summer 2005 July 1 2005, egovernment Economics Project (egep) Workshop Toward a European egovernment Measurement Framework and Economic Model Cristiano

More information

Using a Native Language Reference Grammar as a Language Learning Tool

Using a Native Language Reference Grammar as a Language Learning Tool Using a Native Language Reference Grammar as a Language Learning Tool Stacey I. Oberly University of Arizona & American Indian Language Development Institute Introduction This article is a case study in

More information

Guidelines and additional provisions for the PhD Programmes at VID Specialized University

Guidelines and additional provisions for the PhD Programmes at VID Specialized University Guidelines and additional provisions for the PhD Programmes at VID Specialized University PART 1. INTRODUCTORY PROVISIONS These guidelines are additional provisions to the Regulation of 11 December 2015

More information

Lietuvių kalba 11, 2017, ISSN: X

Lietuvių kalba 11, 2017,  ISSN: X THE NECESSITIVE IMPERSONAL REIK( )TI NEED : THE RISE OF MODAL MEANING 1 Erika Jasionytė-Mikučionienė Jolanta Šinkūnienė Vilniaus universitetas Universiteto g. 5 LT-01513 Vilnius, Lietuva El. p.: erika.jasionyte@gmail.com

More information

Date Re Our ref Attachment Direct dial nr 2 februari 2017 Discussion Paper PH

Date Re Our ref Attachment Direct dial nr 2 februari 2017 Discussion Paper PH IAASB Attn. Prof. Arnold Schilder, RA Chairman 529 Fifth Avenue, 6th Floor New York, New York 10017 USA Submitted via website Date Re Our ref Attachment Direct dial nr 2 februari 2017 Discussion Paper

More information

The European Higher Education Area in 2012:

The European Higher Education Area in 2012: PRESS BRIEFING The European Higher Education Area in 2012: Bologna Process Implementation Report EURYDI CE CONTEXT The Bologna Process Implementation Report is the result of a joint effort by Eurostat,

More information

Grožinė literatūra m. gegužė

Grožinė literatūra m. gegužė F-Fantastika AB F-Ol-68 Oliver, Lauren (1982-) Pandemonium : knygos "Delirium. Meilės karštinė" tęsinys : [romanas] / Lauren Oliver ; iš anglų kalbos vertė Zita Marienė. - Vilnius : Alma littera, 2013

More information

From Empire to Twenty-First Century Britain: Economic and Political Development of Great Britain in the 19th and 20th Centuries 5HD391

From Empire to Twenty-First Century Britain: Economic and Political Development of Great Britain in the 19th and 20th Centuries 5HD391 Provisional list of courses for Exchange students Fall semester 2017: University of Economics, Prague Courses stated below are offered by particular departments and faculties at the University of Economics,

More information

PROGRESS TOWARDS THE LISBON OBJECTIVES IN EDUCATION AND TRAINING

PROGRESS TOWARDS THE LISBON OBJECTIVES IN EDUCATION AND TRAINING COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES Commission staff working document PROGRESS TOWARDS THE LISBON OBJECTIVES IN EDUCATION AND TRAINING Indicators and benchmarks 2008 This publication is based on document

More information

Competition in Information Technology: an Informal Learning

Competition in Information Technology: an Informal Learning 228 Eurologo 2005, Warsaw Competition in Information Technology: an Informal Learning Valentina Dagiene Vilnius University, Faculty of Mathematics and Informatics Naugarduko str.24, Vilnius, LT-03225,

More information

Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005.

Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. Prof. dr. Adomas Butrimas BIBLIOGRAPHY Monographs: Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys (kartu su N. Markauskaite, A. Vitėnu, A. Pacevičiumi), sudarė A. Butrimas, L. Spelskienė.

More information

Courses below are sorted by the column Field of study for your better orientation. The list is subject to change.

Courses below are sorted by the column Field of study for your better orientation. The list is subject to change. Provisional list of courses for Exchange students Spring semester 2017: University of Economics, Prague Courses stated below are offered by particular departments and faculties at the University of Economics,

More information

Exploiting Phrasal Lexica and Additional Morpho-syntactic Language Resources for Statistical Machine Translation with Scarce Training Data

Exploiting Phrasal Lexica and Additional Morpho-syntactic Language Resources for Statistical Machine Translation with Scarce Training Data Exploiting Phrasal Lexica and Additional Morpho-syntactic Language Resources for Statistical Machine Translation with Scarce Training Data Maja Popović and Hermann Ney Lehrstuhl für Informatik VI, Computer

More information

ESTONIA. spotlight on VET. Education and training in figures. spotlight on VET

ESTONIA. spotlight on VET. Education and training in figures. spotlight on VET Education and training in figures Upper secondary students (ISCED 11 level 3) enrolled in vocational and general % of all students in upper secondary education, 14 GERAL VOCATIONAL 1 8 26.6 29.6 6.3 2.6

More information

Handout #8. Neutralization

Handout #8. Neutralization Handout #8 Neutralization German obstruents ([-son]) [-cont, -delrel] [+lab, - cor, -back] p, b [-lab, +cor, -back] t, d [-lab, -cor, +back] k, g [-cont, +delrel] pf ts, ts [+cont, +delrel] f, v s, z,

More information

In Workflow. Viewing: Last edit: 10/27/15 1:51 pm. Approval Path. Date Submi ed: 10/09/15 2:47 pm. 6. Coordinator Curriculum Management

In Workflow. Viewing: Last edit: 10/27/15 1:51 pm. Approval Path. Date Submi ed: 10/09/15 2:47 pm. 6. Coordinator Curriculum Management 1 of 5 11/19/2015 8:10 AM Date Submi ed: 10/09/15 2:47 pm Viewing: Last edit: 10/27/15 1:51 pm Changes proposed by: GODWINH In Workflow 1. BUSI Editor 2. BUSI Chair 3. BU Associate Dean 4. Biggio Center

More information

Project Nr PL01-KA

Project Nr PL01-KA ERASMUS+ LEONARDO DA VINCI PROGRAMME LIFE LONG LEARNING PROGRAMME (2014-2020) Project Nr.2015-1-PL01-KA102014743 Profesjonalni handlowcy i informatycy w Unii Europejskiej praktyka w przedsiębiorstwach

More information

Studies on Key Skills for Jobs that On-Site. Professionals from Construction Industry Demand

Studies on Key Skills for Jobs that On-Site. Professionals from Construction Industry Demand Contemporary Engineering Sciences, Vol. 7, 2014, no. 21, 1061-1069 HIKARI Ltd, www.m-hikari.com http://dx.doi.org/10.12988/ces.2014.49133 Studies on Key Skills for Jobs that On-Site Professionals from

More information

Educational system gaps in Romania. Roberta Mihaela Stanef *, Alina Magdalena Manole

Educational system gaps in Romania. Roberta Mihaela Stanef *, Alina Magdalena Manole Available online at www.sciencedirect.com ScienceDirect Procedia - Social and Behavioral Scien ce s 93 ( 2013 ) 794 798 3rd World Conference on Learning, Teaching and Educational Leadership (WCLTA-2012)

More information

16-17 NOVEMBER 2017, MOSCOW, RUSSIAN FEDERATION OVERVIEW PRESENTATION

16-17 NOVEMBER 2017, MOSCOW, RUSSIAN FEDERATION OVERVIEW PRESENTATION 16-17 NOVEMBER 2017, MOSCOW, RUSSIAN FEDERATION OVERVIEW PRESENTATION Tuberculosis is the leading infectious killer Current actions and investments are falling far short ENDING TB IN THE SUSTAINABLE DEVELOPMENT

More information

KAUNAS COLLEGE FACULTY OF ECONOMICS AND LAW Management and Business Administration study programmes FINAL REPORT

KAUNAS COLLEGE FACULTY OF ECONOMICS AND LAW Management and Business Administration study programmes FINAL REPORT KAUNAS COLLEGE FACULTY OF ECONOMICS AND LAW Management and Business Administration study programmes FINAL REPORT Head of the group: Members: Dr. Michael Emery Prof. Heinrich Stremitzer Prof. Jorgen Ljung

More information

Memorandum. COMPNET memo. Introduction. References.

Memorandum. COMPNET memo. Introduction. References. Memorandum To: CompNet partners CC: From: Arild Date: 04.02.99 Re: Proposed selection of Action Lines for CompNet Introduction In my questionnaire from Dec.98 I asked some questions concerning interests

More information

Explaining: a central discourse function in instruction. Christiane Dalton-Puffer University of Vienna

Explaining: a central discourse function in instruction. Christiane Dalton-Puffer University of Vienna Explaining: a central discourse function in instruction Christiane Dalton-Puffer University of Vienna Learning as interaction. Locke Vygotsky (1930s; 1978) Tomasello (1999) language as a special instrument

More information

REPORT. ireachable? Actual challenges for youth work March 2016 Brasschaat (Flanders)

REPORT. ireachable? Actual challenges for youth work March 2016 Brasschaat (Flanders) REPORT ireachable? Actual challenges for youth work 14 18 March 2016 Brasschaat (Flanders) Index 1. Background... 3 2. Topic of the seminar... 4 Challenge... 4 Aim... 4 Objectives... 4 Questions to answer...

More information

and The Maria Grzegorzewska Academy of Special Education (Maria Grzegorzewska University in

and The Maria Grzegorzewska Academy of Special Education (Maria Grzegorzewska University in Interdisciplinary, International and Intercultural Activities of the UNESCO/ Janusz Korczak Chair in Interdisciplinary Studies on Child Development and Wellbeing at the Maria Grzegorzewska Academy of Special

More information

DEPARTMENT OF EXAMINATIONS, SRI LANKA GENERAL CERTIFICATE OF EDUCATION (ADVANCED LEVEL) EXAMINATION - AUGUST 2016

DEPARTMENT OF EXAMINATIONS, SRI LANKA GENERAL CERTIFICATE OF EDUCATION (ADVANCED LEVEL) EXAMINATION - AUGUST 2016 DEPARTMENT OF EXAMINATIONS, SRI LANKA GENERAL CERTIFICATE OF EDUCATION (ADVANCED LEVEL) EXAMINATION - AUGUST 2016 Applications of private candidates for the above examination will be received from 01.02.2016

More information

Course diversity within South Australian secondary schools as a factor of successful transition and retention within Australian universities

Course diversity within South Australian secondary schools as a factor of successful transition and retention within Australian universities The International Journal of the First Year in Higher Education ISSN: 1838-2959 Volume 1, Number 1, pp. 21-30 July - 2010 Course diversity within South Australian secondary schools as a factor of successful

More information

DOWNSTEP IN SUPYIRE* Robert Carlson Societe Internationale de Linguistique, Mali

DOWNSTEP IN SUPYIRE* Robert Carlson Societe Internationale de Linguistique, Mali Studies in African inguistics Volume 4 Number April 983 DOWNSTEP IN SUPYIRE* Robert Carlson Societe Internationale de inguistique ali Downstep in the vast majority of cases can be traced to the influence

More information

TC The Power of Non Formal Education 2014

TC The Power of Non Formal Education 2014 Participants' PACK DEAR participants, Non Formal Education has existed for as long as we know. But only recently it has been given the clarity and recognized importance it deserves! We are therefore also

More information

MODERNISATION OF HIGHER EDUCATION PROGRAMMES IN THE FRAMEWORK OF BOLOGNA: ECTS AND THE TUNING APPROACH

MODERNISATION OF HIGHER EDUCATION PROGRAMMES IN THE FRAMEWORK OF BOLOGNA: ECTS AND THE TUNING APPROACH EUROPEAN CREDIT TRANSFER AND ACCUMULATION SYSTEM (ECTS): Priorities and challenges for Lithuanian Higher Education Vilnius 27 April 2011 MODERNISATION OF HIGHER EDUCATION PROGRAMMES IN THE FRAMEWORK OF

More information

Processes of Professionalization of Teachers as the Technology of Education Quality Management

Processes of Professionalization of Teachers as the Technology of Education Quality Management Journal of Siberian Federal University. Humanities & Social Sciences 11 (2012 5) 1671-1684 ~ ~ ~ УДК 371.255 Processes of Professionalization of Teachers as the Technology of Education Quality Management

More information

Free Education for Open Learning: Open educational policies, strategies & access for all

Free Education for Open Learning: Open educational policies, strategies & access for all Free Education for Open Learning: Open educational policies, strategies & access for all @ Moscow International Education Fair 2016 by Christian M. Stracke Open University of the Netherlands Open CC License

More information

HIGHER EDUCATION IN POLAND

HIGHER EDUCATION IN POLAND http://en.uw.edu.pl HIGHER EDUCATION IN POLAND 132 public Higher Education Institutions (HEIs) 1.4 million students every year receive their education in Poland 65 800 long-term international students

More information

EMAES THE EXECUTIVE MASTER S PROGRAMME IN EUROPEAN STUDIES, 60 HP

EMAES THE EXECUTIVE MASTER S PROGRAMME IN EUROPEAN STUDIES, 60 HP EMAES THE EXECUTIVE MASTER S PROGRAMME IN EUROPEAN STUDIES, 60 HP Facing Europe s challenges Energy, migration, employment, sustainable development, cultural differences and security are examples of key

More information

Scientific Schools of the Poltava V.G. Korolenko National Pedagogical University

Scientific Schools of the Poltava V.G. Korolenko National Pedagogical University 10.17951/j.2016.29.2.91 A N N A L E S U N I V E R S I T A T I S M A R I A E C U R I E - S K Ł O D O W S K A L U B L I N P O L O N I A VOL. XXIX, 2 SECTIO J 2016 Poltava V.G. Korolenko National Pedagogical

More information

Development of an IT Curriculum. Dr. Jochen Koubek Humboldt-Universität zu Berlin Technische Universität Berlin 2008

Development of an IT Curriculum. Dr. Jochen Koubek Humboldt-Universität zu Berlin Technische Universität Berlin 2008 Development of an IT Curriculum Dr. Jochen Koubek Humboldt-Universität zu Berlin Technische Universität Berlin 2008 Curriculum A curriculum consists of everything that promotes learners intellectual, personal,

More information

Words come in categories

Words come in categories Nouns Words come in categories D: A grammatical category is a class of expressions which share a common set of grammatical properties (a.k.a. word class or part of speech). Words come in categories Open

More information

Overall student visa trends June 2017

Overall student visa trends June 2017 Overall student visa trends June 2017 Acronyms Acronyms FSV First-time student visas The number of visas issued to students for the first time. Visas for dependants and Section 61 applicants are excluded

More information

If a measurement is given, can we convert that measurement to different units to meet our needs?

If a measurement is given, can we convert that measurement to different units to meet our needs? HS Chemistry POGIL Activity Version 2 Topic: Measurement: Scientific Mathematics Why? In this activity we will see that it is possible to look at a situation from several points of view, or to take measurements

More information

Introduction Research Teaching Cooperation Faculties. University of Oulu

Introduction Research Teaching Cooperation Faculties. University of Oulu University of Oulu Founded in 1958 faculties 1 000 students 2900 employees Total funding EUR 22 million Among the largest universities in Finland with an exceptionally wide scientific base Three universities

More information

Issued by the ACCA Ukraine, Baltic and Caucasus States office 9/2 Chervonoarmiyska St., office 77 Kyiv, 01004, Ukraine Tel: ( ) ; Fax:

Issued by the ACCA Ukraine, Baltic and Caucasus States office 9/2 Chervonoarmiyska St., office 77 Kyiv, 01004, Ukraine Tel: ( ) ; Fax: Issued by the ACCA, Baltic and Caucasus States office 9/2 Chervonoarmiyska St., office 77 Kyiv, 01004, Tel: (+38 044) 498 34 50; Fax: (+38 044) 498 34 51 www.accaglobal.com Initial steps for registering

More information

international PROJECTS MOSCOW

international PROJECTS MOSCOW international PROJECTS MOSCOW Lomonosov Moscow State University, Faculty of Journalism INTERNATIONAL EXCHANGES Journalism & Communication Partners IHECS Lomonosov Moscow State University, Faculty of Journalism

More information

Introduction of Open-Source e-learning Environment and Resources: A Novel Approach for Secondary Schools in Tanzania

Introduction of Open-Source e-learning Environment and Resources: A Novel Approach for Secondary Schools in Tanzania Introduction of Open-Source e- Environment and Resources: A Novel Approach for Secondary Schools in Tanzania S. K. Lujara, M. M. Kissaka, L. Trojer and N. H. Mvungi Abstract The concept of e- is now emerging

More information

Ph.D. Computer Engineering and Information Science. Case Western Reserve University. Cleveland, OH, 1986

Ph.D. Computer Engineering and Information Science. Case Western Reserve University. Cleveland, OH, 1986 Victor Matos Address: 4984 Farnhurst Rd. Lyndhurst OH 44124 Phone: (216) 382-2264 (Home) Email: matos@cis.csuohio.edu Web-Page: http://cis.csuohio.edu/~matos Education Ph.D. Computer Engineering and Information

More information

Montana's Distance Learning Policy for Adult Basic and Literacy Education

Montana's Distance Learning Policy for Adult Basic and Literacy Education Montana's Distance Learning Policy for Adult Basic and Literacy Education 2013-2014 1 Table of Contents I. Introduction Page 3 A. The Need B. Going to Scale II. Definitions and Requirements... Page 4-5

More information

IMPROVING STUDENTS SPEAKING SKILL THROUGH

IMPROVING STUDENTS SPEAKING SKILL THROUGH IMPROVING STUDENTS SPEAKING SKILL THROUGH PROJECT-BASED LEARNING (DIGITAL STORYTELLING) (A Classroom Action Research at the First Grade Students of SMA N 1 Karanganyar in the Academic Year 2014/2015) A

More information

EXECUTIVE SUMMARY. TIMSS 1999 International Science Report

EXECUTIVE SUMMARY. TIMSS 1999 International Science Report EXECUTIVE SUMMARY TIMSS 1999 International Science Report S S Executive Summary In 1999, the Third International Mathematics and Science Study (timss) was replicated at the eighth grade. Involving 41 countries

More information

Section V Reclassification of English Learners to Fluent English Proficient

Section V Reclassification of English Learners to Fluent English Proficient Section V Reclassification of English Learners to Fluent English Proficient Understanding Reclassification of English Learners to Fluent English Proficient Decision Guide: Reclassifying a Student from

More information

Dept. of Information Systems, University Technology, Malaysia

Dept. of Information Systems, University Technology, Malaysia Computer Self-Efficacy, Anxiety and Attitudes Towards use of Technology Among University Academicians: A Case Study of University of Port Harcourt Nigeria 1 Oye, N. D., 2 Dr. A.Iahad, N., 3 Dr. Ab.Rahim,

More information

Jeļena Laškova PIEAUGUŠO DARBA MEKLĒTĀJU KARJERAS VADĪBAS PRASMJU VEIDOŠANĀS NODARBINĀTĪBAS ATBALSTA PROGRAMMĀS

Jeļena Laškova PIEAUGUŠO DARBA MEKLĒTĀJU KARJERAS VADĪBAS PRASMJU VEIDOŠANĀS NODARBINĀTĪBAS ATBALSTA PROGRAMMĀS RĒZEKNES TEHNOLOĢIJU AKADĒMIJA IZGLĪTĪBAS, VALODU UN DIZAINA FAKULTĀTE Jeļena Laškova PIEAUGUŠO DARBA MEKLĒTĀJU KARJERAS VADĪBAS PRASMJU VEIDOŠANĀS NODARBINĀTĪBAS ATBALSTA PROGRAMMĀS Promocijas darba kopsavilkums

More information

TEKS Correlations Proclamation 2017

TEKS Correlations Proclamation 2017 and Skills (TEKS): Material Correlations to the Texas Essential Knowledge and Skills (TEKS): Material Subject Course Publisher Program Title Program ISBN TEKS Coverage (%) Chapter 114. Texas Essential

More information

RANKING AND UNRANKING LEFT SZILARD LANGUAGES. Erkki Mäkinen DEPARTMENT OF COMPUTER SCIENCE UNIVERSITY OF TAMPERE REPORT A ER E P S I M S

RANKING AND UNRANKING LEFT SZILARD LANGUAGES. Erkki Mäkinen DEPARTMENT OF COMPUTER SCIENCE UNIVERSITY OF TAMPERE REPORT A ER E P S I M S N S ER E P S I M TA S UN A I S I T VER RANKING AND UNRANKING LEFT SZILARD LANGUAGES Erkki Mäkinen DEPARTMENT OF COMPUTER SCIENCE UNIVERSITY OF TAMPERE REPORT A-1997-2 UNIVERSITY OF TAMPERE DEPARTMENT OF

More information

Whole School Literacy Policy 2017/18

Whole School Literacy Policy 2017/18 Whole School Literacy Policy 2017/18 A central aim of teaching and learning is to develop students ability to use language effectively, in order to think, explore, organise and communicate meaning. Improved

More information

SOCRATES PROGRAMME GUIDELINES FOR APPLICANTS

SOCRATES PROGRAMME GUIDELINES FOR APPLICANTS SOCRATES PROGRAMME GUIDELINES FOR APPLICANTS The present document contains a description of the financial support available under all parts of the Community action programme in the field of education,

More information

Pretest Integers and Expressions

Pretest Integers and Expressions Speed Drill Pretest Integers and Expressions 2 Ask your teacher to initial the circle before you begin this pretest. Read the numbers to your teacher. ( point each.) [3]. - -23-30 Write the negative numbers.

More information

HOW TO USE INTERNET RESOURCES IN A FOREIGN LANGUAGE TEACHING

HOW TO USE INTERNET RESOURCES IN A FOREIGN LANGUAGE TEACHING Galina Cherednichenko, candidate of pedagogical science, docent Nikitenko Olha, senior teacher National University of Food Technologies, Kyiv, Ukraine HOW TO USE INTERNET RESOURCES IN A FOREIGN LANGUAGE

More information

Course Syllabus. Alternatively, a student can schedule an appointment by .

Course Syllabus. Alternatively, a student can schedule an appointment by  . Course Syllabus Course Information Course Number/Section CS/SE 6301.006 Course Title Virtual Reality Term Spring 2013 Days & Times Tues & Thurs 1:00pm 2:15pm; JO 3.516 Professor Contact Information Professor

More information

medicaid and the How will the Medicaid Expansion for Adults Impact Eligibility and Coverage? Key Findings in Brief

medicaid and the How will the Medicaid Expansion for Adults Impact Eligibility and Coverage? Key Findings in Brief on medicaid and the uninsured July 2012 How will the Medicaid Expansion for Impact Eligibility and Coverage? Key Findings in Brief Effective January 2014, the ACA establishes a new minimum Medicaid eligibility

More information

Guidance on the University Health and Safety Management System

Guidance on the University Health and Safety Management System Newcastle University Safety Office 1 Kensington Terrace Newcastle upon Tyne NE1 7RU Tel 0191 222 6274 University Safety Policy Guidance Guidance on the University Health and Safety Management System Document

More information

Educating for innovationdriven

Educating for innovationdriven New Delhi, 9 May 2012 Educating for innovationdriven societies! Stéphan Vincent-Lancrin Senior Analyst & Project Leader OECD Skills and education for innovation «21st Century Skills»! Education and training

More information

Program Assessment and Alignment

Program Assessment and Alignment Program Assessment and Alignment Lieutenant Colonel Daniel J. McCarthy, Assistant Professor Lieutenant Colonel Michael J. Kwinn, Jr., PhD, Associate Professor Department of Systems Engineering United States

More information

PIDGIN IN CREATIVE WORKS IN ENGLISH IN CAMEROON

PIDGIN IN CREATIVE WORKS IN ENGLISH IN CAMEROON ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 10/2017 http://dx.doi.org/10.1515/sm-2017-0005 Jean Paul Kouega University of Yaounde I, Cameroon Mildred

More information

K-12 EAD NEWSLETTER. Michigan State University INSIDE THIS ISSUE 1. ANNOUNCEMENTS 2. EAD EVENTS. American Education Research Association

K-12 EAD NEWSLETTER. Michigan State University INSIDE THIS ISSUE 1. ANNOUNCEMENTS 2. EAD EVENTS. American Education Research Association Michigan State University APRIL 2007 VOLUME 6, ISSUE 6 K-12 EAD NEWSLETTER INSIDE THIS ISSUE ANNOUNCEMENTS 1 EAD EVENTS 2 SCHOLARSHIPS FINANCIAL AID 3 GRADUATE 4 INFORMATION 1. ANNOUNCEMENTS Don t miss

More information

1. Apologies 2.1 Received Elin Royles, Alice Hodges, Steffan Jones 2.2 Agreed Glesni Davies agreed to take the minutes of the meeting

1. Apologies 2.1 Received Elin Royles, Alice Hodges, Steffan Jones 2.2 Agreed Glesni Davies agreed to take the minutes of the meeting Minutes of the Staff-Student Consultative Committee 3 May 2017 The meeting commenced at 2.10pm Present James Vaughan (Director of Undergraduate Studies) Huw Lewis (L&T Officer) Glesni Davies (Academic

More information

Open Education and Quality: The Need for Changing Strategies and Learning UNESCO IITE 2016, St. Petersburg by Christian M.

Open Education and Quality: The Need for Changing Strategies and Learning UNESCO IITE 2016, St. Petersburg by Christian M. Open Education and Quality: The Need for Changing Strategies and Learning Experiences @ UNESCO IITE 2016, St. Petersburg by Christian M. Stracke Open University of the Netherlands Open CC License for sharing

More information

Bon Travail 2 Ecoutez Bien 2

Bon Travail 2 Ecoutez Bien 2 French at CBS, Midleton If you talk to a man in a language he understands, that goes to his head. If you talk to him in his language, that goes to his heart. (Nelson Mandela) French department Teachers

More information

Making Smart Choices for Us We STOP D

Making Smart Choices for Us We STOP D Making Smart Choices for Us We STOP D 3 Cs F I care about myself. I care about others. I care about my community. Help students to understand and invite them to state clearly I have a right to live in

More information

HIGHLIGHTS OF FINDINGS FROM MAJOR INTERNATIONAL STUDY ON PEDAGOGY AND ICT USE IN SCHOOLS

HIGHLIGHTS OF FINDINGS FROM MAJOR INTERNATIONAL STUDY ON PEDAGOGY AND ICT USE IN SCHOOLS HIGHLIGHTS OF FINDINGS FROM MAJOR INTERNATIONAL STUDY ON PEDAGOGY AND ICT USE IN SCHOOLS Hans Wagemaker Executive Director, IEA Nancy Law Director, CITE, University of Hong Kong SITES 2006 International

More information

Lifelong Learning Programme. Implementation of the European Agenda for Adult Learning

Lifelong Learning Programme. Implementation of the European Agenda for Adult Learning Lifelong Learning Programme Implementation of the European Agenda for Adult Learning Peer learning activity on supporting adults into work by connecting European instruments EQF, ECVET and validation of

More information

International Winter School on Event and Destination Management

International Winter School on Event and Destination Management International Winter School on Event and Destination Management For Bachelor s and Master s Students, 29.01. 09.02.2018 at the University of Economics, Prague (VSE), Czech Republic and the Lucerne School

More information

FACULTY DETAILS. Department of African Studies, University of Delhi, Delhi

FACULTY DETAILS. Department of African Studies, University of Delhi, Delhi FACULTY DETAILS Title Prof. First Name Tribhuwan Last Name Prasad Photograph Designation Professor Address Department of African Studies, University of Delhi, Delhi- 110007. Phone No Office 011 27666673

More information

2017? Are you skilled for. Market Leader. Prize Winner. Pass Insurance. Online Learning F7, F8 & F9. Classroom Learning P1-P7

2017? Are you skilled for. Market Leader. Prize Winner. Pass Insurance. Online Learning F7, F8 & F9. Classroom Learning P1-P7 Are you skilled for 2017? ACCA June 2017 Association of Chartered Certified Accountants Market Leader More than 50 years of professional accounting experience worldwide with the biggest professional accounting

More information

EQE Candidate Support Project (CSP) Frequently Asked Questions - National Offices

EQE Candidate Support Project (CSP) Frequently Asked Questions - National Offices EQE Candidate Support Project (CSP) Frequently Asked Questions - National Offices What is the EQE Candidate Support Project (CSP)? What is the distribution of Professional Representatives within EPC member

More information

Operational Knowledge Management: a way to manage competence

Operational Knowledge Management: a way to manage competence Operational Knowledge Management: a way to manage competence Giulio Valente Dipartimento di Informatica Universita di Torino Torino (ITALY) e-mail: valenteg@di.unito.it Alessandro Rigallo Telecom Italia

More information

The Learning Model S2P: a formal and a personal dimension

The Learning Model S2P: a formal and a personal dimension The Learning Model S2P: a formal and a personal dimension Salah Eddine BAHJI, Youssef LEFDAOUI, and Jamila EL ALAMI Abstract The S2P Learning Model was originally designed to try to understand the Game-based

More information

E-EXAMINATIONS FROM STUDENT S PERSPECTIVE THE FUTURE OF KNOWLEDGE EVALUATION

E-EXAMINATIONS FROM STUDENT S PERSPECTIVE THE FUTURE OF KNOWLEDGE EVALUATION Piotr Betlej University of Information Technology and Management in Rzeszów E-EXAMINATIONS FROM STUDENT S PERSPECTIVE THE FUTURE OF KNOWLEDGE EVALUATION Introduction Process of transferring knowledge and

More information

Coimisiún na Scrúduithe Stáit State Examinations Commission LEAVING CERTIFICATE 2008 MARKING SCHEME GEOGRAPHY HIGHER LEVEL

Coimisiún na Scrúduithe Stáit State Examinations Commission LEAVING CERTIFICATE 2008 MARKING SCHEME GEOGRAPHY HIGHER LEVEL Coimisiún na Scrúduithe Stáit State Examinations Commission LEAVING CERTIFICATE 2008 MARKING SCHEME GEOGRAPHY HIGHER LEVEL LEAVING CERTIFICATE 2008 MARKING SCHEME GEOGRAPHY HIGHER LEVEL PART ONE: SHORT-ANSWER

More information

OCR for Arabic using SIFT Descriptors With Online Failure Prediction

OCR for Arabic using SIFT Descriptors With Online Failure Prediction OCR for Arabic using SIFT Descriptors With Online Failure Prediction Andrey Stolyarenko, Nachum Dershowitz The Blavatnik School of Computer Science Tel Aviv University Tel Aviv, Israel Email: stloyare@tau.ac.il,

More information

The city Light Rail Transit (LRT) network connects the College to all suburban areas of KL.

The city Light Rail Transit (LRT) network connects the College to all suburban areas of KL. The HELP College of Arts and Technology (HELP CAT) campus at Fraser Business Park, Sungai Besi, is part of the multi-campus development of the HELP Group. Located within the city of Kuala Lumpur (KL),

More information

A Study of Metacognitive Awareness of Non-English Majors in L2 Listening

A Study of Metacognitive Awareness of Non-English Majors in L2 Listening ISSN 1798-4769 Journal of Language Teaching and Research, Vol. 4, No. 3, pp. 504-510, May 2013 Manufactured in Finland. doi:10.4304/jltr.4.3.504-510 A Study of Metacognitive Awareness of Non-English Majors

More information

E-Teaching Materials as the Means to Improve Humanities Teaching Proficiency in the Context of Education Informatization

E-Teaching Materials as the Means to Improve Humanities Teaching Proficiency in the Context of Education Informatization International Journal of Environmental & Science Education, 2016, 11(4), 433-442 E-Teaching Materials as the Means to Improve Humanities Teaching Proficiency in the Context of Education Informatization

More information

STUDENTS' RATINGS ON TEACHER

STUDENTS' RATINGS ON TEACHER STUDENTS' RATINGS ON TEACHER Faculty Member: CHEW TECK MENG IVAN Module: Activity Type: DATA STRUCTURES AND ALGORITHMS I CS1020 LABORATORY Class Size/Response Size/Response Rate : 21 / 14 / 66.67% Contact

More information

State Parental Involvement Plan

State Parental Involvement Plan A Toolkit for Title I Parental Involvement Section 3 Tools Page 41 Tool 3.1: State Parental Involvement Plan Description This tool serves as an example of one SEA s plan for supporting LEAs and schools

More information